Erudito licėjus
Paskelbtas: admin Kategorija: Naujienos Komentarai: Vienas komentaras

Erudito licėjaus psichologė: „Vidurinioji vaikystė”

Viduriniąja vaikyste vadinami 7 – 11 vaiko gyvenimo metai. Šis periodas – tai mokyklinio laikotarpio pradžia, kai didžiausi vaiko gebėjimai atsiskleidžia mokantis. Šiuo gyvenimo etapu vaikas turi išmokti darbštumo, laikytis disciplinos, dirbti ir veikti bendruomenėje, vykdyti tam tikrus ugdytojų nurodymus. Norint pastebėti, ugdyti vaiko unikalumą bei siekti pilnaverčio jo ugdymo, svarbu žinoti ir suprasti šio amžiaus tarpsnio ypatybes. Šioje dalyje aptarsime fizinę ir pažintinę vaikų raidą.

Fizinė branda

Tokiu amžiaus periodu fizinei raidai būdingi gana dideli individualūs skirtumai. Nepaisant to, smegenų vystymasis jaunesniame mokykliniame amžiuje yra panašus. Įrodyta, kad kairysis smegenų pusrutulis bręsta anksčiau nei dešinysis. Kadangi kairysis pusrutulis atsakingas už analitinį mąstymą, matematinių žinių supratimą, gebėjimą planuoti, išmokti kalbų, o dešinysis už jausmus, sąmoningumą, ritmo pajautimą, humoro jausmą, dėl to kartais lengviau tokio amžiaus vaikams išspręsti loginius uždavinius, nei suvaldyti įtūžį kivirčo metu.

Šiame amžiuje sparčiai lavėja stambioji motorika – vaikai geba gerai išlaikyti pusiausvyrą, koordinuoti judesius. Vaikų raumenys tampa tokie stiprūs, kad gali užsiimti gimnastika.

Smulkiosios motorikos įgūdžiai sparčiai lavėja rašant ir piešiant.  Manoma, kad už piešimą ir rašymą yra atsakingos skirtingos smegenų žievės dalys, nors abi sritys turi daug bendro. Dėl to vaiko ugdytojams svarbu nepamiršti, kad dėmesio reikia skirti abejoms sritims. Rašymas  – tai mažos amplitudės, sudėtingi, reikalaujantys preciziškos koordinacijos judesiai, kuriuos atliekant reikia tiksliai kontroliuoti pirštų ir riešo judesių jėgą. Rašiklio naudojimas yra sudėtinga smulkiosios motorikos funkcija, tad rašymo raidai svarbus indikatorius gali būti ir neurobiologinis procesas, ir edukacinis, kitaip tariant nervų sistemos vystymosi sparta ar kiek dėmesio skiriame rašymo  pratyboms.

Vaikų regėjimo aštrumas (gebėjimas išskirti detales statinėje ir besikeičiančioje aplinkoje) bręsta iki 10 metų. Tad šalia ne visai išlavinto rašymo gebėjimo, didelė kontrolė tenka dar ne visai subrendusiai regai. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų akies optinis gebėjimas matyti daiktus iš įvairaus atstumo dar yra ne tobulas, dėl palyginti silpnų raumenų. Vaikas dar ne visada gali tiksliai suvokti raides, jų pasvirimo kampą ir dydį.

Pažintinė raida

7 – 11 metų vaiko mąstymo kokybė pasikeičia. Geriau suprantami priežastiniai ryšiai, laiko suvokimas. Nors vaikas sugeba geriau mąstyti, jo loginis mąstymas dar nėra toks abstraktus ar sudėtingas kaip paauglystėje. Vaikui per sunku spręsti hipotetines, abstrakčias problemas, jis gali išspręsti tik konkrečius dalykus, pateiktus pavyzdžius. Jiems sunku sugalvoti daug galimų labai miglotos, abstrakčios situacijos baigčių arba gerai apibrėžti sąvokas kaip “laisvė”, “gėris” ir t.t.  Tad mokantis naujų dalykų vaikai geriau įsimena per konkrečius pavyzdžius, aptariant pažįstamas, jiems nutikusias situacijas. Taip yra ir mokantis konflikto sprendimo strategijų – aptariant su vaiku ką jis darys kitaip įvykus panašiai konfliktinei situacijai.

Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai pradeda suprasti, kad į įvykį galima pažiūrėti iš įvairių pozicijų, kad gali būti kelios nuomonės, kitaip tariant mažėja vaikų egocentrizmas. Vaikai bendraudami su bendraamžiais ir vyresniais vaikais, daugiau kalba. Gali lyginti savo ir kito nuomonę, todėl asmeninės problemos išsprendžiamos vis teisingiau.
Serijavimą pradeda suprasti 6 metų eigoje, tačiau iki septynerių ar  aštuonerių metų jo visiškai neįvaldo.

Skaičiuojant pirmoje klasėje, skaičiaus vieta dar nėra susijusi su to skaičiaus verte. Skaičių seką pradeda suprasti 7 – 8 metų vaikai. Vaikai išmoksta naudoti atvirkštinį veiksmą  savo sprendimo teisingumui patikrinti atlikdami priešingą matematinį veiksmą. Tad didelė tikimybė, kad mokant vaiką anksčiau laiko skaičiuoti, sudėti, atimti, dauginti ar dalinti, pasieksite mechaninį išmokimą, bet ne supratimą. Taip galite išmokyti vaiką savo, suaugusio žmogaus, mąstymo strategijų, tačiau tai bus Jūsų, o ne vaikų atrasti sprendimai.

Pasirengimas mokyklai

Didelis indikatorius ar vaikas pasirengęs mokyklai yra pakankamai išsivysčiusi savikontrolė ir savireguliacija. Vaikas turi išmokti apdoroti informaciją greitai ir veiksmingai, turi pakankamai ilgai išlaikyti savo atmintyje, kad galėtų ją įvertinti ir išsaugoti, o nereikalingą ir netinkamą atmesti.
Šios funkcijos vystosi ir suaugus. Jos stipriai susiję su šeimos veiksniais, tokiais kaip socialinis – ekonominis statusas. Glaudžiai susiję su kalbiniais gebėjimais. Remiantis informacijos apdorojimo greičiu, trumpalaike atmintimi, dėmesio koncentracija  galima pasakyti ar vaikas pasirengęs mokyklai ir kaip seksis mokytis skaičiuoti, rašyti ir skaityti.

Informacijos apdorojimo greitis susijęs su amžiumi ir trumpalaike atmintimi bei smegenų vystymusi.
Viduriniosios vaikystės amžiaus vaikų atmintis nuolat gerėja, nes mokymosi procesas mokykloje reikalauja tikslingai atsiminti informaciją. Kalbant apie įsiminimo procesus, tampa svarbi metaatmintis – tai savo paties atminties žinojimas ir jos konstravimas. Kitaip sakant, tai yra veiksmai, kuriuos suaugusieji naudoja trumpalaikei atminčiai praplėsti, pavyzdžiui, mokantis eilėraštį nuolat kartoti atskirą posmelį ar mokantis pristatyti perskaitytą knygą sudėti pagrindinius įvykius į loginę seką. Vaikai šio įgūdžio mokosi ir dažnai dar nesugeba nuolat ir veiksmingai pritaikyti. Kartojimas tampa veiksmingesnis po ilgesnės praktikos.

Mokymasis skaityti ir rašyti glaudžiai susijęs su vaiko dėmesingumo lavinimu. Kad rašydamas galėtų tiksliai suvokti ir atkurti raides bei žodžius, vaikas turi pirma gerai įsižiūrėti, stebėti, neklaidžioti po puslapį. Taigi, vaiko suvokimas iš trumpalaikio stebėjimo pereina į atrekamąjį stebėjimą, kuris įmanomas tik sukoncentravus dėmesį.

Psichologas J. Piaget teigė, jog pernelyg anksti pradėjus mokyti vaiką kokių nors dalykų, galima sulaukti blogesnių rezultatų, negu iš viso jo nemokyti. Kiekvienas vaikas siekia protinės pusiausvyros, todėl mokymas turi atitikti vaiko poreikius ir gebėjimus.

Literatūra:
1. R. Žukauskienė. Raidos psichologija: integruotas požiūris. (2012),
2. W. A. Collins. Development during middle childhood. The years from six to twelve. (1984),
3. K. Cherry. Cognitive development in middle childhood. (2018).