Dirbtinis intelektas mokyklose – kodėl jo reikia ir ateityje be to neišsiversime

Dirbtinio intelekto naudojimas mokymosi tikslais ir net pačiose mokyklose dažnai visuomenėje kontroversiškas ir ginčus tebekeliantis klausimas. Vieniems tai kelia siaubą, kad mokytojai neteks darbų, o mokinius ugdys kompiuteriai. Kiti vertina technologijų pažangą ir jų teigiamą įtaką personalizuojant mokymą bei trumpinant informacijos paieškų bei išmokimo laiką. Negana to, daugeliui mokinių technologijų pasitelkimas suteikia teigiamas emocijas bei stiprina smalsumą lankytis pamokose.

Jungtinėje Karalystėje vykusioje švietimo ir technologijų konferencijoje „The Bett Show“ ekspertai iš viso pasaulio pristatė tyrimus, susijusius su dirbtinio intelekto pasitelkimu švietimo sektoriuje. Jų pateikti rezultatai visiškai atitinka mano nuomonę – DI įrankių reikia ir mokiniams, ir mokytojams.

DI įrankius naudoja didžioji dauguma mokinių

Aš pats dirbtinio intelekto (DI) įtaka mokymui ir mokymuisi domiuosi jau daugiau nei 10 metų. Šio įrankio vertinimų yra pačių įvairiausių, nuo „fantazijos“, „iš tikrųjų be mokytojo mokymas neįmanomas“ iki – „tai visiškai keičia mokymąsi ir mokytojo vaidmenį“.

Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad šiuo metu net 89% mokinių šalyje naudoja dirbtinį intelektą mokyklose užduotų darbų atlikimui.

Mokytojai, naudojantys DI savo pamokose, pastebi, kad 57% mokinių, kurie gauna šią informaciją, parodo didesnį įsitraukimą į procesą, o 34% pagerėjo paties mokymosi rezultatai. Apie 90% mokytojų, naudojančių DI, įsitikinę, kad jis skatina mokinių smalsumą ir kūrybinį mąstymą.

„Chrome“ plėtinio, skirto „ChatGPT“ ir su juo susijusiems tyrimams atlikti, „AIPRM“ duomenimis, maždaug du penktadaliai (44%) mokinių visame pasaulyje pernai aktyviai naudojasi dirbtiniu intelektu, daugiau nei pusė (54%) jį naudoja mokykloje ir (arba) namų darbams atlikti. Dažniausiai mokytojų švietime naudojami dirbtinio intelekto įrankiai yra lavinamieji žaidimai, kuriuos naudoja daugiau nei pusė mokytojų. Pradiniame ugdyme dažniausiai naudojami DI įrankiai – virtualios mokymosi platformos, pvz., „Google Classroom“, kuriomis bent kartą per savaitę naudojasi 80% mokytojų.

Beveik du penktadaliai (39 proc.) mokinių DI naudojasi vedami smalsumo ir norėdami jį išbandyti.

Maždaug pusė (51%) mokytojų mano, kad dirbtinio intelekto naudojimas švietime turės teigiamą poveikį, palyginti su kiek daugiau nei penktadaliu, besilaikančių neigiamų požiūrių.

Pernai mūsų mokykla organizavo mokymus mokytojams apie AI panaudojimą mokykloje, kurių metu buvo pristatyti keli įrankiai. Nemažas dėmesys buvo skirtas „ChatGPT“, kaip šį įrankį naudoti pasirengiant pamokoms ir pan. Šiuo metu norintiems mokyklos darbuotojams suteikiame mokamą „ChatGPT“ versiją, jeigu jie išreiškia norą šiuo įrankiu naudotis.

Bendraudamas su mokytojais pastebiu, kad jie taip pat moko vaikus tinkamai suformuluoti klausimus „ChatGPT“. To tikslas – paprastas – kad vaikai suprastų, jog šis įrankis nėra paieškos sistema ir ne visa pateikiama informacija – būtinai bus teisinga. Juk „ChatGPT“ renka informaciją iš viso interneto, tai reiškia, pasitaiko ir neteisingos. Galiausiai, svarbu pasitelkti šaltinius ir kritiškai vertinti gautą informaciją.

Mokytojo įsitraukimas išliks reikalingas

Gyvename laikais, kai DI keičia ne tik kasdienybę ar darbą suaugusiųjų pasaulyje, bet ir mokinių galimybes suprasti, priimti, o vėliau – atkurti gautą informaciją. Trumpai tariant – DI keičia ir mokymą, ir mokymąsi.

Mokytojams tai – neribotų galimybių era. DI pasitelkimas padeda įdomiai ir kokybiškai pasiruošti pamokoms, diferencijuoti mokiniams pateikiamą turinį ir užduotis, lengva stebėti jų pažangą, naudojantis ne tik išsamiai pateikiama statistika, bet ir komentarais. Mokytojui tereikia išmokti naudotis DI pagrindu sukurtomis turinio platformomis bei mokėti bendrauti su jo partneriu. DI partnerį galima įsivaizduoti, kaip mokytojo asistentą, kuris paruošia mokymo planą, skaidres, sugalvoja individualias ir komandines užduotis, jas ištaiso, o galiausiai net pateikia individualizuotus ir bendrus komentarus. Geriausia žinia ta, kad visa tai įvykdoma išskirtinai greitai.

Besijaudinantiems skubu priminti, kad paties mokytojo įsikišimo šiame darbe taip pat reikia. Jo užduotis – kritiškai ir kūrybiškai mąstant koordinuoti visus DI veiksmus ir, svarbiausia – padaryti įdomią pamoką vaikams, aktyviai įtraukiant mokinius ir motyvuojant juos siekti užsibrėžtų tikslų.

Mokiniams tai – įdomaus ir personalizuoto mokymosi era. DI pagal mokytojų pateikiamą medžiagą generuoja temas ir turinį, kurį mokinys pats nori išmokti ir jaučia malonumą tai darydamas. Asistentas pateikia užduotis pagal konkretaus mokinio gebėjimus ir turimas žinias, suteikia galimybę pasitikrinti mokymosi rezultatus, duoda išsamų ir personalizuotą grįžtamąjį ryšį.

DI vertė mokantis augs šimtus kartų

Svarbiausia ir mokytojui, ir mokiniui yra tai, kad viskas vyksta aktyviai bendraujant realiuoju laiku su virtualiu mokytoju, kuris gali turėti žmogaus pavidalą, aktyviai komunikuoja su konkrečiu mokiniu, o vis geriau jį pažindamas gali dar labiau padėti išmokti reikiamą informaciją.

Visa tai – ne ateitis. Visa tai vyksta jau dabar.

Vis daugiau mokytojų visame pasaulyje dirbtinį intelektą pradeda taikyti savo veikloje.

Tyrimai ir apklausos parodė, kad pedagogai vis dažniau naudoja DI įrankius. Pavyzdžiui, 2021 m. „EdWeek“ tyrimų centro atlikta apklausa parodė, kad daug mokytojų naudojo dirbtinio intelekto įrankius, jog galėtų atlikti tokias užduotis kaip vertinimas, atsiliepimų teikimas ir mokymosi patirties pritaikymas personalizavimui. Mokytojų, naudojančių šias priemones, procentas didėja visame pasaulyje, nes technologijos vis labiau integruojamos į ugdymo įstaigas.

Dirbtinio intelekto įrankių efektyvumas ir vertė mokiniams išaugs šimtus kartų. Tuo tarpu mokytojai nesiskųs, kad neturi vadovėlių, jiems nebus per didelių klasių, pervargimo nuo pasiruošimo ir laiko gaišimo mokinių darbų taisymui, jiems nebebus sudėtinga mokyti skirtingų gebėjimų mokinius. Jų pamokos taps vis įdomesnės, turiningos ir, svarbiausia – rezultatyvios.

Visiems kitiems – liks mokyklos, kurios bus nuoširdžiai prisirišusios prie tikėjimo, kad viskas, ką reikia išmokti, yra pateikiama vadovėliuose. Tuo tarpu, jų užduotis – užtikrinti, jog mokiniai egzaminų metu sugebėtų efektyviai atkartoti tai, kas parašyta vadovėliuose. Tokių mokyklų dar bus daug ir ilgą laiką. Taip buvo anksčiau, bus ir toliau.

Man svarbu, kad daugėtų mokyklų, kurios suvoktų jog įžengėme į pasaulį, kai mokymasis vyksta visur ir visada, hibridiniais formatais. Mokytojas, pasitelkęs virtualų DI partnerį, kuria įtraukiančias, turiningas ir produktyvias mokymosi patirtis aukščiausiame personalizacijos lygmenyje.

Taip kursime visuomenę, kuri sugebės užtikrinti Lietuvos konkurencingumą ir pažangą!

„Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa