Trys skirtingi jaunuoliai, baigę tą pačią – privačią „Erudito“ licėjaus – mokyklą, vieningai sutaria: būtent čia įgytas išsilavinimas padėjo vėliau ne tik įstoti į norimas studijų programas, bet ir išugdė kritinio mąstymo, komandinio darbo įgūdžius, žingeidumą bei pasitikėjimą savimi. Šios savybės, jų teigimu, tapo tvirtu pagrindu, leidžiančiu drąsiai žengti į pasaulį. Geras išsilavinimas, kaip sako licėjaus absolventai, yra geriausia investicija, kurią tėvai gali duoti savo vaikams.

Nuo Lietuvos iki Nyderlandų

„Erudito“ licėjaus absolventas Gabrielius Šemberas baigęs licėjų sulaukė kvietimų studijuoti  City University London, University of Lancaster bei University of York vadybos mokyklose. Tačiau mokslus tęsti jis pasirinko čia, Lietuvoje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Vilniuje jis studijuoja finansus.

Tos pačios mokyklos absolventė Urtė Vegytė,  kuri šį licėjų baigė trimis šimtukais,  po mokslų „Erudito“ licėjaus Tarptautinio bakalaureato diplomo programoje (IBDP) įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Kaune ji studijuoja odontologiją. 

Goda Songailaitė baigusi „Erudito” licėjų nusprendė pasirinkti tarptautinio psichologijos bakalauro studijas Leideno universitete, Nyderlanduose. Ateityje ji įsivaizduoja save prisidedant prie švietimo vystymo Lietuvoje ir dirbant universitete kaip dėstytoja.

Licėjus ruošia gyvenimui, ne tik egzaminams

„Apie „Erudito“ licėjaus įtaką man galėčiau kalbėti labai ilgai. Ši mokykla stipriai prisidėjo prie mano potencialo išlaisvinimo. Galiu tvirtai pasakyti, jog „Erudito“ licėjuje įgijau ne vien žinių, bet ir kompetencijų. Gebu užduoti klausimus, mąstyti pakankamai lanksčiai, nebijau kalbėti su žmonėmis. Perkeltine prasme, ši mokykla išvystė stuburą gyvenimui“, – sakė G. Šemberas.

Panašią patirtį turėjo ir G. Songailaitė. Pasak jos, tarptautinė aplinka ir kultūrinė įvairovė ne tik praplėtė akiratį, bet ir padėjo lengviau įsilieti į globalų pasaulį.

„Erudito” licėjuje išmokau kaip svarbu yra pažinti kitas kultūras, kalbas ir turėt įvairiapusišką aplinką. Šioje mokykloje turėjau galimybę susipažinti ir su bendraklasiais, ir su mokytojais, atvykusiais iš kitų šalių. Tai man leido suprasti, jog didelė dalis mokymosi vyksta už mokyklos ribų, ir mokinio atsineštos vertybės ir įgūdžiai formuoja jo pasirinkimus ir aplinką. Atvykusi į naują šalį jaučiausi pasiruošusi naujai kultūrai, kalbai, buvo lengviau adaptuotis“, –  teigė Goda.

Ypatingas santykis su mokytojais

Pasak U. Vegytės, „Erudito“ licėjuje vienas iš pagrindinių dalykų, kurio išmokstama, – mokytojas yra ir autoritetas, ir draugas. Ji išmoko kurti artimus ir šiltus santykius su mokytojais, nes mokomasi labai mažose klasėse. Galimybės bendrauti su mokytoju – beribės: „Jeigu tik nori, licėjuje gali išmokti absoliučiai visko. Su kai kuriais mokytojais ryšį palaikau iki šiol. Valstybinėse mokyklose dažniausiai klasės būna didelės, iki 30 žmonių, tad sunku kalbėti apie artimesnį mokytojo ryšį su kiekvienu mokiniu.“ 

Mokymas – kitoks, bet naudingesnis

Pasak pašnekovų, „Erudito“ licėjuje didžiulę pridėtinę vertę sukuria mokytojų kolektyvas: mokykloje dėsto mokytojai, atvykę iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Jų indėlis bendruomenei ypač svarbus. Pamokose mokytojai taiko metodus, padedančius ugdyti gyvenime itin reikalingus įgūdžius: gebėjimą dirbti komandoje, savarankiškai planuoti veiklas, atlikti sudėtingus analitinius darbus, aiškiai reikšti mintis, diskutuoti ir argumentuotai pagrįsti savo nuomonę.

Odontologiją studijuojanti Urtė pridūrė, mokiniai, kurie lanko valstybines mokyklas, turi įprotį „kalti“ ir atkartoti. Gilesni įgūdžiai, kuriuos mes dažnai pamirštame ir kurie didesnėse klasėse yra paliekami nuošalyje, tokie kaip informacijos sisteminimas, analizė ir susiejimas, integracija skirtinguose dalykuose,  skiria mokinius iš licėjaus nuo valstybinių mokyklų mokinių.

„Nors kitose mokyklose įprasta 45 minučių pamoka, „Erudite“ ji trunka 1,5 val. Gali atrodyti, kad vaikai tiek laiko nesugeba išlaikyti dėmesio. Bet iš tiesų yra nuostabu, kaip gali jį išlaikyti, jeigu pamokos vyksta teisingai, – įdomiai, keičiant veiklą, darant mažas pertraukas. Vaikai įgyja metodikų mokytis iš to, kaip yra vedamos pamokos. Mokėjimas mokytis yra neįkainojama savybė, kurios labai trūksta. Pavyzdžiui, man dabar lengva studijuoti universitete, nes licėjuje įgavau puikius universitetinių studijų pagrindus: savarankiško mokymosi, rašto darbų rengimo, tyrimo ir komandinio darbo gebėjimus“, – sakė Urtė.

Investicija, kuri atsiperka

Šembero nuomone, tėvams, svarstantiems apie vaikų leidimą į privačią ar valstybinę mokyklą, vertėtų įsigilinti į ugdymo procesus bei mokyklos kultūros specifiką. Jei mokykla, kurią išsirinko tėvai ir vaikai, atitinka šeimos ir būsimo mokinio lūkesčius, investuoti į žinias visada verta. Mokykloje vaikai praleidžia didelį dalį savo gyvenimo – netinkama aplinka gali kainuoti daug brangiau.