Erudito Licėjus - Z kartos vaikams!
Paskelbtas: Erudito Kategorija: Naujienos Komentarai: Vienas komentaras

„Erudito“ licėjus – Z kartos vaikams

Vasarį Vilnių apskriejo žinia: pačiame miesto centre, netoli Neries ir Tauro kalno, adresu Aludarių g. 3, rugsėjį duris atvers „Erudito“ licėjus ir ankstyvojo ugdymo mokykla „Eureka“. Tiesa, licėjaus įkūrėjas vilniečiams puikiai pažįstamas. Švietimo ekspertas dr. Nerijus Pačėsa ilgą laiką vadovavo privačiam ISM universitetui, kurio pavadinimas yra tapęs jo absolventų žinių ir profesinio pasirengimo kokybės ženklu. Dabartinis eksperto tikslas – sukurti vieną pažangiausių pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo įstaigų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pastaraisiais metais pašnekovas daugiausia laiko praleisdavo gimtajame Kaune. Čia, J. Gruodžio g. 9, 2016-aisiais ir atvėrė duris „Erudito“ licėjus, kuriame dr. N. Pačėsa įgyvendina savo švietimo viziją. Drauge su gausia komanda jis formuoja aplinką, kurioje vaikams būtų įdomu mokytis, o jų įgytos žinios ir, ne ką mažiau svarbu, mąstymo įgūdžiai iš tiesų praverstų gyvenime.

„Dabar vėl grįžtu prie seniau įprasto ritmo – proporcingai paskirstyti laiką tarp Vilniaus ir Kauno“, – šypsosi mokyklos įkūrėjas. Daugiausia jo skiriama bendravimui – susitikimams su vilniečių šeimomis, kurios domisi naujojo švietimo centro ugdymo paslaugomis. Šios jau dabar aprėpia visą besiformuojančios asmenybės kelią: nuo pat pirmųjų žingsnių, 2-5 metų vaikams lankant licėjaus „jaunesniąją seserį“ mokyklą „Eureka“, vėliau – priešmokyklines klases, pradinę mokyklą ir toliau iki pat abitūros.

Idėjos, kuriomis tiki

„Klausimų, kada gi atversime duris sostinėje, sulaukdavau nuo pat „Erudito“ licėjaus veiklos pradžios Kaune, – neslepia dr. N. Pačėsa. – Tačiau neskubėjome: kokybė, ypač – švietimo srityje, mėgsta kantrybę ir nuoseklumą.“

Nuoseklumas iki šiol nėra šalies švietimo sistemos stiprioji pusė. Kasmet viešąją erdvę drebinantys pokyčiai, skambiai vadinami reformomis, varginančios diskusijos dėl pedagogų darbo apmokėjimo, nuogąstavimai dėl prastėjančių mokinių pasiekimų, skaudžios konfliktinės situacijos tarp mokytojų ir mokinių bei jų tėvų, galiausiai – galvosūkiai dėl tinkamo mokinių maitinimo.

Šiame informaciniame fone privačioms ugdymo įstaigoms neretai klijuojama šiltnamių etiketė. „Pritarčiau jai vieninteliu aspektu – privati mokykla iš tiesų yra vieta diegti ir auginti idėjas, kuriomis labiausiai tiki jos įkūrėjai, – mano dr. N. Pačėsa. – Tačiau, kalbant apie mokinių patirtį, siekiame parengti asmenybę, pasiruošusią atvirai ir energingai žengti į savarankišką gyvenimą, kuris anaiptol ne visada yra jaukus ir patogus.“

Patikrinta svetur, pritaikyta Lietuvai

Dr. N. Pačėsa pasikliauja įtraukiuoju, vadinamuoju patyriminiu ugdymu, kuriuo siekiama suteikti žinių pateikiant šias gyvenimiškame kontekste bei aktyviai formuoti mąstymo įpročius. O drauge ugdyti pasitikėjimą savimi, vertybines nuostatas, gebėjimą mokytis savarankiškai ir integraliai vertinti aplinką. Ir, žinoma, pasiekti geriausių įmanomų mokymosi rezultatų.

Mokyklos vadovo teigimu, formuojant licėjaus ugdymo standartus, įkvėpimu tapo gerosios pasaulinės praktikos. „Erudito“ licėjus – pirmoji tokio tipo tarptautinė dvikalbė mokykla, formuojanti unikalų ugdymo turinį pagal nacionalinę bei akredituotą tarptautinę Kembridžo ir tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programas.

Be kita ko, čia taikoma JAV Mąstymo instituto mokslininkų parengtą 16-os mąstymo įpročių metodika. Vadovaujantis ja, visa mokyklos bendruomenė įtraukiama į mokymąsi mąstyti kritiškai ir kūrybiškai. O bendruomeniškumas, anot dr. N. Pačėsos, yra dar vienas raktas į efektyvų bei sėkmingą ugdymą. Ir čia negalima nepaisyti realijų.

Daugiakalbystė – XXI a. kasdienybė

Lietuva keičiasi: šalies gyventojai, studijavę ir sukūrę šeimas svetur, vis dažniau sugrįžta tęsti karjeros į gimtinę, savo ruožtu tarptautinių įmonių kvietimu į mūsų kraštą atvyksta ir daugybė užsienio specialistų – taip pat su antrosiomis pusėmis ir atžalomis.

Pasiūlius šioms šeimoms tinkamų švietimo paslaugų, laimima keleriopai, įsitikinęs dr. N. Pačėsa. Lietuvoje kuriama atvira tarpkultūrinė aplinka, o ugdytinai natūraliai mokosi kelių kalbų ir jau mokykloje įgyja tarptautinės patirties, kuri šiuo metu vis dažniau pageidaujama ir darbo rinkoje.

Kaip ir Kaune, naujajame „Erudito“ licėjaus padalinyje Vilniuje formuojami du mokymo srautai: anglų ir lietuvių kalbomis. Be to, laikomasi nuostatos, kad apie 30 proc. ugdomojo turinio būtų pateikiama anglų kalba. Šiuo metu „Erudito“ licėjuje Kaune mokosi mokiniai iš 12-os šalių, iš viso – per 300 įvairaus amžiaus mokinių. Su jais dirba per 40 pedagogų. Sudaromos sąlygos nuo mažens mokytis daugiau nei vienos užsienio kalbos.

Konkuruoja su pasaulio mokyklomis

Tarptautinei daugiakalbei mokinių bendruomenei svarbi ir atitinkama pedagogų komanda. Kaune žinomas dėl pedagogų iš Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Taivano, Pietų Afrikos Respublikos, Sakartvelo ir kitų šalių, licėjus ir Vilniuje buria tarptautinį mokytojų kolektyvą.

„Mokydamiesi tarpkultūrinėje aplinkoje pagal tarptautines ugdymo programas, vaikai turi puikią galimybę patirti kultūrų įvairovę ir įgyti pasitikėjimo savimi bendraujant su kitų šalių atstovais“, – akcentuoja Julie Ly Chu, Erudito licėjaus tarptautinių programų vadovė.

Anot dr. N. Pačėsos, Lietuvoje veikianti ugdymo įstaiga, norinti pritraukti tarptautinius pedagogikos profesionalus, konkuruoja su viso pasaulio mokyklomis. „Kad pasirinktų mus, nepaprastai svarbi mūsų reputacija ir darbdavio etika, socialiai atsakinga įstaigos politika ir kiti aspektai, kuriais siekiame palankiai išsiskirti iš gausybės konkurentų“, – sako jis.

Skirta naujajai kartai

Naujosiose „Erudito“ licėjaus ir ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ patalpose Vilniuje įsibėgėja darbai. Čia projektuojamos ir įrengiamos klases, multifunkcinės erdvės, sporto, maitinimo bei laisvalaikio patalpos. „Mūsų tikslas – kad kiekvienas mokinys kasryt su džiaugsmu atvyktų į mokyklą ir čia tobulėtų, kurtų, pažintų save bei džiaugtųsi pasiekimais“, – akcentuoja Ieva Daugėlė, „Erudito“ licėjaus Vilniaus padalinio vadovė.

Klasėse planuojami ir pažangūs techniniai sprendimai: nuo išmaniųjų lentų bei interaktyvių grindų iki kompiuterių, planšečių bei 3D spausdintuvų. Anot mokyklos įkūrėjo, ugdyti vadinamosios Z kartos vaikus, ignoruojant šių dienų technologijų lygmenį, būtų netoliaregiška.

„Šios kartos atstovai nori prasmingesnių atsakymų – kaip tai, ko mokausi šiandien, galėsiu pritaikyti iš karto, realiame gyvenime?“ – pastebi dr. N. Pačėsa.

„Erudito“ licėjuje mokiniai į ugdymo procesą įtraukiami ne tik pasitelkiant modernią įrangą, ergonomiškas klases, bet ir keičiant klasikines pamokų struktūras naujomis formomis: pasiūlant atlikti tyrimus bei eksperimentus, inicijuojant komandinius projektus, kuriuose ugdomas gebėjimas dirbti kartu, imtis iniciatyvos, prisiimti atsakomybę, galiausiai – ir ieškoti kompromisų.

Dalyvavimas įvairiuose konkursuose, verslumo ugdymo projektai, hakatonai taip pat yra ugdymo programos dalis, svarbi norint išeiti už įprastos rutinos ribų, patirti konkurenciją, objektyviai įsivertinti individualius pranašumus.

Inovacijos neveiks be turinio

Stebėdamas pasaulinį edukacijos tendencijų pulsą, N. Pačėsa kiekvienus metus tradiciškai pradeda apsilankymu didžiuosiuose šios srities renginiuose. Čia, pasak „Erudito“ licėjaus vadovo, pasijunti lyg nukeliavęs į ateitį – įtraukusis ugdymas neatsiejamas nuo moderniausių technologinių sprendimų.

Papildytosios ir virtualios realybės technikos bei interaktyvus turinys verčia tradicinę istorijos pamoka nepamirštama kelione laiku, biologijos laboratorinį – kvapą gniaužiančia ekskursija į ląstelės vidų. Iki šiol įprasta informacijos retransliuotojo vaidmenį mokytojas keičia mentoriaus arba lyderio amplua. Fiksuoti mokinio pažangą padės dirbtinio intelekto sprendimai.

Tiesa, anot N. Pačėsos, net ir pažangiausių techninių sprendimų autoriai suka galvas dėl turinio, kuris ir leistų visu 100 % atskleisti inovacijų potencialą. „Kokią istoriją papasakosime mokiniams? Kam paskatinsime ir įkvėpsime? Šie klausimai – universalūs ir rūpi visiems, su meile ir pasišventimu dirbantiems švietimo srityje,  – įsitikinęs dr. N. Pačėsa. – Ir aš tikiu, kad būtent šis išeities taškas atliepia siekį ugdyti laimingas ir drąsias asmenybes.“