Didžiausia Lietuvoje švietimo konferencija „Švietimo kodas“: kokia ateitis laukia mūsų visų ir kaip inovacijos pakeis švietimą
Kovo 1 d. į Kauną susirinko, anot renginio vedėjo Ryčio Zemkausko, svarbiausi Lietuvos žmonės – mokytojai, švietimo lyderiai, ugdytojai, kiti švietimiečiai ir švietimui neabejingi įvairių profesijų atstovai. Vytauto Didžiojo universitete vyko pirmasis, didžiausias tokio pobūdžio Lietuvos švietimo forumas „Švietimo kodas“, kuriame pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo apie 80 pranešėjų ir dalyvių. Konferenciją vainikavo konkurso „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimų ceremonija.
Didžiausias ir turiniu įvairiausias forumas sulaukė išskirtinio švietimo bendruomenės susidomėjimo – vos per tris savaites į konferenciją užsiregistravo per 1000 dalyvių. Forume susitiko verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo lyderiai, kad pasidalytų savo sričių įžvalgomis apie švietimo situaciją, reikalingus pokyčius ir kaip kiekvienas gali prie to prisidėti – mezgamu dialogu tarp verslo, mokslo ir politikos atstovų nuotolinėje sveikinimo kalboje džiaugėsi ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Keturiose švietimo forumo salėse vyko ne tik ekspertų pranešimai, bet ir švietimo lyderių diskusijos.
Šiame grandioziniame švietimo renginyje dalyvavo ir „Erudito“ licėjus – šio renginio partneris ir rėmėjas. „Esame šio renginio partneriai, nes tikime tokiomis iniciatyvomis prisidedame prie Lietuvos švietimo pažangos. „Erudito“ licėjus ir aš asmeniškai daug prisidedame prie švietimo kaitos, dalindamiesi savo patirtimis ir ugdymo rezultatais. Todėl aktyviai įsitraukiame į veiklas ir iniciatyvas, skirtas ugdymo tematikoms bei skatinančias diegti ugdymo inovacijas“, – teigia „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa.
Švietimo lyderystė: vieno atsakymo nėra
Konferencijoje daug kalbėta apie švietimo lyderystės svarbą ir vaidmenį. „Erudito“ licėjaus vadovas dalyvavo ir diskusijoje „Vadovas ar lyderis – ko ugdymo įstaigai reikia labiau?“. Joje direktorius kalbėjo apie autentiškumo, ambicijų ir ugdymo įstaigos savitumo paieškų būtinybę, pozityvios lyderystės svarbą, kurią lydi ambicijų ir vizijos turėjimas.
„Didžiausias vadovo pasiekimas – tapti lyderiu, kuris turi jį palaikančią ir jo lyderystę papildančią komandą, ir tuo pačiu geba nuolat tobulėti“, – diskusijoje kalbėjo doc. dr. Nerijus Pačėsa. Anot jo, uolatinis tobulėjimas yra sveikos organizacijos požymis. Kaip svarbiausias lyderio savybes direktorius įvardijo drąsą, gebėjimą veikti neapribrėžtumo, kurio tik daugės, sąlygomis, ir toleranciją rizikai: „Lyderis negyvena šia diena, jis gyvena ateitimi. Mes visi projektuojame savo vizijas į ateitį. Manau, kad ateityje reikės drąsesnių lyderių, nes ateitis taps vis mažiau prognozuojama.“
Visi diskusijoje dalyvavę švietimo lyderiai ir vadovai (Panevėžio lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorė Jurgita Ablėnė, Fabijoniškių gimnazijos direktorius (vienas jauniausių Lietuvoje) Linas Janulionis, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas, ilgametis pedagogas, tris dešimtmečius vadovavęs Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimnazijai Miša Jakobas) sutinka, kad būti lyderiu nėra paprasta ir kad šiandieniame pasaulyje lyderių labai trūksta. Tačiau ugdant lyderystę, labai svarbus būtent švietimo vaidmuo.
Savo pranešime „Norėjom kaip geriau, gavosi… DI. Kas toliau?“ prof. Inga Minelgaitė taip pat palietė švietimo lyderystės temą. Anot jos, švietimo lyderystę kiekvienas įsivaizduoja savaip. Dirbtinis intelektas labai pakeis kompetencijas, tad viena pagrindinių ateities lyderio kompetencijų bus veikti nežinant. Ir nors dirbtinis intelektas pakeis kai kurias kompetencijas, jis turi eiti lygia greta su kritiniu mąstymu ir žmogaus intelektu.
Diskusijos „Kaip dirbti be vadovėlių?“ viena iš moderatorių Daiva Jankauskienė diskusijos pabaigoje pateikė pavyzdį, kad pradinaukai ateities mokykloje mato robotus, tačiau nė už ką nesutinktų atsisakyti mokytojų („o ką mes apkabinsime?“ – retoriškai klausia jie).
Dalytis gerąja patirtimi
Diskusijose dalyvavo ir daugiau „Erudito“ licėjaus atstovų: tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Jurgita Makuškaitė buvo pakviesta pasidalyti savo tarptautine ugdymo patirtimi diskusijoje „Pasižiūrėti, o ką parsinešti pas save?“. Anot Jurgitos, didžiausias tarptautinių programų išskirtinimas – dėmesys praktinių įgūdžių formavimui ir kritinio mąstymo ugdymui, dalijimasis vidiniais ištekliais ir resursais.
Mokytoja J. Makuškaitė savo pedagoginę karjerą pradėjo užsienyje – studijavo Jungtinėje Karalystėje, Midlsekso univeristete, ten įgijo kvalifikuotos mokytojos statusą, kelerius metus dirbo vidurinėse mokyklose Londone, kur dėstė biologiją, fiziką ir chemiją ir įgijo neįkainiojamos patirties tarptautinėje švietimo sistemoje.
Tikybos mokytojas Justinas Visickas dalyvavo diskusijoje „Mokytojo noriu TOKIO, o pats, sugebėčiau?“ Pasak Justino, konferencijoje dalyvauti būti naudinga ir įdomu, nors ir pritrūko laiko paklausyti kitų pranešimų. Beje, specialiai paklausyti buvusio studento į konferenciją atvyko dvi J. Visicko dėstytojos.
Kauno „Erudito“ licėjaus mokytojų tendemas Rūta Gudynienė ir Daiva Jankauskienė moderavo diskusiją apie ugdymą be vadovėlių: ar modernios technologijos gali pakeisti tradicinius vadovėlius. Pasak jų, diskusija buvo labai naudinga, o pašnekovai – labai įdomūs. Daugelis jų patvirtino, kad jau naudoja dirbtinį intelektą ruošdamiesi pamokoms ir ieškodami veiklų idėjų, tačiau gautą turinį kūrybiškai interpretuoja.
Pamatinės švietimo sistemos ir misija keičiasi
Didžiausioje Lietuvoje švietimo konferencijoje buvo diskutuojami aktualūs Lietuvos švietimo klausimai ir apskritai ugdymo ateitis, svarstyta, kaip inovacijos pakeis švietimą.
Didžiojoje Inovacijų salėje „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa skaitė pranešimą „Kaip pasikinkyti dirbtinį intelektą“. „Ta diena atėjo“, – kalbėdamas apie didžiausios ugdymo inovacijos – dirbtinio intelekto – atėjimą į įvairias gyvenimo sritis, tarp jų ir švietimą, kalbėjo doc. dr. N. Pačėsa.
Natūralu, kad nauji reiškiniai kelia baimę ir nepasitikėjimą: juk ir automobiliai kažkada kėlė nepaaiškinamą baimę, ilgai nenorėta atsisakyti įprastų arklių kinkomų vežimų. Jaukinantis dirbtinį intelektą ugdymo procese, anot N. Pačėsos, svarbu geriau suprasti dirbtinio intelekto veikimo principus ir taikyti bei eksperimentuoti.
Savo pranešime apie švietimo prasmę ir filosofiją naujajame amžiuje verslininkas, investuotojas Ilja Laursas akcentavo, kad iš esmės keičiasi pamatinės švietimo sistemos ir misija: švietimas kuria naują žmogų, vis labiau augs minkštųjų įgūdžių svarba. Anot I. Laurso, kompetencijos taps nebe tokios svarbios, svarbiausios taps asmeninės savybės, kompetencijos ir įgūdžiai. Tad ir ugdymo turinys bei mokymosi planas taps personalizuotas, dirbtinio intelekto atėjimas į ugdymo sistemą ir naujos švietimo technonogijos bei mokymosi platformos jau netolimoje ateityje leis sukurti naujas mokymosi sąlygas: I. Laursas prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus virtuali realybė taps tokia reali, kaip nešiojamieji komopiuteriai, o asmeniniais vaikų vedliais taps DI padėjėjai, turintys išskirstinį bruožą – begalinę kantrybę ir žinias.
Nauja ateinanti filosofija – geimifikacija – leis pasiekti profesionalų ir įtraukiantį turinį, mokytis per žaidimą, taigi pakelti mokymosi našumą. Taigi keisis ir pačios mokyklos koncencija: ji taps savotiška platforma, o nebe žinių transliuotoju.
Anot futuristo, išaugs metamokslo poreikis – neišvengiamai turės keistis ir mokytojo vaidmuo: jis turės tapti charizmatišku vedliu ir treneriu, turės mokėti motyvuoti ir uždegti savo mavyzdžiu ir charizma.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto mintys apie ateities mokyklą papildo svarstymus apie švietimo ateitį: ministras įsitikinęs, kad kompetentingų asmenybių svarba išliks, o mokyklai vis aktualiau ir svarbiau veikti kaip bendruomenei – į ugdymo procesą siekiama vis labiau įtraukti ir tėvus.
Švęsti švietimo šviesulių spindėjimą: metų mokytojų apdovanojimai
Šiandien švietimo ateitį kuria mokytojai ir švietimo lyderiai. Lietuvos švietimo forume netrūko diskusijų ir pokalbių apie mokytojo profesijos prestižą ir tikrovę, mokytojo vaidmenį, jų trūkumą miestuose ir (ypač) regionuose, mokytojo kelią ir pasirinkimus, mokytojų perdegimą ir panašias aktualias temas.
Konferenciją vainikavo, pasak portalo lrytas.lt vyriausiojo redaktoriaus Tautvydo Mikalajūno, „vyšnaitė ant torto“ – portalo lrytas.lt rengiamo konkurso „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimų ceremonija. Šiemet jis sulaukė rekordinio susidomėjimo: nominuoti 412 mokytojų, už juos balsavo daugiau kaip 370 tūkst. skaitytojų.
„Mokytojai yra pagrindiniai švietimo kaitos dalyviai, todėl svarbu, kad jie drąsiai imtųsi iniciatyvų, taikytų pažangius metodus, kurtų savus bei augtų kaip ugdymo profesionalai, – teigia doc. dr. N. Pačėsa. – Šis renginys yra vienas iš svarbių momentų, kuomet galime pastebėti ir pasidžiaugti kolegomis, kurie demonstruoja savo profesionalumą bei dalinasi juo su kitais.“
Iškilmingame vakare už išskirtines pastangas ir atsidavimą mokytojo profesijai buvo paskelbti, pagerbti ir apdovanoti devynių kategorijų savo srities profesionalai: ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dalia Tumėnienė (Kauno lopšelis-darželis „Linelis“), pagrindinio ugdymo mokytoja Rita Kybartienė (Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazija), vidurinio ugdymo (progimnazijos) mokytojas Mantas Karanauskas (Vilniaus Balsių progimnazija, Šiaurės licėjus (mokytojas yra dirbęs ir „Erudito“ licėjuje), vidurinio ugdymo (gimnazijos) mokytoja Regina Aužbikavičienė (Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija), neformaliojo ugdymo mokytoja Ona Ivanauskienė (Panevėžio Beržų progimnazija), švietimo pagalbos specialistas Rūtenis Latoža (Klaipėdos Vitės progimnazija), profesinio ugdymo mokytojas Aurimas Spiridonovas (Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla) ir švietimo lyderė Asta Tamušauskaitė (Kauno lopšelis-darželis „Linelis“).
Švietimo lyderio nominacijos nugalėtoją Astą Tamušauskaitę pasveikino „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa.
„Šiandien nuostabi švietimo šventė, kurioje išgirdome daugybę puikių idėjų, minčių, patirčių, nuskambėjo daug gražių įžvalgų, jautėme daug pozityvumo ir šviesos, todėl norisi padėkoti organizatoriams už šią nuostabią šventę švietimiečiams, visiems dalyviams, ir už progą sustoti ir švęsti švietimo šviesulių spindėjimą“, – teikdamas nominaciją, sakė „Erudito“ licėjaus vadovas.
Teikdamas nominaciją, jis linkėjo visiems minties lyderystės: „Viskas prasideda nuo minties. Drąsi ir lengva, ji skrenda aukštai“, – kalbėjo doc. dr. N. Pačėsa.
Atsiliepimai po konferencijos: judame tinkama linkme
Po renginio „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius kalbėjo: „Tokios konferencijos Lietuvoje labai trūko. Labai džiugina ta šviesa dalyvių akyse, jų supratimas bei žinojimas, kad turime keistis. Didžiausią įspūdį paliko tai, kad konferencija buvo labai įvairi, švietimiečiai į ją suvažiavo iš visos Lietuvos – tai reiškia, kad nuoširdžiai domimasi temomis, kurios čia analizuojamos. Turime nuostabių žmonių, darančių pokyčius švietime, žinančių, kaip turime keistis, ir tai darančių. Buvo nuostabių pranešimų ir diskusijų, kaip mokytojai ieško galimybių integruoti į savo veiklą technologijas ir dirbtinį intelektą, kaip atranda balansą tarp skaitmeninių technologijų. Šis renginys suteikė pasitikėjimo jausmo, kad švietimas Lietuvoje juda tinkama linkme.“
„Erudito“ licėjaus vadovas išreiškė pasididžiavimą, kad „Erudito“ licėjaus mokytojai profesionaliai atstovauja ugdymo įstaigos filosofijai ir tai vadina didžiausiu įvertinimu: „Mes parodome, kad tikime tuo, ką darome, nuoširdžiai dalijamės tuo su kitais kaip geru pavyzdžiu. Žavi mūsų mokytojų profesionalumas ir gebėjimas moderuoti ir dalyvauti diskusijose, leidžia pamatyti mūsų mokytojus kitoje šviesoje.“
Anot vadovo, tokia konferencija teikia abipusės naudos: mokytojai savo ruožtu pamato, kad yra svarbūs švietimo kaitos dalyviai: „Smagu, kad konferencijos dalyviai turėjo galimybę praturtinti vieni kitus klausydami pranešimų bei dalyvaudami diskusijose aktualiasi švietimo kaitai klausimais. Tai pati didžiausia motyvacija ir pastiprinimas toliau eiti į priekį ir keisti švietimą“, – įsitikinęs doc. dr. N. Pačėsa.
Vilniaus padalinio vadovė Gintarė Aldonytė teigė pirmą kartą dalyvaujanti jos buvusiame alma mater rengiamame tokio masto renginyje ir jo rezultatai net viršijo lūkesčius: „Šiandien buvo labai pozityvi diena. Labai nustebino diskusijos, kuriose dalyvavo įvairių miestų ir mokyklų mokytojai, kai kuriose dalyvavo ir mūsų mokytojai. Įprastai galvojame, kad švietime labai daug iššūkių, tačiau šiandien klausantis mokytojų išliko labai pozityvus vektorius, nes mokytojai kalbėjo apie vaiką, individualizuotą mokymą, akcentavo šaltinių įvairovę. Manau, kad prie šių pranešimų ir diskusijų grįšiu dar ne kartą. Esu pasirengusi ir kitais metais dalyvauti šioje konferencijoje“, – kalbėjo „Erudito“ licėjaus Vilniaus padalinio vadovė G. Aldonytė.
Direktoriaus pavaduotoja priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui Greta Lukošiūtė įdėmiai klausėsi pranešimų ir diskusijų apie dirbtinio intelekto panaudojimą ugdymo procese:
„Turbūt pagrindinė tema buvo dirbtinis intelektas, apie jį daug kalbame ir daug laiko jam skiriame ir mūsų mokykloje. Džiugu, kad visa švietimo sistema, švietimo žmonės apie tai kalba, gera suprasti, kad esame tinkamame kelyje.“
Antrindama diskusijos moderatorėms R. Gudynienei ir D. Jankauskienei, G. Lukošiūtė akcentavo, kad ši diskusija buvo atspindys to, ką deklaruojame ir „Erudito“ licėjuje: „Dirbdami pagal tarptautinio bakalaureato programą pradinėms klasėms (IB PYP), kurios mokykla kandidatė esame, ir planuodami išteklius ateinantiems mokslo metams, šią diskusiją liečiame ir savo vidiniuose susirinkimuose. Pagrindinė mintis, kurią išgirdau diskusijoje ir kurią labai palaikome – neapsiriboti vienu: vienu vadovėliu, viena programa, džiaugiuosi, kad skatiname įvairovę ir galimybę rinktis. Manau, mokytojai tai vertina ir tuo dižiaugiasi.“
Teigiamos patirties, entuziazmo ir pasitikėjimo iš šios konferencijos išsinešė ir mokytojai. „Parsivešiu namo pasitikėjimo ir entuziazmo bei tikėjimo, kad Lietuvos švietimo sistema auga, transformuojasi, naudojasi kitų pasaulio šalių praktikas, siekdama ugdyti jaunus žmones“, – sakė konferencijoje ir diskusijoje apie Europos švietimo sistemas dalyvavusi „Erudito“ licėjaus tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja J. Makuškaitė.