Lytiškumo ugdymas ir lytinis švietimas mokykloje

Individualius vaikų raidos ypatumus atitinkantis lytiškumo ugdymas ir lytinis švietimas mokykloje: misija sudėtinga, bet įmanoma ir labai reikalinga – teigia Erudito licėjaus psichologė Aušra Norė.

Mokykla turi padėti as­meniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti savimonę, kūrybiškumą, atsakomybę. Siekiant ugdyti visapusiškai brandžią asmenybę svarbu, kad ugdymas būtų kuo labiau įvairiapusiškesnis ir suteiktų vaikui aktualių žinių iš įvairių sričių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos akcentuoja jaunų žmonių lytinio mokymo poreikio svarbą.

Diskutuojantys lytiškumo klausimais dažnai painioja lytiškumo ugdymo, lytinio ugdymo ir lytinio švietimo sąvokas arba net vartoja jas kaip sinonimus, o tai įneša labai daug painiavos ir nereikalingų konfliktų. Taigi, pradėkime nuo šių sąvokų apibrėžimo. A. Nabrekovas su bendraautoriais, knygoje Lytiškumo ugdymo etika (2008) gana aiškiai ir paprastai jas apibrėžia:

Lytinis ugdymas – tai pedagoginės veiklos procesas, nukreiptas į prigimtinių jaunosios kartos fizinių lytinių galių (lytinio potraukio) suvaldymą valios pastangomis, kad jos būtų įasmeninamos, priimamos kaip gėris bei perkeičiamos į asmens dvasines, kūrybines galias.

Lytinis švietimas – tai procesas, kuris nukreiptas „į žinias, kurios padėtų išvengti ankstyvų lytinių santykių padarinių: lytiškai plintančių ligų, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumų. Jo tikslas – išmokyti jaunimą naudotis išorinėmis priemonėmis, kurios padėtų sumažinti rizikingos lytinės elgsenos padarinius.

Lytiškumo ugdymas - specializuotas procesas, kuriuo siekiama padėti ugdytiniui suvokti, priimti kaip asmeninį gėrį ne tik savo lytį, bet ir kitą kaip lygiavertį sau ir išreikšti savo specializuotą lytiškumą kūryba ir darnia skirtingų lyčių asmenų bendryste.

Pastebėta, kad Lytiniame ugdyme žinios ir informacija gali suvaidinti neigiamą vaidmenį, jei nėra atsižvelgiama į ugdytinio individualumą (lytį, amžių, subrendimą, jo artimiausios aplinkos įtaką ir t.t.). Norint pasiekti geriausių rezultatų labai svarbu derinti visus tris, anksčiau paminėtus, švietimo ir ugdymo aspektus, atsižvelgiant į vaikų individualius poreikius. Geriausi rezultatai pasiekiami tuomet kaip vaikai yra ugdomi sistemingai ir nuosekliai.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai vykdomas pagal Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą. Mokinių lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai yra bendrojo ugdymo turinio dalis, grįsta visuminiu lytiškumo supratimu ir vertybinių nuostatų bei gebėjimų ugdymu, teikiant mokslo patvirtintas žinias. Tai kryptingas ir tikslingas ugdymas apie kūno, emocinius, socialinius lytiškumo aspektus. Tai nėra tiesiog vienkartinis informacijos pateikimas, norint suteikti žinių lytiškumo klausimais. Tai yra vaiko asmenybės ugdymas, nuolatinis nenutrūkstantis procesas. Mokyklos uždavinys – padėti ugdyti teigiamą santykį su savo kūnu ir darnius, pagarbos ir lygiagretiškumo principais pagrįstus santykius su aplinkiniais žmonėmis. Trumpai tariant, tai visą žmogaus gyvenimą ir funkcionavimą apimantis ugdymas pritaikytas skirtingiems vaiko raidos tarpsniams ir poreikiams.

Kokie jaunesniojo mokyklinio amžiaus tarpsnio (7-12 metų) vaikų lytiškumo raidos ypatumai?

Vaiko lytiškumo raidoje apie 6–7 metus prasideda vadinamasis latentinis periodas. Šio amžiaus vaikai ieško įvairių galimybių „pasimatuoti“ lyties vaidmenis, labiau linkstama bendrauti su savo lyties atstovais. Šiuo periodu vaikas tampa kuklesnis, ima drovėtis rodyti savo kūną kitiems žmonėms, ypač suaugusiesiems. Jei iki to laiko mama ramiai galėdavo eiti į vonią jam rengiantis, dabar tai gali sukelti nepatogumų vaikui. Šiuo laiko tarpu vaiko seksualumas tarsi pasislepia, tampa nematomas, bet jis prasiveržia kikenimais, piešinukais, miegamojo pokštais. Šiuo laiku vaikai ima erzinti kitus vaikus dėl santykių su priešinga lytimi. Vaikai kratosi minties apie intymumą ar net buvimą vienoje erdvėje su priešingos lyties atstovais. Visa seksualumui skirta energija yra nukreipiama į kitas veiklas.

Kai prasideda ankstyvasis brendimas – apie devintus metus – vaikai tarsi apsidairo ir išvysta, kad klasėje yra berniukų ir mergaičių. Tai laikas, kai ima gimti pirmosios draugystės, romantiški įsimylėjimai ir pirmieji nusivylimai santykiais. Be to, šiuo laiku pradeda skirtis berniukų ir mergaičių vystymąsis. Šiuo laikotarpiu mergaitės kiaušidėse pradeda bręsti pirmieji folikulai, kurie gamina moteriškąjį lytinį hormoną - estrogeną. Organizmas gali gauti nepakankamai reikiamų medžiagų, dėl ko gali iškrypti stuburas ir pan. Mergaitės gali greičiau ir dažniau pavargti, būti mieguistos arba labai sudirgusios. Dėl prastesnės savijautos gali pablogėti atmintis, dėmesys ir pažymiai. Labai svarbu, kad mergaitės suvoktų savo kūno pokyčius ir tinkamai pasirūpintų savimi. Berniukų lytinė branda prasideda šiek tiek vėliau, apie 12 metus.

Kiekvieno vaiko vystymasis yra individualus, tačiau galima rasti ir bendrų lytiškumo raiškos bruožų, būdingų jaunesniojo mokyklinio amžiaus (7—12 metų) vaikams (Usilaitė S., Jonynienė V., Šiliekienė L. (2017)):

  • Žaidžia su bendraamžiais žaidimus, susijusius su suaugusiųjų lytiniu elgesiu (pavyzdžiui, žaidžia „šeimą“; „vaikinas ir mergina“).
  • Slapčia liečia savo kūno dalis (masturbuojasi). Vaikai linkę tai slėpti nuo suaugusiųjų.
  • Nori matyti kitus žmones nuogus ar nusirengiančius.
  • Domisi apsinuoginusių ar nuogų žmonių nuotraukomis.
  • Domisi seksualinio turinio informacija žiniasklaidoje (televizija, filmai, žaidimai, internetas, muzika ir kt.).
  • Nori turėti daugiau privatumo (pavyzdžiui, nenori nusirengti matant kitiems žmonėms, ypač suaugusiesiems), drovisi ir nenori kalbėti su suaugusiaisiais apie lytiškumą. Šio amžiaus vaikai vis labiau supranta socialines normas ir tampa kuklesni.
  • Romantiškai domisi bendraamžiais, nori jiems patikti.
  • Klausinėja apie lytinius organus, krūtis, lytinius santykius, vaikų gimdymą.

Paauglių lytiškumo ir lytinės raidos ypatumai

Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Hormonų antplūdis sukelia greitos raidos laikotarpį. Šiuo metu išryškėja pirminiai lytiniai požymiai, kartu formuojasi ir antriniai požymiai, t.y. vyriškieji ir moteriškieji bruožai. Lytinio brendimo bruožai yra pirmoji berniukų ejakuliacija ir pirmosios mergaičių menstruacijos. Tai svarbūs  pasikeitimai vaiko gyvenime, reiškiantys kitokio gyvenimo pradžią. Idealu, kai mergaitės ir berniukai jau būna supažindinti su organizmo brendimo ypatumais, jų laukiančiais kūno pokyčiais ir šią informaciją žino ne iš interneto ar televizijos.

Pasak Eriksono, pagrindinė paauglystės užduotis yra individualios tapatybės atradimas, t.y. įsitvirtinimas šiame pasaulyje, įvairių vaidmenų išbandymas bei sau tinkamiausių radimas, taip pat ir lytinio tapatumo įsitvirtinimas. Paauglių raida akivaizdžiai veikia jų interesus ir elgesį.  Seksualiniai santykiai paaugliams gali būti vienas iš būdų, padedančių įtvirtinti savo vyriškumą ar moteriškumą, norą būti suaugusiems, labiau savarankiškiems ir nepriklausomiems. Ankstyvi seksualiniai santykiai kenkia brandžios paauglio asmenybės vystymuisi. Neplanuoti nėštumai, ankstyvieji gimdymai, abortai, lytiškai plintančios infekcijos kelia grėsmę ne tik jaunų žmonių sveikatai, tačiau ir psichosocialinei jų raidai bei ekonominei gerovei ateityje. Seksualumas realizuojamas be stiprių dvasinių išgyvenimų, sutrikdo asmenybės fizinio, psichinio ir dvasinio vystymosi darną. Lytiškumo problema susijusi ne tik su paauglystės amžiaus tarpsnio fiziologiniais bei psichiniais ypatumais. Jai turi įtakos ir visuomenėje egzistuojančios elgesio normos, visuomenės moralė bei auklėjimas, atitinkamoje kultūroje įsigalėję lyčių socialinio elgesio stereotipai. Pirmoji ir pagrindinė institucija, kurioje ugdomas vaikas yra šeima, tačiau šeimai gali ir privalo padėti mokykla, dalindamasi šia atsakomybe.

Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas lengviausias kelias į sėkmę

Vaikai ir paaugliai nori, kad tėvai ar kiti artimi suaugę žmonės laisvai kalbėtų jiems aktualiais klausimais. Deja, daugelis tėvų vengia šių temų, stengiasi greitai nusukti pokalbius kita linkme. Dažnai mano, jog vaikams dar per anksti apie tai galvoti ir kalbėti.

Vaikams ir paaugliams kyla daugybė klausimų į kuriuos labai svarbu atsakyti. Priešingu atveju vaikai atsakymus ras internete, iš draugų ar kitur. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad vaikus pasieks iškreipta ar net melaginga informacija, dėl ko vaikai gali atsidurti pavojingose situacijose. Medijose labai daug seksualinių vaizdų ir temų, vaikų neįmanoma apsaugoti nuo šių dalykų, tačiau svarbu formuoti tinkamą, moralų ir sveiką požiūrį į lytį, kūną, seksualumą, šeimą.

Norėdami padėti vaikams vystytis ir augti sveikoje aplinkoje tiek šeima, teik pedagogai turi bendradarbiauti šia jautria tema. Pedagogai gali pradėti pokalbį, o tėvai turėtų pratęsti pokalbius su vaikais, atsakyti į klausimus, kurie kyla vėliau, apgalvojus pedagogų pateiktą informaciją.

 

Lytiškumas ir lytinis ugdymas: pagrindiniai principai

  • Atsakyti tada, kai vaikas/paauglys klausia;
  • Vaikas turi jaustis drąsiai klausdamas ir žinoti, kad iš jis nebus sugėdintas, nebus pasityčiota ir panašiai;
  • Tiek pedagogai, tiek tėvai kalbėdami su vaikais turi būti kantrūs, stengtis klausyti, bet nevertinti to, ką vaikas ar paauglys sako, kad nebūtų užkirstas kelias tolesniam pokalbio vystymui;
  • Galima leisti vaikams suprasti, kad natūralu, jog ši tema yra šiek tiek nepatogi, juk kalbama apie pačius intymiausius žmogaus gyvenimo aspektus. Tačiau svarbu pabrėžti, jog ši tema dėl to netampa mažiau svarbi, labiau gėdinga ar nešvari.
  • Kalbėti aiškiai ir paprastai, vaikui suprantama kalba (vengti labai sudėtingų ir ilgų aiškinimų). Jei vaikui norės paklausti dar kažko, jis gales to paklausti pats;
  • Dalykus vadinti tikraisiais vardais, jau maži vaikai turėtų žinoti tokius terminus kaip makštis ir varpa. Vaikui svarbu pažinti savo kūną, suvokti, visuminį vaizdą ir atskirų kūno dalių svarbą žmogaus gyvenime;
  • Labai svarbu ugdyti vaikų ir paauglių pasitikėjimą savimi ir gebėjimą priimti sprendimus. Svarbu vaikams ir paaugliams padėti suprasti, kad kiekvienas jų sprendimas gali turėti tiek neigiamų tiek teigiamų pasekmių;
  • Svarbu skatinti vaikų, ypač paauglių gebėjimą pasakyti “NE”, kad esant reikalui jie gebėtų atsispirti bendraamžių spaudimui ir turėtų tvirtą stuburą.

 

Kaip jau minėta anksčiau lytinis ir lytiškumo ugdymas, tai ne tik informacijos suteikimas, tai įvairius žmogaus gyvenimo aspektus apimantis ugdymas, susidedantis iš:

  • žmogiškųjų vertybių, įsitikinimų ugdymo;
  • požiūrio į save kaip į vyrą ar moterį, į santykius su žmonėmis (per draugystę, prieraišumą, meilę, seksą) plėtimo ir formavimo;
  • mokymo pažinti save ir savo kūną;
  • lytinę ir reprodukcinę sveikatą (žmogus lieka lyties vaidmenyje, net ir tada kai nenori ar negali susilaukti vaikų).

Siekiant šių tikslų labai svarbu organizuoti įdomias, atviras ir įtraukiančias veiklas, kurios maksimaliai atlieptų mokinių lūkesčius ir duotų didžiausią naudą, padarytų stipriausią poveikį ir ugdytų sąmoningą, gebančią priimti atsakingus sprendimus ir sąmoningą asmenybę

 

Šaltiniai:

Myers D. (2000). Psichologija. Poligrafija ir informatika.

Narbekovas A., Obelenienė B., Pukelis K. (2008). Lytiškumo ugdymo etika, VDU.

Usilaitė S., Jonynienė V., Šiliekienė L. (2017). Patarimai mokytojui. Lytiškmo ugdymas ir rengimas šeimai pradinėsėse klasėse, Švietimo aprūpinimo centras, ŠMM metodinis leidinys.