Naujienos

Erudito licėjuje susipažinome su SEU svarba tėvų ir vaikų sėkmei

2018-04-17 12:44:41

Balandžio 14 dieną Erudito Licėjuje viešėjo žinomas vaikų ir paauglių psichiatras, „LIONS Quest Lietuva“ direktorius Linas Slušnys. Su susirinkusiaisiais jis kalbėjo tema „SEU – tikrieji vaikų ir tėvų raktai į sėkmę“. Šiame straipsnyje pateiksiu trumpą susitikimo apžvalgą, pasidalinsiu mintimis apie buvusį susitikimą, kad tie, kurie norėjo, tačiau negalėjo dalyvauti, turėtų galimybę sužinoti šį tą apie tai, kas buvo kalbėta. Susitikimas prasidėjo aptarimu, kas tas SEU, kuo jis svarbus. Susirinkę dalyviai domėjosi apie emocinio intelekto (EQ) sąsajas su SEU, kaip galime ugdyti savo vaikų ir savo emocinį intelektą ir pan. Kai kurie dalyviai nuogąstavo, kad laiku neišugdžius emocinio intelekto kompetencijos, vėliau bus per vėlu. Lektorius nuramino susirinkusiuosius teigdamas, kad EQ, kaip ir kitos kompetencijos, gali būti ugdomas bet kokiame amžiuje, svarbiausia yra noras tobulėti.

Taigi, kas yra tas SEU? SEU – tai socialinės emocinės kompetencijos. Daugeliui mūsų dar nuo vaikystės yra žinoma IQ, arba intelekto koeficiento sąvoka, kurią paprastai galima būtų apibrėžti kaip žmogaus protinius gabumus, sugebėjimą spręsti naujai atsiradusias situacijas. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai yra pagrindinis ir esminis komponentas, reikalingas norint būti sėkmingam. Deja, IQ ne visuomet lemia sėkmę gyvenime. Kad žmogus būtų sėkmingas, yra svarbios ir kitos SEU kompetencijos. Tam, kad susirinkusieji geriausiai suprastų socialinių emocinių kompetencijų svarbą, Linas Slušnys pristatė klasikinę Howardo Gardnerio Intelektų įvairovės teoriją. Gardneris metė iššūkį tradiciniam požiūriui, kuris teigė, kad žmogus gimsta turėdamas tam tikrą IQ koeficientą, kuris nekinta visą gyvenimą ir gali būti išmatuojamas testais. Remdamasis neurobiologijos, neuropsichologijos bei antropologijos duomenimis, 1983 metais išskyrė 8, vienus nuo kito nepriklausančius intelektus. 7 iš jų buvo pagrįsti ir įrodyti moksliniais tyrimais. Pats Gardneris manė, kad dažniausiai dominuoja 2-3 intelekto rūšys. Kiekvienas žmogus turi savitą ir unikalią intelektų kombinaciją. O tai nulemia kiekvieno mūsų priimtiną mokymosi būdą ir stilių. Gardneris parengė rekomendacijas, kaip, atsižvelgiant į dominuojančias intelekto ypatybes, reiktų ugdyti mokinius. Dirbantys su jo rekomenduojamomis metodikomis pastebėjo, kad asmens intelektai kinta, t.y. vienam patobulėjus, gali imti dominuoti kitas ir t.t. Kitą šiame kontekste svarbią teoriją 1995 m. pristatė ir ėmė plėtoti Danielis Golemanas, kuris, tyrinėdamas žmonių sėkmę gyvenime, pastebėjo, kad net ir panašios aukštos kvalifikacijos asmenys toje pačioje srityje pasiekia skirtingų rezultatų. Jam kilo klausimas: „Kodėl?“. Nutaręs atsakyti į šį klausimą jis pasirinko tyrinėti medikus, kurie, tikėtina, pasižymi aukščiausiu IQ. Tyrinėdamas jis sukūrė savo Emocinio intelekto teoriją.

Pastebėta, kad sėkmingiausi gyvenime žmonės pasižymi trimis esminėmis kompetencijomis: EQ (emociniu intelektu); SQ (socialiniu intelektu) ir IQ (pažintiniu intelektu). Tolesnių tyrimų metu buvo pastebėta, jei mokinių ugdymas žinių lygyje (IQ) vyksta įprastai, daugiau dėmesio skiriama socialinėms ir emocinėms kompetencijoms (EQ ir SQ) ugdyti, tuomet didėja ir IQ.  Taigi, net jei vaiko žinių bagažas yra mažas, ugdant jo pasitikėjimą savimi, išlaikant motyvaciją, ugdant bendravimo, konfliktų sprendimo įgūdžius, padėsime vaikui pasiekti ir aukštesnių akademinių rezultatų. Taip pat buvo pastebėta, kad teorija neveikia priešinga kryptimi, t.y. ugdant vien tik intelektinius gebėjimus, socialiniai ir emociniai gebėjimai netobulėja. Taip sudaromas vadinamasis SEU kompetencijų ratas, kurį Linas Slušnys gražiai pavadino gyvenimo ratu. Jis leidžia vaikams pasiekti aukštesnių akademinių pasiekimų ir sėkmės gyvenime. Tai yra savimonė, savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykiai ir atsakingas sprendimų priėmimas.  

Manau, daugelis dalyvių sutiko su lektoriaus teiginiu, jog svarbiausia, kad vaikas gerai jaustųsi. Jis teigė, kad privalome vaikams kelti aukštus lūkesčius, tačiau tuos lūkesčius labai svarbu didinti palaipsniui bei nuolat drąsinti ir padėti vaikui augti. Deja, daugelis mūsų, augusių ir besimokiusių tuo metu kai, šios teorijos dar tik buvo kuriamos, ne visada turime reikiamus įgūdžius, kurie leistų susikalbėti su vaikais jiems priimtina kalba. Kai kurie dalyviai išreiškė nuogąstavimą, kad, ar ne nutiks taip, jog jų vaikai turės geresnius socialinius – emocinius įgūdžius nei jie. Lektoriaus teigimu, tikėtina, kad taip tikrai nutiks, jei mes neskirsime papildomo dėmesio asmeninių įgūdžių ugdymui ir tobulėjimui. Tėvai, neugdantys SEU kompetencijų, gali susidurti su rimtais iššūkiais bendraudami su savo vaikais. Dalyviai diskutavo apie būdus ir metodus, padedančius bendrauti su vaikais. Vienas iš būdų lengviau susikalbėti yra „AŠ kalba“. L. Slušnys užsiėmimo metu pristatė pagrindinius „AŠ kalbos“ privalumus: t.y. pagarbos išlaikymą bendraujant, nesmerkimą ir nekaltinimą. Visa tai leidžia kurti artimesnius santykius su vaiku bei padėti jam mokytis reikiamų įgūdžių. Kitas svarbus įgūdis, reikalingas tėvams, yra gebėjimas padrąsinti vaiką. Deja, kartais tėvai moka girti, o ne drąsinti, kas ne visada duoda laukiamą rezultatą. Naudodamasi proga noriu priminti, kad šių įgūdžių yra mokoma STEP tėvystės įgūdžių programoje, kurios mokymų grupės yra renkamos kiekvieną rudenį ir pavasarį Erudito licėjuje.

Paskutinė, tačiau ne mažiau svarbi tema, kuri buvo aptarta susitikimo metu, yra vaikų pasitikėjimo savimi svarba ir pasitikėjimo savimi ugdymas. Ši kompetencija yra viena iš SEU kompetencijų rato ir yra labai svarbi norint, kad vaikai būtų sėkmingi gyvenime.  Lektorius pristatė, kad pasitikėjimas savimi yra kaip trikojė kėdė, susidedanti iš trijų pagrindinių elementų: pagarbos sau ir kitiems, įgūdžių ir atsakingo elgesio. Dauguma susirinkusiųjų pastebėjo, kad šie elementai pradedami ugdyti namuose. L. Slušnys kalbėjo apie tai, koks svarbus mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas, ėjimas viena kryptimi. Lektorius susirinkusiesiems pasakojo apie situacijas, kai mokykloje vaikai mokomi vienų dalykų, o tėvai namuose elgiasi kitaip. Šios situacijos sutrikdo vaikus, jie pasimeta ir nebežino, kas yra teisinga, o kas ne. Susitikimo metu lektorius pasakojo ir apie tėvų įsitraukimo į mokyklos gyvenimą svarbą. Pristatė JAV atlikto tyrimo duomenis, kurie parodė, kad vien tik tėvams atėjus į tėvų susirinkimus, papildomai daugiau nieko nedarant, mokinių akademiniai pasiekimai būna 10-15% geresni, negu tų vaikų, kurių tėvai į susirinkimus nevaikšto. Baigdamas renginį lektorius apibendrino: „Niekas nesakė, kad auginti vaikus bus lengva. Jei norite lengvo gyvenimo, rinkitės gyvenimą be vaikų. Auginti vaikus sunku – labai sunku, auginti sėkmingus vaikus – ypatingai sunku, tačiau patikėkite manimi, rezultatai, kuriuos pasieksite, atsipirks su kaupu!”.

Psichologė Aušra Norė