Naujienos

2018/2019 mokslo metais kviečiame moksleivius stoti į gimnazinę 9-ąją klasę

2018-03-30 20:26:09

STOJANTIEJI Į 9 KLASĘ TURI DEMONSTRUOTI ŠIUOS GEBĖJIMUS IR ŽINIAS:

Lietuvių kalba:

Kalbėjimo ir klausymo gebėjimai. Kalba girdimai ir aiškiai, adresatui tinkamu ir suprantamu tempu, taisyklinga bendrine lietuvių kalba.Vertina klausomo arba stebimo ir klausomo teksto turinį, raišką, kalbėjimo kultūrą ir geba išsakyti savo požiūrį žodžiu ar raštu. Geba inicijuoti, plėtoti, kultūringai pertraukti pokalbį ar jo išvengti, išreikšti ir pagrįsti savo požiūrį, pritarti ar prieštarauti; atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir adresatą, mokytojo padedami pasirenka kalbinę raišką. Aptaria jų amžiui tinkamas problemas poromis ar grupėmis, geba kartu priimti sprendimą, tinkamai bendraudami žodžiu ar raštu. Geba pasakyti kalbą bendraamžiams. Atmintinai skaito eilėraščius, prozos ir dramos ištraukas, geba aiškiai, raiškiai, sklandžiai perteikti prasmę. Pasirengia ir pristato kūrinį mokytojo nurodytu ir / ar pasirinktu aspektu. Geba taikyti pristatymo strategijas. Pasirengia ir pristato savarankiškai perskaitytą knygą.
Skaitymo ir rašymo gebėjimai. Atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį; supranta skaitomus, girdimus ar stebimus įvairios paskirties tekstus ir geba juos kritiškai įvertinti. Nurodo dalykinio, publicistinio, eseistinio teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, pateikia teksto santrauką; nurodo, ko tekste nesuprato. Nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas; paaiškina, kaip skirtinguose tekstuose pagrindžiami teiginiai, ir pasiremia pavyzdžiais iš teksto; atpažįsta ir paaiškina skirtingus požiūrius.  Nurodo teksto funkcinį stilių ir vartojimo sferą, atpažįsta ir geba paaiškinti kalbinės raiškos ypatumus. Atpažįsta ir tikslingai vartoja įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, geba paaiškinti jų paskirtį; paaiškina žodžių ir frazių reikšmę tekste, skiria tiesioginę ir perkeltinę reikšmę. Paaiškina kiekvienos teksto pastraipos sandarą ir paskirtį, pateikia pavyzdžių apie tai, kurie elementai kuriuos teiginius pagrindžia; susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją. Vartoja programoje numatytus lingvistinius ir teksto analizės terminus. Nurodo svarbiausias kūrinio idėjas, aptaria svarbiausius įvykius, veikėjus, jų problemas ir vertybes. Suformuluoja kūrinio temą, problemą ir pagrindinę mintį. Rašo kūrybinius darbus, išreikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba. Geba išdėstyti savo požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus, jį pagrįsti asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais.
Kalbos pažinimo gebėjimai. Geba paaiškinti lietuvių kalbos santykį su kitomis baltų kalbomis ir indoeuropiečių kalbų šeima, gali nurodyti keletą kitų šios šeimos šakų ir paminėti kelias joms priklausančias kalbas. Gali paaiškinti ir kalbėdami moka taikyti bendrąsias daiktavardžių, veiksmažodžių, veiksmažodinių formų, prieveiksmių tarties ir kirčiavimo taisykles. Geba naudotis kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis. Nurodo skaitvardžio, įvardžio ir prieveiksmio gramatinius požymius, taisyklingai šias kalbos dalis vartoja, rašo bei kirčiuoja. Atpažįsta neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas (dalyvį, pusdalyvį, padalyvį), nurodo jų gramatinius požymius, tinkamai vartoja, rašo ir kirčiuoja. Tinkamai vartoja jungtukus ir prielinksnius; atpažįsta ir tinkamai vartoja dalelytes, taisyklingai jas rašo. Atpažįsta tekste visas kalbos dalis, geba jas gramatiškai nagrinėti, tinkamai vartoja ir rašo. Geba nurodyti kalbos ir sakinio dalių skirtumus, nagrinėti sakinį sakinio dalimis.

Anglų kalba:

Mokiniai geba suprasti įvairių kontekstų kalbos ištraukas, pasakojimus, kuriuose yra sudėtingesnių gramatinių struktūrų ir nežinomos leksikos. Suprasti pašnekovą, kalbantį normaliu ar spartesniu tempu. Suprasti įvairių tipų ir žanrų sudėtingesnės struktūros ilgesnius tekstus kasdienėmis ir abstrakčiomis temomis. Mokiniai geba savarankiškai ir tinkamai pasirinkti skaitymo būdą pagal skaitymo tikslą ir komunikacinę situaciją. Kalbėti vartojant pakankamai kalbos priemonių. Taisyklingai vartoti dažnesnes kalbos struktūras. Dalyvauti pokalbyje arba kalbėti monologu, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, perfrazuoti kito mintį, kad pasitikrintų, ar teisingai ją suprato. Sujungti kalbos struktūras logiška seka. Rašyti vientisą nuoseklų tekstą vartojant įvairias žodžių ir sakinių jungimo priemones. Rašyti įvairiomis temomis, taip pat apibūdinti įvykius, jausmus ir suprantamai reikšti mintis.

Matematika:

Skaičiai ir skaičiavimai. Mokiniai moka perskaityti, užrašyti ra­cionaliuosius skaičius, juos palyginti, atidėti skaičių tiesėje, suapvalinti nurodytu tikslumu, atlikti aritmetinius veiksmus. Mokiniai turi žinių apie skaičiaus kėlimą sveikuoju laipsnio rodikliu (skaičiaus reiškimą standartine išraiška), kvadratinės bei kubinės šaknies iš skaičiaus traukimą, skaičiaus modulį, moka spręsti uždavinius su procentais.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės, sistemos. Mokiniai moka apskaičiuoti skaitinių reiškinių, raidinių reiškinių (kuriame gali būti du trys aritmetinių veiksmų ženklai,laipsnis, kvadratinė šaknis, skliaustai, vienas ar du kintamieji) skaitines reikšmes, pertvarkyti dau­gianarius, juos skaidyti daugikliais, taikyti laipsnio su svei­kuoju rodikliu, kvadratinės šaknies ir kubinės šaknies savybes, spręsti pirmojo laipsnio lygtis,lygtis A(x) · B(x) = 0 pavidalo, čia A(x), B(x) – pirmojo laipsnio dvinariai, ax2 = b ir ax3 = b (a, b > 0), paprastas pirmojo laipsnio nelygybes.
Sąryšiai ir funkcijos. Mokiniai moka dviejų tiesiogiai ir atvirkš­čiai proporcingų dydžių priklausomybę išreikšti lentele, grafiku ir formule, tai­kyti pagrindinę proporcijos savybę. Moka nubrėžti figūrai simetrišką figūrą taško ir tiesės atžvilgiu.
Geometrija. Mokiniai moka klasifikuoti kampus, trikampius ir keturkampius pagal pateiktus požymius, taikyti gretutinių ir kryžminių kampų savybes, lygiagrečiųjų tiesių savybes uždaviniams spręsti. Žino ir taiko trikampių (lygiašonių, lygiakraščių), keturkampių (lygiagretainių, trapecijų) savybes, trikampių lygumo požymius, figūrų simetriškumą (ašinė ir centrinė simetrija). Mokiniai moka pagrįsti arba paneigti paprastus teiginius, remiantis trikampio nelygybe, trikampio ir ke­turkampio kampų suma, Pitagoro (ir jai atvirkštine) teorema, statinio, esančio prieš 30° kampą, savybe. Jie moka apibūdinti stačiąja trikampę ar (ir) ketur kampę prizmę, ritinį, kūgį, rutulį, taisyklingąją piramidę, pasakyti jų elementų pavadinimus. 
Matai ir matavimai. Mokiniai moka su matavimo įrankiais ir be jų įvertinti paprastų aplinkos objektų ar daiktų parametrus, geba naudotis trikampio, lygiagretainio, trapecijos ir skritulio perimetro bei ploto ap­skaičiavimo formulėmis, suvokia ir remiasi ilgio, ploto ir tūrio savybėmis, taiko mastelį figūrų ilgio (perimetro) ir ploto radimo uždaviniams spręsti, geba apskaičiuoti trikampio ir keturkampio kampų sumą. Mokiniai žino, kaip apskaičiuoti stačiosios prizmės bei ritinio tūrį ir šoninį paviršių. Matavimų rezultatai skaitomi ir užrašomi standartine ir nestandartine išraiš­ka, mokoma sudėti ir atimti tos pačios eilės, o sudauginti ir dalyti bet kokius standartinės išraiškos skaičius. Mokiniai moka naudotis kelio formule greičiui, keliui ar laikui apskai­čiuoti.
Statistika. Mokiniai žino imties skaitines charakteristikas, moka sijas interpretuoti ir vertinti. Moka vaizduoti duomenis ir rasti skaitines charakteristikas, naudodami skaičiuoklę (pvz., „Microsoft Excel“).
Tikimybių teorija. Mokiniai sudaro kelių elementų rinkinius, kai jų elementai imami ne tik iš skirtingų, bet ir iš vienos aibės. Taip pat jie moka atskirti situacijas, kai rinkiniuose tvarka svarbi ar nesvarbi, o skaičiuodami rinki­nių skaičių – taikyti daugybos taisyklę, kai elementų tvarka rinkinyje svarbi.

Gamtos mokslai:

Mokiniai geba suplanuoti bandymus ir saugiai bei kūrybingai juos atlikti. Moka naudotis matavimo ir kitais cheminiais indais, nurodyti SI ir kitus matavimo vienetus. Naudojantis periodine elementų lentele apibūdina medžiagų sandarą, savybes, skaičiuoja jų santykines mases. Paaiškina periodinį dėsnį. Skaito ir rašo svarbiausius cheminių elementų pavadinimus ir simbolius. Žino, kaip išskirstyti mišinius, kas yra vienalyčiai ir įvairialyčiai mišiniai. Geba pasigaminti tirpalus pagal nurodytas koncentracijas. Geba skaičiuoti tankį, dalelių kiekį, masės dalis. Suvokia, kaip medžiagų agregatinė būsena susijusi su atstumu tarp dalelių ir jų turima energija. Apibūdina cheminę reakciją. Grupuoja chemines reakcijas. Rašo reakcijų lygtis ir skaičiuoja pagal jas. Žino, kas yra molis. Geba apibūdinti deguoies ir anglies apytaką gamtoje. Medžiagų savybes sieja su jų naudojimu ir poveikiu žmogui. Geba suformuluoti problemą ir išvadas, apibendrinti rezultatus, geba braižyti grafikus ir diagramas. Mokiniai grupuoja medžiagas į vienines ir sudėtines. Atpažįsta ir skiria šiluminį ir mechaninį judėjimą. Geba teisingai vartoti fizikines sąvokas. Apskaičiuoja greitį, jėgas. Apibūdina Niutono dėsnius, gravitacijos, tamprumo, trinties jėgas. Apskaičiuoja kūno sunkį ir svorį. Atpažįsta inercijos reiškinį. Aiškina slėgio panaudojimą, hidraulinio preso ir stabdžio, siurblio veikimą. Geba taikyti Archimedo dės­nį. Gali apibūdinti ir apskaičiuoti mechaninį darbą ir galią, mechanizmo naudingumo koeficientą. Taiko žinias apie atomo sandarą. Geba nagrinėti paprastas elektros grandines. Apibūdina mechaninius svyravimus ir mechanines bangas, šviesos reiškinius. Suvokia kosminių atstumų dydį, geba apibūdinti šviesos sklidimą, saulės ir mėnulio užtemimus.
Mokiniai apibūdina augalo ir gyvūno ląstelių panašumus ir skirtumus susiejant su jų veikla. Paaiškina ląstelių, audinių ir organų sandaros bei funkcijų ryšius. Susieja fotosintezę ir kvėpavimą, kaip energijos sukaupimo ir išsiskyrimo procesus, be kurių negalima gyvybinė organizmų veikla. Mokiniai geba paaiškinti medžiagų ir energijos apykaitą organizmuose. Gali apibūdinti nervų ir kitų sistemų vaidmenį.  Paaiškina dauginimosi reikšmę organizmų išlikimui, palygina lytinį ir nelytinį organizmų dauginimąsi. Suvokia, kaip žmogaus organizmas prisitaikęs apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio ir kaip žmogus netinkamu elgesiu gali pakenkti sau.  Paaiškina, kaip, daugi­nantis organizmams, jų požymiai perduodami palikuo­nims. Geba paaiškinti medžiagų ir energijos judėjimą ekosistemos mitybos grandinėse, apibūdinti pagrindinius biologinius gamtinių popu­liacijų dydį reguliuojančius veiksnius. Mokiniai geba paaiškinti šiltnamio efekto, rūgščiojo lietaus ir vandens taršos poveikį organizmams. Apibūdina ozono sluoksnio reikšmę ir tausojimo būdus, šiltnamio efekto reikšmę ir poveikį Žemei.

Informacinės technologijos:

Laikytis saugaus darbo ir elgesio kompiuterių klasėje taisyklių, tinkamai įsirengti darbo vietą. Tinkamai naudotis programine ir aparatine kompiuterio įranga (klaviatūra, pele, multimedijų projektoriumi, spausdintuvu), išorinėmis informacijos laikmenomis. Naudotis elektroniniais žinynais. Pakuoti ir išpakuoti failus. Taisyklingai vartoti kompiuterijos ir informacinių technologijų terminus, apibūdinti pagrindines sąvokas. Informacijos ir duomenų apsaugai naudoti antivirusinę programą, taikyti hierarchinę informacijos laikymo kompiuteryje struktūrą. Teisėtai naudoti kompiuterio programas ir kitų autorių darbus. Paaiškinti viešųjų elektroninių paslaugų svarbą. Rengiant tekstinį dokumentą taikyti sudėtingesnius simbolių formatus. Pastraipoje rašyti tekstą vienos, pusantros ar dviejų eilučių intervalu. Nustatyti teksto ir paveikslo tarpusavio padėtį. Sudaryti vieno lygio ženklintą ir numeruotą sąrašus, minimaliai juos tvarkyti. Pavaizduoti duomenis lentelėmis.  Naudotis teksto rašybos tikrinimo, paieškos ir keitimo priemonėmis. Spausdinti tekstinį dokumentą, jo dalį. Valdyti pagrindines skaičiuoklės priemones, vaizduoti duomenis lentele, ją tvarkyti. Apdoroti skaitinius duomenis taikant papras- čiausias formules ir funkcijas. Atliekant skaičiavimus taikyti santykines langelio koordinates, kopijuoti formules. Vaizduoti duomenis diagrama. Išspausdinti vieno puslapio dokumentą, diagramą. Valdyti pagrindines pateikčių rengyklės priemo- nes, kurti pateiktį, atsižvelgiant į pagrindinius reikalavimus, keliamus loginei pateikties struktūrai. Pateiktį demonstruoti ir komentuoti. Spausdinti pateiktį, ruošinius, pastabas.

Istorija:

Remdamiesi pasaulio ir Lietuvos praeities įvykiais ir reiškiniais, bendrais bruožais aiškinti istorinę visuomenės kaitą, jos sąsajas su konkrečiais istorijos laikotarpiais. Paaiškinti reikšmingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas (nuo Senovės istorijos iki Didžiųjų geografinių atradimų). Chronologiškai sieti pasaulio ir Lietuvos įvykius bei reiškinius, priskirti juos tam tikriems istorijos laikotarpiams. Žemėlapyje lokalizuoti svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus įvykius. Naudoti istorijos šaltinius informacijai gauti, juos analizuoti ir daryti apibendrinimus. Atskleisti aptariamų įvykių ir reiškinių vidines ir išorines priežastis, jų sąsajas. Nagrinėdami įvykius ir reiškinius, perteikia savo supratimą ir tinkamai vartoti istorijos sąvokas.

Geografija:

Naudojantis vietovės planu, gebėti orientuotis vietovėje. Naudojantis bendraisiais ir teminiais žemėlapiais, orientuotis lokalioje ir globalioje geografinėje erdvėje. Nustatyti objektų geografinę padėtį. Atrinkti geografinės informacijos šaltinius, jais savarankiškai naudotis nurodyta tema. Tinkamai atsirinkti ir klasifikuoti informaciją. Naudotis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, lyginti ir analizuoti reiškinius, procesus, vykstančius atskiruose žemynuose ir vandenynuose. Apibendrinti informaciją ir ją perteikti kitiems. Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdinti įvairių regionų gamtinius ir socialinius aplinkos elementus, rasti jų ryšius. Lyginti regionus, rasti panašumų ir nustatyti jų skirtumus, paaiškinti priežastis, daryti išvadas. Tinkamai vartoti geografijos sąvokas. Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, mokėti naudotis paprasčiausiais prietaisais ir geografinės informacijos šaltiniais. Atlikti skaičiavimus vietovės planuose ir žemėlapiuose.