Priešmokyklinis ugdymas

Ugdymo filosofija

Licėjus – tai kūrybinė erdvė, kur formuojasi augančios kartos mąstymas – svarbiausias ateities kūrimo potencialas

Erudito licėjaus misija – mes siekiame, kad kiekvienas mūsų vaikas būtų asmenybė, trokštanti pažinti, gebanti kurti, išsiskirianti pasiekimais.

Vertybės

  • Savarankiškumas – saviraiškos laisvė ir atsakomybė;
  • Darbštumas – aukšti etikos ir profesiniai standartai;
  • Draugiškumas – tolerancija ir savitarpio pagalba;
  • Pilietiškumas – rūpestis kitais ir aplinka.

Ugdymo tikslai

  • Ugdyti žingeidžią, kūrybingą ir aktyvią Asmenybę;
  • Atskleisti ir stiprinti asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus;
  • Atskleisti ir stiprinti vaikų talentus ir paversti juos išskirtiniais pasiekimais;
  • Didžiausią dėmesį skirti matematikos, kalbų ir menų mokymuisi.

Kaip mes kuriame santykius licėjaus bendruomenėje?

Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti atsakingą savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.

Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.

Vaikai anksti turi suprasti ir pajusti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.

Įsipareigojimas ir rūpestis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasekmes – pilietiškumo pagrindas.

ERUDITO LICĖJAUS
UGDYMO FILOSOFIJOS DEIMANTAS

Esminiai ugdymo principai

Integruotas ugdymas

Patirtinis ugdymas

Mąstymo įpročiai

Integruotas ugdymas

1.Išskirtinė mūsų ugdymo ypatybė – integralumas

T. y. visapusiškumas, prasmingumas, darna. Ugdymą organizuojame kaip vieningą sistemą, neskaidant į atskirus, nesusietus mokomuosius dalykus, o jungiant į temas, projektus ir tarpdalykines iniciatyvas.

Integruojančioji ugdymo ašis – vaikas. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų, jo akimis, remiantis jo patirtimi. Pradinukų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Todėl ugdymo turinys turi būti integralus ir atitikti šio amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes.

Kiekvienam vaikui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, ugdymo kontekstualumas. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, reikšminga, prasminga. Siekiama kiekvieną temą padaryti vaikui aktualią ir prasmingą.

Mes tikime tarpdalykine integracija – nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, siekiame ugdyti įvairius dalykinius gebėjimus. Integraliai ugdome vaiko mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius, judesių kultūrą.

Integruotas mokymasis yra pagrįstas komandiniais projektais ir žaidybiniais metodais, skatinant bendradarbiavimą, kūrybingumą ir intelektinį smalsumą.

2.Kaip mokomės integruotų temų?
METŲ INTEGRACINĖS TEMOS MĖNESIO INTEGRACINĖS TEMOS MĖNESIS
ASMENYBĖ 1. Atkaklumas Rugsėjis
2. Impulsyvumo valdymas
3. Nuoširdus ir empatiškas klausymas Spalis
POTYRIAI 4. Mąstymo lankstumas
5. Mąstymas apie savo mąstymą Lapkritis
6. Tikslumo siekimas
SANTYKIAI 7. Klausimų kėlimas ir problemų suvokimas Gruodis
8. Turimų žinių taikymas naujose situacijose
9. Aiškus ir tikslus mąstymas bei bendravimas Sausis
VISUOMENĖ 10. Duomenų surinkimas naudojant visus pojūčius
11. Kūryba, įsivaizdavimas, inovacijos Vasaris
12. Reagavimas su nuostaba ir pagarba
ATSAKOMYBĖ 13. Atsakingas rizikavimas Kovas
14. Humoro supratimas
PASAULIS 15. Mąstymo drauge Balandis
16. Atvirumas nuolatiniam mokymuisi

Patirtinis ugdymas

Erudito licėjus tiki, kad vienas iš trijų esminių vaiko mokymosi išteklių yra patirtis. Licėjuje moksleiviai aktyviai veikia ir taip įgauna įgūdžių bei patirties. Viskas, ko mokomasi klasėje turi atitikmenis realiame gyvenime. Į mokymosi procesą yra integruoti patirtiniai projektiniai darbai. Pavyzdžiui, vyresniųjų klasių moksleiviai analizuoja realiai veikiančių įmonių ir organizacijų finansinę bei socialinę veiklą. Analizuodami įmones moksleiviai suranda ir nustato problemas bei atranda sprendimus paverčiant juos vertę kuriančiais dalykais. Patirtiniai projektai ypatingi tuo, kad moksleiviai mokosi dirbti grupėse, išklausyti kitą nuomonę, kritiškai reflektuoti ir analizuoti, o rastų bendrų sprendimų pagrindu įgyja naudingų įžvalgų, kurias panaudoja savo suvokimui ir elgesiui.

Erudito licėjus patyriminį ugdymą formuoja Harvardo Universiteto profesoriaus Dr. Tony Wagner išskirtų 7 gebėjimų pagrindu. Teisingai ugdomi vaiko gebėjimai leidžia lengvai įsisavinti žinias, suvokti jų prasmę ir taikymo galimybes, integruoti skirtingas žinias ir kurti naujas, bendradarbiaujant ir veikiant kartu.

Vaikas jau nuo ketverių pradeda viską kvestionuoti, jam reikia pagrįstų atsakymų į kylančius klausimus, jam reikia suvokti, kodėl kas nors vyksta ir kaip gali būti kitaip. Tai stiprindami mes formuojame ne teisingus atsakymus taikančią, o kritiškai mąstančią ir naujų sprendimo būdų ieškančią asmenybę.

Vaikai nuo mažens nori būti kitų vaikų apsuptyje, tačiau perteklinis akcentas į asmeninius pasiekimus ir konkurenciją žlugdo bendradarbiavimo gebėjimus. Mums svarbu, kad vaikai išmoktų veikti komandoje, suprasdami, kad kiekvienas komandoje svarbus ir kiekvieno lyderystė būtina skirtingose situacijose, kad komanda laimėtų.

Pasaulis tampa labai mažas, fiziškai ir virtualiai mes galime pasiekti visus pasaulio kampelius, bendrauti su labai skirtingais žmonėmis, pažinti labai skirtingas kultūras. Suvokimas, kad tampame pasaulio piliečiai, dirbam ir keliaujam visur reikalauja gebėjimų prisitaikyti visose aplinkose ir tarpkultūrinėse komandose.

Vis labiau akcentuojam idėjų svarbą, tačiau dar svarbiau ugdyti gebėjimą imtis iniciatyvos idėjas įgyvendinti, imtis atsakomybės už rezultatą. Aktyvi iniciatyva ir mokėjimas tinkamai organizuoti veiklas – tai gebėjimai, būtini bet kokioje veikloje siekiant aukštų rezultatų.

Gyvename amžiuje, kai rašytinės informacijos yra labai daug, kai sutelkti svarbiausias mintis ir žinias tampa vis sudėtingiau. Todėl būtina ugdyti gebėjimus aiškiai, trumpai ir sklandžiai perduoti svarbiausią informaciją tiek raštu, tiek žodžiu, mokantis ir kalbėjimo prieš kitus meno.

Sparti technologinė sparta, ne tik išplečia informacijos pasiekiamumo galimybes, bet ir iškelia iššūkius: kaip efektyviai atsirinkti svarbiausią informaciją, kaip ją geriausiu būdu panaudoti sprendimams? Todėl būtina mokytis technologijas išnaudoti geresniems sprendimams priimti ir aukštesniems pasiekimams pasiekti.

Tai būtiniausi ir sunkiausiai ugdomi gebėjimai, nes aukšti reikalavimai ir dideli mokymosi krūviai atbukina smalsumą ir žingeidumą. Todėl būtinas aukštas pedagoginis profesionalumas, gebant nuolat sudominti ieškoti, eksperimentuoti, pažinti. Būtina taikyti daug ir įvairių aktyvaus mokymosi ir kūrybinių metodų, tam kad išugdyti troškimą

Erudito licėjus – Mąstymo ugdymo mokykla

,,Mokymasis be mąstymo beprasmis. Mąstymas be mokymosi – kenksmingas.“ Konfucijus

Erudito licėjus ypatingą dėmesį skiria Mąstymo ugdymui, kur kiekvienas jos narys dalijasi bendrais įsipareigojimais ir nuolat mąsto apie tai, kas vyksta ugdymo procese.
Visa licėjaus bendruomenė įtraukiama mokytis mąstyti efektyviai, kritiškai ir kūrybiškai bei pritaikyti šiuos gebėjimus ir technikas bendrai konstruojant efektyvią mokymo(si) programą ir bendras veiklas.
Mąstymo įpročius anglų profesorius Guy Claxton supriešina su gebėjimais (angl. skills) norėdamas pabrėžti, kad gebėjimai yra tai, ką žmogus gali daryti, bet nebūtinai daro, o mąstymo įpročiai yra tai, ką žmogus renkasi daryti. Taigi, mąstymo įprotis reiškia žmogaus polinkį, išankstinę nuostatą elgtis tam tikru būdu.
Mąstymo įpročiai nėra dar viena „disciplina“, pridėta prie mokymo programų. Mąstymo įpročiai „įpinami“ į mokyklos gyvenimą ir ugdymo programą.

Mąstymo įpročiai

ATKAKLUMAS

Laikykitės tikslo! Nemeskite užduoties jos nebaigę, siekite rezultatų. Nepasiduokite. Ieškokite būdų judėti į priekį.

IMPULSYVUMO VALDYMAS

Duokite sau laiko! Pagalvokite prieš veikdami, būkite ramūs, dėmesingi, apgalvojantys.

MĄSTYMAS APIE MĄSTYMĄ

(metapažinimas) Žinokite, ką žinote! Supraskite savo mintis, strategijas, jausmus, veiksmus ir jų poveikį kitiems.

TIKSLUMO SIEKIMAS

Patikrinkite dar kartą! Visada siekite geriausių rezultatų. Užsibrėžkite aukštus standartus. Tikrinkite ir ieškokite būdų nuolatos tobulėti.

NUOŠIRDUS IR EMPATIŠKAS KLAUSYMASIS

Supraskite kitus! Skirkite savo protinės energijos kitų idėjoms ir mintims. Pasistenkite suprasti kito požiūri ir jausmus.

MĄSTYMO LANKSTUMAS

Pažiūrėkite į viską kitaip! Sugebėkite pakeisti savo požiūrio tašką, matyti alternatyvas, apsvarstyti kitas galimybes.

KLAUSIMŲ KĖLIMAS IR PROBLEMŲ SUVOKIMAS

Kaip žinote tai, ką žinote? Nebijokite kelti klausimus. Žinokite, kokių duomenų Jums reikia ir plėtokite klausinėjimo strategijas informacijai gauti.

TURIMŲ ŽINIŲ TAIKYMAS NAUJOSE SITUACIJOSE

Naudokite tai, ką išmokote? Turėkite prieigą prie jau turimų žinių ir pritaikykite žinias naujose situacijose

AIŠKUS IR TIKSLUS MĄSTYMAS BEI BENDRAVIMAS

Kalbėkite aiškiai! Siekite aiškumo bendraudami tiek žodžiu, tiek raštu. Venkite apibendrinimų, iškraipymų išpūtimo, netikslumų.

DUOMENŲ SURINKIMAS NAUDOJANT VISUS POJŪČIUS

Naudokitės gamtos suteiktomis galimybėmis! Atkreipkite dėmesį į pasaulį aplink jus. Rinkite informaciją visais jutimais: skoniu, lytėjimu, kvapu, klausa ir rega.

ATSAKINGAS RIZIKAVIMAS

Rizikuokite! Ieškokite nuotykių, gyvenkite nenuobodžiai. Nuolatos išbandykite naujus dalykus.

HUMORO SUPRATIMAS

Šiek tiek pasijuokite! Raskite tai, kas netikėta, žaismingą, smagu. Sugebėkite pasijuokti iš savęs.

KŪRYBA, ĮSIVAIZDAVIMAS, INOVACIJOS

Išbandykite kitokį būdą! Generuokite naujas ir neįprastas idėjas, originalumą, laisvumą.

REAGAVIMAS SU NUOSTABA IR PAGARBA

Džiaukitės atrasdami! Raskite pasaulį nuostabų, paslaptingą, intriguojantį fenomenaliais reiškiniais ir grožiu.

MĄSTYMAS DRAUGE

Dirbkite kartu! Sugebėkite dirbti ir mokytis kartu su kitais. Dirbkite komandoje.

ATVIRUMAS NUOLATINIAM MOKYMUISI

Mokykite iš patirčių! Didžiuokitės, bet likite kuklūs, pripažindami, kad yra dalykų kurių nežinote. Atsispirkite sąstingiui.

Kokių mokymosi principų laikomės?

  • Ugdymas orientuotas į vaiką;
  • Mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai;
  • Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas;
  • Ugdymo procesas aktyvus;
  • Ugdymas patrauklus ir džiaugsmingas.

Kaip vertiname pasiekimus?

  • Orientuojamės į itin aukštus etikos ir mokymosi kokybinius standartus.
  • Vertinamos ne tik mokinių žinios, bet ir įgytos bendrosios bei specialiosios kompetencijos.
  • Priešmokyklinių klasių mokiniai vertinami aprašomuoju individualios pažangos (ideografiniu) metodu.
  • Mokslo metų pradžioje, susitikimo su tėvais metu yra aptariami individualūs ugdymo tikslai, du kartus į metus, kiekvieno semestro pabaigoje formuojami  vertinimo aprašai. Jie aptariami susitikimo su tėveliais metu.
  • Nuolatinis formalus mokinių pažangos vertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.

Kaip mes mokomes klasėje?