Naujienos

Savireguliacijos ugdymas

2017-08-07 22:33:08

Stebint skirtingus vaikus, vieni ar kiti jų veiksmai ar reakcijos gali pasirodyti logiškesnės ir tinkamesnės už kitas. Dažnai tai aiškinama vaikus išskiriant į gerųjų ir blogųjų kategorijas. Tačiau tiesa yra šiek tiek kitokia.

Vaikų gebėjimas reguliuoti savo elgesį ir emocijas yra labai skirtingas. Kitaip tariant, skiriasi jų emocijų ir elgesio savireguliacija. Paprastai tariant, vieni vaikai stokoja sąmoningo savo reakcijų reguliavimo, kai prieš veiksmą yra apmąstomi jo padariniai bei skirtingų situacijos dalyvių pozicijos. Tačiau, kol vaikai maži, sąmoningumo stoka gali priminti instinktais grįstą elgesį. Visgi galima šiek tiek prisidėti prie savireguliacijos ugdymo.

Keli paprasti priminimai vaikui gali padėti tikslingiau išreikšti savo jausmus ir poelgius. Tėvai ar kiti vaiko aplinkos ugdytiniai turėtų rūpintis prevencija ir dar prieš patenkant į sudėtingas situacijas aptarti galimus reagavimo būdus.

Kitas priminimas – nusiraminimas. Svarbu, kad vaikas suprastų, kad jį užvaldė stipri emocija ir ji gali paveikti jo elgesį. Tuo metu suaugęs žmogus gali atlikti vieną ar kitą nusiraminimo pratimą, pavyzdžiui, giliai pakvėpuoti ar suskaičiuoti iki dešimt kartu su vaiku. Vaikas turėtų pamatyti, kad tada bus lengviau ieškoti situacijos, kuri sukėlė tiek emocijų, spendimo. Ilgainiui, vaikas ir vienas išmoks nusiraminti prieš pradėdamas veikti.

Bet esminis patarimas visiems, besidomintiems vaiko savireguliacija – tai kalbėjimasis su vaiku. Pokalbiai apie situacijas, jų analizavimas, panaudotų elgesio strategijų aptarimas, išgyventų jausmų įvardinimas – tai prasmingiausios pamokos vaiko socialinio ir psichologinio ugdymo kelyje. Ir tam tikrai nereikia būti psichologu. Tereikia nuoširdžiai ir empatiškai dalintis su vaiku savo patirtimi.

Tad kokybiškas bendravimas su vaiku jums ne tik suteiks nuostabių akimirkų kartu, tačiau bus ir puiki ugdomoji priemonė augančiai asmenybei.

Erudito licėjaus psichologė Saulena Kovienė