Pažiūrėjus pro langą, atrodo, viskas yra gerai: ruduo išmargintas lapais, žiema padabinta sniegu, pavasaris džiugina žiedais, o vasara lepina geru oru. Nors sezonai nekeičia savo veido, gamtoje dažnėja apie klimato kaitą bylojantys veiksniai. Gaisrai Europoje, neseniai Floridos pakrantę nusiaubęs uraganas Ianas, potvyniai Pakistane ir t.t.. Deja, tik 57 % populiacijos tiki, jog klimato kaitai įtaką padarė žmogaus veiksmai. Pasak „Erudito licėjaus“ geografijos mokytojos bei tinklaraščio Taikausi prie pokyčių įkūrėjos Gintarės Klimienės, svarbu apie klimato kaitą supažindinti nuo ankstyvo amžiaus, kad išsiugdytų teigiami įpročiai bei vaikas turėtų laiko pasiruošti neišvengiamiems pokyčiams.

Pamokų metu – žinios apie klimato kaitą

Galima sutikti žmonių, kurie teigia, jog klimato kaita tik tušti gąsdinimai. Bet skaičiai pasakoja priešingą istoriją. Dabar pasaulis yra sušilęs 0,1 ar 0,2 laipsnio nuo priešindustrinio laikotarpio pradžios, o po kokių 50-70 metų turėsime 3 ar netgi daugiau laipsnių karštesnę planetą. „Gyvenant nuolatinių gamtinių ir visuomeninių pokyčių laikotarpiu svarbu informuoti jaunus žmones apie iššūkius, situaciją ir galimus sprendimo variantus, nes nuo jų žinių, požiūrio ir veiksmų priklausys jų gebėjimas gyventi klimato kaitos ritmu ateityje,“ – teigia Gintarė.

Čia kyla kita problema – kaip vaikams įdomiai papasakoti apie šį reiškinį? Jau mokykloje paversti ugdymą įtraukiančiu gali būti sunku, vaikai sunkiai sukoncentruoja dėmesį ir nuolat gali rasti įdomesnių veiklų. Gintarės teigimu, komunikuojant klimato kaitos kontekstu būtina atkreipti dėmesį į tai, kokią informaciją pateikiame: gąsdinančius faktus ar motyvuojančias idėjas. „ „Erudito licėjuje“ pamokų metu kalbame apie tai, kad nuo to, kaip pateikiama klimato kaita – apokalipsė ar iššūkis – priklauso žmonių požiūris, noras įsitraukti ir atvirumas pokyčiams. Taip pat kalbame apie Lietuvoje dar mažai dėmesio sulaukusį ekologinį nerimą, kuris vis intensyviau pastebimas, susirūpinimas ateitimi ypač būdingas jauniems žmonėms, kurių visas neramus gyvenimas dar prieš akis. Todėl pamokų metu išsiaiškinę situaciją daugiau dėmesio skiriame veiksmams, analizuojame, kas daro įtaką ir kiek daug iš tiesų priklauso nuo mūsų.“.

D.U.M.K arba dažniausiai užduodami mokinių klausimai

Vaikai visuomet žavi savo vaikišku smalsumu, užduoda pačius įvairiausius klausimus bei kelia keisčiausias idėjas. Ne išimtis ir klimatas. Bet pasak mokytojos G. Klimienės, už klausimų gali slypėti problemos. „Vienas dažnesnių klausimų būna “Kodėl turėčiau stengtis? Juk mes vis vien mirsime.”. Šioje vietoje iš karto užčiuopiu ekologinio nerimo ir pasyvumo šiai temai apraiškas, todėl gilinamės kodėl įvyko tokia klimato kaitos komunikacijos klaida ir kas mūsų iš tiesų laukia,“ – pasakoja „Erudito licėjaus“ mokytoja.

Mokiniams, kaip ir suaugusiems, labai dažnai galvoje būna klimato kaitos žinių sąvartynas, tad pirmiausia reikia apžiūrėti kas dedasi galvose, viską išrūšiuoti, išmesti kas nereikalinga, sutvarkyti ir sudėlioti į vietas tai, kas vertinga ir toliau mokytis formuoti motyvuojantį ir veikti skatinantį požiūrį. Pasak mokytojos, tai įvykdžius, klausimai pasikeičia ir pradedama svarstyti kurie mūsų kasdieniai įpročiai ir pasirinkimai daro didžiausią įtaką sprendimų link. Iš pasyvių stebėtojų tampama aktyviais veikėjais. Ši transformacija įvyksta suformavus tinkamą žinių bagažą ir į sprendimą orientuotą požiūrį.

Gyvenimo ritmą diktuoja klimatas

Apie klimato kaitą nepapasakosi, jei ja nesidomėsi. „Erudito licėjui“ pasisekė, jog geografijos mokytoja Gintarė Klimienė – tikra ekspertė profesionalė. Kaip ji pati sako – gyvenu klimato kaitos ritmu: akademiniai pasiekimai (bakalauras ir magistras), profesinės veiklos, tarptautiniai projektai ir visas gyvenimo būdas yra susijęs su klimato kaita. „Jaučiu didelę aistrą šiam žmonijos iššūkiui ir nenumaldomai ieškau sprendimų, kuriuos galėčiau integruoti į savo gyvenimą, o integravusi galiu pasidalinti su mokiniais ir būti pokyčiu, kurį noriu matyti.“.

Keičiant vaikų savimonę svarbu tikėti tuo, ką darai. Gintarė atvirauja, jog jos gyvenimo būdas ir kokybė pasikeitė neatpažįstamai. „Sulėtėjo tempas, puikiai pažinau save, pradėjau daugiau savimi rūpintis, o jausdamasi gerai savo gyvenime pradėjau gėrį spinduliuoti į išorę ir juo užkrėsti kitus,“ – džiaugiasi Gintarė. Daugeliui dar atrodo svetima glaustas ryšys tarp žmogaus vidinės būsenos ir įsitraukimo į klimato kaitos kontekstą, tačiau mokslininkai vis labiau pastebi, kad iki šiol visos klimato kaitos strategijos nebuvo tokios sėkmingos, nes į jas nebuvo įtrauktas žmogaus vidinis pasaulis.

Licėjuje – visa savaitė skirta klimato kaitai

„Erudito licėjuje“ pamokų metu mokytoja su mokiniais kalba apie klimato kaitą, todėl ir bendruomenę ji skatina pradėti nuo pokalbių su vaikais. Juk tik problemos iškėlimas į dienos šviesą gali paskatinti produktyvią diskusiją. Spalio 24 diena – Tarptautinė klimato kaitos diena, todėl visą paskutinę spalio savaitę „Erudito licėjus“ skiria būtent šiai aktualiai problemai suprasti. Vyresnių klasių mokiniai ves pamokas mažiesiems apie klimato kaitą, bandys inicijuoti tvarių įpročių diegimą licėjuje. Mokiniai rengs plakatus, lipdukus, skrajutes ir juos kabins mokykloje, dalins kitiems vaikams bei taip skatins labiau domėtis šių dienų aktualijomis. „Po šios savaitės ir jos veiklų mokiniams bus tikrai smalsu ieškoti rūpimų atsakymų, atviriau priims pokyčius ir iššūkius, todėl geriausias etapas būtų informacijos sąvartyno tvarkymas ir pozityvaus, motyvuojančio požiūrio į iššūkį keitimas. Nuo mūsų priklauso labai daug, o geriausia pradžia – dėmesio sutelkimas, žinių kaupimas, požiūrio formavimas,“ – įžvalgomis dalinasi G. Klimienė.

Daugiau informacijos apie klimato kaitos paskatintus pokyčius ir teisingus įpročius galite rasti Gintarės tinklaraštyje www.taikausipriepokyciu.lt