Ugdymo filosofija

Licėjus - tai kūrybinė erdvė, kur formuojasi augančios kartos mąstymas – svarbiausias ateities kūrimo potencialas

Erudito licėjaus misija – mes siekiame, kad kiekvienas mūsų vaikas būtų asmenybė, trokštanti pažinti, gebanti kurti, išsiskirianti pasiekimais.

Ugdymo tikslai

  • Ugdyti žingeidžią, kūrybingą ir aktyvią Asmenybę;
  • Atskleisti ir stiprinti asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus;
  • Atskleisti ir stiprinti vaikų talentus ir paversti juos išskirtiniais pasiekimais;
  • Didžiausią dėmesį skirti matematikos, kalbų ir menų mokymuisi.

Kaip mes kuriame santykius licėjaus bendruomenėje?

Licėjaus bendruomenė - mokytojai, vaikai ir jų tėveliai. Visus jungia aukščiausi ugdymo tikslai ir stipriai išreikštos vertybės.

Savarankiškumas

Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti atsakingą savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.

Darbštumas

Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.

Draugiškumas

Vaikai anksti turi suprasti ir pajusti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus pouselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.

Pilietiškumas

Įsipareigojimas ir rūpestis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasekmes – pilietiškumo pagrindas.

Kokius gebėjimus ugdome?

Harvardo universiteto profesorius Dr. Tony Wagner, Inovacijų laboratorijos vyriausiasis ekspertas išskiria 7 svarbiausius gebėjimus sėkmei pasiekti ateities pasaulyje. Teisingai ugdomi vaiko gebėjimai leidžia lengvai įsisavinti žinias, suvokti jų prasmę ir taikymo galimybes, integruoti skirtingas žinias ir kurti naujas, bendradarbiaujant ir veikiant kartu. Erudito licėjus išskirtus Harvardo Universiteto profesoriaus Dr. Tony Wagner gebėjimus laiko itin svarbiais ir ugdymo filosofiją formuoja jų pagrindu.

Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas

Vaikas jau nuo ketverių pradeda viską kvestionuoti, jam reikia pagrįstų atsakymų į kylančius klausimus, jam reikia suvokti, kodėl kas nors vyksta ir kaip gali būti kitaip. Tai stiprindami mes formuojame ne teisingus atsakymus taikančią, o kritiškai mąstančią ir naujų sprendimo būdų ieškančią asmenybę.

Bendradarbiavimas ir lyderystė

Vaikai nuo mažens nori būti kitų vaikų apsuptyje, tačiau perteklinis akcentas į asmeninius pasiekimus ir konkurenciją žlugdo bendradarbiavimo gebėjimus. Mums svarbu, kad vaikai išmoktų veikti komandoje, suprasdami, kad kiekvienas komandoje svarbus ir kiekvieno lyderystė būtina skirtingose situacijose, kad komanda laimėtų.

Judumas ir prisitaikymas

Pasaulis tampa labai mažas, fiziškai ir virtualiai mes galime pasiekti visus pasaulio kampelius, bendrauti su labai skirtingais žmonėmis, pažinti labai skirtingas kultūras. Suvokimas, kad tampame pasaulio piliečiai, dirbam ir keliaujam visur reikalauja gebėjimų prisitaikyti visose aplinkose ir tarpkultūrinėse komandose.

Iniciatyvumas ir verslumas

Vis labiau akcentuojam idėjų svarbą, tačiau dar svarbiau ugdyti gebėjimą imtis iniciatyvos idėjas įgyvendinti, imtis atsakomybės už rezultatą. Aktyvi iniciatyva ir mokėjimas tinkamai organizuoti veiklas - tai gebėjimai, būtini bet kokioje veikloje siekiant aukštų rezultatų.

Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija

Gyvename amžiuje, kai rašytinės informacijos yra labai daug, kai sutelkti svarbiausias mintis ir žinias tampa vis sudėtingiau. Todėl būtina ugdyti gebėjimus aiškiai, trumpai ir sklandžiai perduoti svarbiausią informaciją tiek raštu, tiek žodžiu, mokantis ir kalbėjimo prieš kitus meno.

Informacijos paieška ir analizė

Sparti technologinė sparta, ne tik išplečia informacijos pasiekiamumo galimybes, bet ir iškelia iššūkius: kaip efektyviai atsirinkti svarbiausią informaciją, kaip ją geriausiu būdu panaudoti sprendimams? Todėl būtina mokytis technologijas išnaudoti geresniems sprendimams priimti ir aukštesniems pasiekimams pasiekti.

Žingeidumas ir kūrybingumas

Tai būtiniausi ir sunkiausiai ugdomi gebėjimai, nes aukšti reikalavimai ir dideli mokymosi krūviai atbukina smalsumą ir žingeidumą. Todėl būtinas aukštas pedagoginis profesionalumas, gebant nuolat sodominti ieškoti, eksperimentuoti, pažinti. Būtina taikyti daug ir įvairių aktyvaus mokymosi ir kūrybinių metodų, tam kad išugdyti troškimą nuolat mokytis, tyrinėti ir tobulėti.

Kokius ugdymo metodus taikome?

Išskirtinė mūsų ugdymo ypatybė – integralumas, t. y. visapusiškumas, prasmingumas, darna. Ugdymą organizuojame kaip vieningą sistemą, neskaidant į atskirus, nesusietus mokomuosius dalykus, o jungiant į temas, projektus ir tarpdalykines iniciatyvas.

Integruojančioji ugdymo ašis – vaikas. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų, jo akimis, remiantis jo patirtimi. Pradinukų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Todėl ugdymo turinys turi būti integralus ir atitikti šio amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes.

Kiekvienam vaikui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, ugdymo kontekstualumas. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, reikšminga, prasminga. Siekiama kiekvieną temą padaryti vaikui aktualią ir prasmingą.

Mes tikime tarpdalykine integracija - nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, siekiame ugdyti įvairius dalykinius gebėjimus. Integraliai ugdome vaiko mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius, judesių kultūrą.

Integruotas mokymasis yra pagrįstas komandiniais projektais ir žaidybiniais metodais, skatinant bendradarbiavimą, kūrybingumą ir intelektinį smalsumą.

Kokių mokymosi principų laikomės?

  • Ugdymas orientuotas į vaiką;
  • Mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai;
  • Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas;
  • Ugdymo procesas aktyvus;
  • Ugdymas patrauklus ir džiaugsmingas.

Kaip vertiname pasiekimus?

Orientuojamės į itin aukštus etikos ir mokymosi kokybinius standartus, siekiant aukštų pasiekimų.

Mokinių pasiekimai – vertybinės nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas – aprašomi kas dveji metai: baigiant antrą ir ketvirtą klasę.

Tai leidžia mokytojui numatyti ir planuoti darbą atsižvelgiant į skirtingo lygio mokinių galimybes.

Formuojamas suvokimas kaip vertinti nuostatas, gebėjimus ir supratimą, bet ne įsisavintų žinių kiekį.

Mokinių motyvacija, jausena ir pasiekimų pažanga aptariama kas mėnesį su tėveliais.

Kaip mokomės klasėje?

  • Klasės dydis: iki 20 mokinių.
  • Pamokos nuo 9:00. Vaikai gali rinktis nuo 7:30 ir dalyvauti Ryto mankštoje ir motyvaciniuose užsiėmimuose.
  • 3 integruoto turinio pamokos (po 75 min.) per dieną, nestatiniame rėžime su 2-3 trumpomis pertraukėlėmis.
  • 2 aktyvios pertraukos (po 30 min.). Pirmoji – priešpiečiai, antroji – pietūs.
  • Po pamokų – 13:45-15:00 – aktyvus, pažintinis laisvalaikis lauke.
  • 15:00-18:00 popamokinė meninė, fizinė veikla pagal pasirinkimą.