Erudito licėjaus mokytojai dalyvauja Erasmus + programos tarptautiniame projekte REF2: Reading with Ease and Fun – 2 (projekto numeris 2019-1-BG01-KA201-062249), kurio tikslas padėti pedagogams atpažinti vaikus su disleksija. Projekto dalyvės pradinių klasių mokytojos Daiva Jankauskienė bei Loreta Raižienė dalinasi projekto patyrimais ir svarbia informacija.

Kas yra disleksija?

Daiva: Tai – specifinis rašymo ir tarimo sutrikimas, kuris gali būti priskiriamas genetinių ir neurologinių ligų grupei. Disleksija nėra tam tikras negebėjimas. Tai skirtingas būdas pažinti ir justi pasaulį.

Loreta: Norėčiau pridurti, jog Lietuvos švietimo sistemoje galiojančioje sutrikimų grupėje, dėl kurių kyla specialiųjų ugdymosi poreikių, tokio termino kaip „disleksija“ nėra – čia atskirai kalbama apie skaitymo ir atskirai apie rašymo sunkumus. Tačiau pasaulinėje literatūroje dažniausiai naudojamas disleksijos terminas.

Kiek žmonių pasaulyje turi šį sutrikimą?

Loreta: Tarptautinės disleksijos asociacijos duomenimis, 15-20 proc. populiacijos turi disleksiją arba kitaip – kalbinį sutrikimą, todėl patiria sunkumų mokydamiesi kalbų ir, apskritai, kitų disciplinų. Dažniausiai disleksija, kaip ir kiti mokymosi sutrikimai, pastebimi, kai pradedama mokytis mokykloje, nes vaikas nesusieja raidžių su garsu, neperskaito paprastų sakinių, mato skirtingas raides.

Daiva: Specialistai pabrėžia, jog su šiais iššūkiais susiduria nemaža dalis pirmaklasių, nes jie dar tik pradeda mokytis skaityti, rašyti. Susirūpinti moksleivio gebėjimais rekomenduojama tuomet, kai baigiant pirmąją klasę vaikas vis dar painioja raides, neatpažįsta jų rašytiniame tekste, negali užrašyti raidžių savarankiškai.

Kaip atpažinti disleksijos sutrikimą?

Loreta: Disleksijos sutrikimą turintys vaikai skaitydami tekstą dažnai keičia vietomis panašiai atrodančias raidės (pvz. b, d, p). Skaitant tekstą, jiems gali atrodyti, jog tekstas juda, išblanksta, pranyksta. Matematikos disciplinoje taip pat kyla iššūkių, nes vaikas gali būti linkęs sukeisti skaičius ar matematinius ženklus vietomis. Be to, vaikai turintys disleksijos sutrikimą laikrodį gali matyti veidrodiniu atspindžiu ir negebėti įvardinti tikslaus laiko. Rašto darbuose tokie moksleiviai daro daug klaidų, nors žodžiu užduotis dažnai atliekama itin gerai.

Daiva: Noriu paminėti dar keletą momentų, kuriuos pastebėjus galima įtarti, jog vaikas turi skaitymo ir rašymo sutrikimą: skaitymo tempas lėtesnis nei kitų, dažnai trūksta pasitikėjimo savimi, kyla elgesio problemų, gėda skaityti garsiai balsu viešumoje. Disleksijos sutrikimą turintys vaikai taip pat sunkiai įsimena  nuoseklumą ar instrukcijų sąrašą, jiems gali būti sunku išlaikyti ir panaudoti dalį informacijos kol atlieka kažkokį kitą veiksmą (pvz. įsiminimas telefono numerio kol ieškai pieštuko).

Ar šį sutrikimą turintys vaikai turi išskirtinių stiprybių?

Loreta: Taip, šie vaikai yra apdovanotam matyti „visą paveikslą“ (analitinio mąstymo žmonės mato medį, o holistinio – visą mišką), paaugę ir įsitvirtinę darbo rinkoje jie išsiskiria puikiu įvairių sistemų (inžinerinių, kompiuterių, techninių ir pan.) suvokimu. Turi išskirtinį gebėjimą mąstyti strategiškai, jiems itin gerai sekasi fizika, menai, dizainas, vaidyba, sportas.

Daiva: Vaikai turintys disleksijos sutrikimą taip pat pasižymi stipriu vizualiniu mąstymu, kinestetine atmintimi. Tokiems vaikams labai padėtų Erudito licėjuje mokymosi procese naudojami mąstymo žemėlapiai bei patyriminės veiklos, padedantys susisteminti informaciją.

Kaip galima padėti vaikui?

Disleksijos sutrikimą turinčiam vaikui lavinti tam tikrus gebėjimus gali padėti sekantys sprendimai, teigia Loreta ir Daiva:

• Jei skaitymo ir rašymo tempas lėtesnis nei kitų – svarbu suteikti daugiau laiko užduotims atlikti.
• Jei sunku įsiminti instrukcijas – parašyti instrukcijas ant lentos, kad mokinys galėtų prie jų sugrįžti prireikus visos pamokos metu; sakyti instrukcijas aiškiai po vieną ir įsitikinti, kad mokiniai ją suprato.
• Jei sunku skaityti knygą – pateikti knygos santraukas, leisti knygą klausyti audio formatu, duoti daugiau laiko.
• Jei sudėtinga laikytis mokytojo nurodymų – vietoj visos žodinės informacijos galima naudoti dalį vaizdinių priemonių, simbolių, vaidybos elementų.
• Jeigu vaikas turi žemą savivertę ir pasitikėjimą savimi – motyvuoti, palaikyti, skatinti ir girti už menkiausius pasiekimus ir pažangą, vertinant darbą akcentuoti kas buvo atlikta gerai, per daug nesureikšminant klaidų.
• Jei skaitant tekstas juda, išblanksta, pranyksta – šią problemą padėtų išspręsti teksto pateikimas ant kitos spavos popieriaus.
• Jei moksleivis rašto darbuose daro daug klaidų, nors žodžiu užduotys dažnai atliekamos itin gerai – skatinti ir pagirti už gerai atliktas žodines užduotis, o rašto darbuose pastebėti ką padarė gerai, neakcentuojant klaidų.
• Jeigu vaikui, turinčiam skaitymo ir rašymo sutrikimus, gėda skaityti garsiai balsu viešumoje – leisti vaikui skaityti tyliai, nereikalauti iš jo skaitymo garsiai klasėje.
• Jei vaikas turi silpną „darbinę atmintį“ – lavinti šią atmintį per įvairius žaidimus.

Ar disleksija išgydoma?

Daiva: Disleksija visiškai neišnyksta visą gyvenimą, bet praktiškai jos keliamų sunkumų įveikimas priklauso nuo to, su kokiais aplinkos reikalavimais žmogus susiduria. Mokykliniai metai turintiesiems disleksiją yra sunkiausi, nes šiuo periodu vaikai dar tik mokosi skaityti ir rašyti.

Loreta: Tiek mokytojams, tiek tėvams, o ypač vaikams svarbu suprasti, jog disleksija – dar ne „pasaulio pabaiga“. Tai – sunkumas, kurį galima koreguoti ir su juo „susidraugauti“.