Paskelbtas: Erudito Kategorija: Naujienos Komentarai: Vienas komentaras

N. Pačėsa: Geras išsilavinimas – mąstymo treniruotė, skatinanti ieškoti atsakymų

Gyvename ir toliau gyvensime žinių ir informacijos amžiuje. Jau šiandien nėra srities, apie  kurią internete negalėtumėte rasti visos informacijos. Todėl vidurinio išsilavinimo tikslas – ne reikalauti įsiminti ir pademonstruoti žinias testo ar egzamino metu, o treniruoti mąstymą. Geras išsilavinimas suteikia atradimo džiaugsmą, motyvuoja jį patirti dažniau, suteikia suvokimą, kad kiekvienas yra skirtingas, kad yra daugybė mąstymo būdų, o juos taikant galimi labai įvairūs ir unikalūs sprendimai.

Asmenybė, o ne pažymys  

Pagrindinis vidurinio išsilavinimo uždavinys – parengti jauną žmogų savarankiškam gyvenimui suaugusiųjų pasaulyje. Tai reiškia ne tik suteikti reikiamas žinias, bet ir kompetencijas reikalingas bendradarbiauti su kitais, imtis lyderystės, planuoti ir organizuoti veiklas, ieškoti, sisteminti ir taikyti infomaciją bei žinias, komunikuoti, kritiškai mąstyti bei mokytis visą gyvenimą. Mokykla ir ugdymas privalo transformuotis į vietą, kur vyksta kolektyvinis mąstymo procesas, provokuojantis spręsti įvairaus sudėtingumo užduotis, o kūrybiškai taikant žinias ir informaciją, rasti sprendimus bei kelti naujas idėjas. 

Geras išsilavinimas suformuoja Asmenybę, kuri yra aktyvi sociumo dalis, valdanti žinias ir gebėjimus siekti asmeninės saviraiškos ir daryti teigiamą įtaką kitiems bei aplinkai. 

Kodėl verta sunerimti, išgirdus „Nenoriu į mokyklą“

Moderni vadybos teorija jau seniai įrodė, kad darbuotojo motyvacija – vadybinis uždavinys. Mokykloje kažkodėl tai yra mokinio problema. Mokytojų ir tėvų tikslas – suvokti kiekvieną vaiką kaip atskirą, sudėtingą asmenybę, kuri kasdien keičiasi, bręsta, patiria daugybę asmeninių ir socialinių iššūkių. Tik būnant labai atidiems ir šalia, galima daryti vaikui pozityvią įtaką, kuri motyvuoja veikti, taigi ir mokytis. Mokinys turi dažniau norėti eiti į mokyklą, turite dažniau girdėti, kad buvo įdomu, dažniau matyti jį veikiantį su noru. Jei vyksta atvirkčiai, reikia susirūpinti, nes demotyvacija linkusi tapti ilgalaikiu pasyvumu, kurį keisti reikia daug laiko. Reikia suvokti, kad kiekvienas mokinys mokosi pats, jis pasiima tik tiek, kiek nori ir gali, todėl visi prievartiniai veiksmai verčiantys mokytis yra ne tik kad neefektyvūs, bet ir žalingi vaiko raidai, nuostatoms, vertybėms.

Ką mano „Erudito licėjaus“ mokiniai?

Geidė Sakalauskaitė, 12 klasė, Tarptautinis bakalaureatas

Mokiausi keliose pasaulio šalyse, todėl galiu palyginti skirtingas mokyklas. Tarptautinio bakalaureato išsilavinimas yra didelis žingsnis į mano ateitį. Išmokau planuoti savo laiką, priimti ir įsisavinti didelį srautą informacijos. Nuostabių pedagogų dėka atradau istoriją ir fiziką. 

Geras išsilavinimas – tai sugebėjimas strategiškai mąstyti ir priimti savarankiškus sprendimus. Turimos žinios leidžia pasitikėti savimi, matyti ir priimti dalykus, vertinant juos per mokslo prizmę.

 

 

 

 

 

Rapolas Kazakevičius,12 klasė, Tarptautinis bakalaureatas

„Erudito licėjuje“ be visų būtiniausių žinių išmokau gyvenime praverčiančių įgūdžių, tokių kaip bendradarbiavimas su kitais. Kaip greičiau atlikti projektą? Kokios kiekvieno bendradarbio savybės yra geriausios? Į šiuos klausimus tekdavo atsakyti prieš pradedant dirbti, o tai ir paskatino tobulėjimą. Dažnai tekdavo prisiimti lyderio poziciją. Būdavo sunkių momentų ir man, ir kitiems, kai norėtųsi viską mesti, pasiduoti. Tačiau supratau, kad kitiems prireikdavo tik paprasto palaikymo ir pastūmėjimo į priekį, todėl pradėjau tuo užsiimti. Ir man tai patiko.