Pasak „Erudito“ licėjaus įkūrėjo ir direktoriaus dr. Nerijaus Pačėsos, ugdymo kokybę lemiantys veiksniai yra: ugdymo turinys, ugdymo metodikos ir mokytojų kompetencija. Visus juos jungia bendras vardiklis – aiškiai suformuota ugdymo filosofija. Jei norite suprasti, kokia ji yra Jūsų vaiko mokykloje, paklauskite jos atstovų trijų paprastų klausimų: ką mokote, kaip mokote ir kodėl to mokote?

Nepaprasti atsakymai į paprastus klausimus

Pirmasis klausimas „ką?“ atsakys, kokias mokinio kompetencijas mokykla nori ugdyti, į kokį rezultatą ji orientuojasi. Antrasis klausimas „kaip?“ yra nuoroda į metodinius pasirinkimus, kaip bus ugdomos šios kompetencijos. Paskutinysis klausimas apibrėžia mokyklos filosofinį pasirinkimą, kuris praktiškai atsispindi pamokose ir mokytojų nuostatose.

„Erudito“ licėjuje turime aiškią ugdymo filosofiją – sąrašą bendrųjų ir akademinių kompetencijų bei tris pagrindinius metodinius principus, kaip jų sieksime. Tikime, kad ugdymas turi būti integralus, o žinios taikomos, todėl naudojame patyriminius, aktyvius, į praktiką nukreiptus mokymo formatus. Žinių suvokimą stipriname per reflektavimą ir mąstymo metodikų taikymą. Į klausimą „kodėl?“ atsakome per ugdymo tikslus ir misiją – norime auginti asmenybę, kuri yra smalsi, aktyvi, savarankiška, kuri geba dirbti komandoje, moka išsikelti tikslus ir jų siekti, o taip pat priimti sprendimus ir juos įgyvendinti“, – pasakoja N. Pačėsa.

Teorija ir praktika susiduria klasėje

Labai svarbu užtikrinti, kad mokiniai kiekvienoje pamokoje jaustų ir galėtų atpažinti vieningą mokyklos ugdymo filosofiją. Čia svarbiausias vaidmuo tenka mokytojui. Mokytojui ne tik perteikiame ugdymo filosofiją ir metodus, bet ir stebime pamokas, suteikiame grįžtamąjį ryšį, aptariame tobulėjimo galimybes, skatiname mentorystę tarp kolegų. Labai svarbu, kad ir pats mokytojas reflektuotų. Kalbant apie ugdymo kokybę, tiksliau būtų vartoti ugdymo(si) kokybės sąvoką, nes procese svarbus ne tik mokytojas – mokytojai ugdo, o mokiniai turi būti įsitraukę. Būtent jų įsitraukimo lygis iš esmės ir atspindi ugdymo kokybę.

Ugdymo filosofijos suvokimas bei jos raiška praktikoje sąlygoja ir mokytojo kompetencijos augimą – tai trečiasis ir vienas svarbiausių anksčiau paminėtų ugdymo kokybės elementų. Kai mokytojai perpranta ugdymo filosofiją, jie patys inicijuoja kokybinius pokyčius, ypač, kai pradeda atpažinti mokiniuose ugdomas kompetencijas, mato teigiamus pokyčius. „Tokie pedagogai turtina savo metodinius ir turinio pasirinkimus, yra suinteresuoti profesiniu augimu bei žinių dalinimusi. Taip pereiname į uždarą kokybės tobulinimo ciklą, į kurį intervencijų jau nebereikia – vienijami ugdymo filosofijos ir atsakomybės, veiksmų imasi patys mokytojai. Tai kiekvienos mokyklos siekiamybė, todėl džiaugiuosi, kad po kelių metų visos bendruomenės sutelkto darbo jau įžengėme į šį etapą“, – teigia „Erudito“ licėjaus steigėjas N. Pačėsa.