Lūžis švietimo sistemoje: pirmieji Lietuvoje diegiame suomišką mokinių kompetencijas matuojantį įrankį
Testai, kontroliniai darbai, standartizuoti testai – įprasti akademinių žinių matavimo būdai, parodantys, kaip mokinys įsisavino mokomąją medžiagą. Tačiau kalbant apie šiuolaikinį švietimą, kuris turėtų ugdyti pilietišką, komunikabilų, kūrybišką, technologijoms imlų jauną žmogų to nebepakanka.
„Įrankių, kurie sistemingai matuoja akademines žinias netrūksta, tačiau matuojančių ir padedančių ugdyti kompetencijas yra vos keletas, kurie gerai išvystyti ir susieti su ugdymo procesu. Semdamiesi patirties iš skandinaviškos švietimo sistemos ir norėdami ne tik nuosekliai matuoti mokinių akademines žinias, bet ir stebėti, kaip tobulėja jų bendrosios kompetencijos, šiuo metu diegiame suomišką įrankį „Qridi“, – pasakoja „Erudito“ licėjaus direktoriaus pavaduotoja priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui Greta Lukošiūtė.
„Erudito“ licėjus tapo pirmąja Lietuvos mokykla, kurioje šiuo metu testuojamas, o nuo rudens pradinių klasių moksleivių ugdymo procese bus įdiegtas „Qridi“ įrankis. Jis naudojamas jau daugiau nei 200 mokyklų 10-yje pasaulio šalių – įrankio naudą jaučia daugiau nei 70 tūkst. moksleivių ir jų tėvų.
Kompetencijų vertinime matuojamos ne žinios, o gebėjimai
Akademiniame vertinime matuojamos žinios, o bendrųjų kompetencijų vertinime – gebėjimai. Švietimo ekspertai įsitikinę – svarbūs abu. Pasak „Erudito“ licėjaus Pradinių klasių programų vadovės, mokytojos metodininkės Daivos Jankauskienės, kai prioritetu laikomos akademinės žinios, vaikai pradeda mokytis tik dėl gero pažymio, o esant dideliam spaudimui dėl akademinių rezultatų pradingsta dėmesys kitiems mokinių gebėjimams, talentams, stiprybėms
„Dabartinėje švietimo sistemoje vertinama tik tai, ką galima parodyti konkrečiu pažymiu, retai atsižvelgiama į vaiko kūrybiškumą, verslumą ir kitus gebėjimus. Juk vieni vaikai yra gabūs matematikai, o kiti – puikiai piešia ar konstruoja. Pozityvus, teisingas bei visapusis gebėjimų įvertinimas nulemia ir tolimesnį vaikų įsitraukimą į mokymosi procesą bei jų motyvaciją“, – sako D. Jankauskienė.
Remiantis atnaujintomis priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, vaikui svarbu ne tik akademinės žinios, bet reikalingas ir ugdymas kompetencijų, kurios padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuoti moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę.
„Ne akademines kompetencijas ugdyti ir vertinti sunku – reikia ilgesnio stebėjimo, individualaus priėjimo prie vaiko, o ir užduotys turi būti formuojamos taip, kad vertintų ir bendrąsias vaiko kompetencijas“, – įsitikinusi D. Jankauskienė.
Nauda vaikui, tėvams ir mokytojams
Kai kurios šalys jau yra radusios efektyvius sprendimus, kuriuos taiko mokymosi procesuose ir mato puikius rezultatus. Tuo gali pasigirti ir Suomijos švietimo sistema, kuri neretai laikoma pavyzdžiu, tarptautiniuose tyrimuose matomi aukštesni šios šalies vaikų pasiekimai.
Visapusiam gebėjimų įvertinimui galimybes suteikia suomių švietimo ekspertų sukurtas įrankis „Qridi“, kuris yra paremtas dirbtinio intelekto darbu, orientuotas į besimokantįjį ir padeda mokytojams nustatyti konkrečius tikslus, pateikti užduotis ir atlikti vertinimą bei sudaryti sąlygas paties mokinio įsivertinimui.
„Šis įrankis padeda vertinti ne tik akademines žinias, bet kartu siūlo integruotų kompetencijų rinkinį, kuris apima globalias nuostatas, vertybes ir tikslus. „Qridi“ įrankis leidžia vertinti vaiko atliktą užduotį kelias aspektais – pvz. vertina vaiko komunikavimo kompetenciją, bendradarbiavimo ar verslumo įgūdžius. Jis suteikia galimybę didinti ir pačių mokinių atsakomybę už mokymąsi, leidžia pamatuoti ne tik šiandienos žinias, bet ir užtikrinti tęstinumą ir kompetencijų kaitos stebėjimą ilgesnėje perspektyvoje“, – pasakoja su šiuo įrankiu dirbanti „Erudito“ licėjaus direktoriaus pavaduotoja priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui Greta Lukošiūtė.
„Qridi“ įrankis padeda vizualizuoti mokinio asmeninį mokymosi procesą bei stebėti kiekvieno asmeninį tobulėjimą, taip pat ir mokinių grupės pažangą bei pasiekimus. Mokytojams šis įrankis palengvina darbą, nes vaikai gali patys vizualiai matyti savo pasiekimus, o tėvai gauna nuolatinį grįžtamąjį ryšį. Jiems patogiu metu prisijungę prie įrankio tėvai mato paties vaiko įsivertinimus ir mokytojų pateiktus vertinimus – tiek akademinių žinių, tiek bendrųjų kompetencijų.
Šiuo metu „Erudito“ licėjus diegia ir testuoja „Qridi“ įrankį, kuris bus pilnai pradėtas naudoti jau nuo naujų mokslo metų. Kad procesas būtų efektyvus, vyksta nuotoliniai mokymai, diskusijos ir konsultacijos su įrankio kūrėjais Christine Orkisz Lang bei Juhani Katajamäki. Balandžio mėnesį licėjaus pradinių klasių mokytojos vyks į stažuotę Suomijoje, kur turės galimybę vienoje iš mokyklų iš arčiau susipažinti su įrankio taikymo galimybėmis praktikoje.