Paskelbtas: Erudito Kategorija: Naujienos Komentarai: Vienas komentaras

Knygų pristatymas – linksmas eksperimentas, į kurį įtraukiami visi

Lietuvos mokyklose bandoma sugalvoti įvairių strategijų skatinant mokinių skaitymą: per pamokas ir pertraukas sudaryti sąlygas skaityti mėgstamas knygas, kviesti tėvus ar senelius į mokyklas vaikams garsiai skaityti pasakas, bendradarbiauti su vyresnių klasių mokiniais, kad jie skaitytų jaunesniems. Dar vienu būdu, kuris padeda paskatinti mokinių skaitymą, dalijasi „Erudito licėjaus“ lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laura Pavalkytė.

Skaidres keičia iliustracijos ir vaidinimai

Sakoma, jog atradus kažką gero, norisi tuo pasidalyti ir su aplinkiniais. Būtent tas skatinama ir „Erudito licėjuje“. Mokytoja pataria periodiškai organizuoti knygų pristatymus, kurie ne visuomet turi būti vienodi ir nuobodūs, kai visi priversti klausyti vieno mokinio monologo – galima surasti labai įdomių pristatymo formų ir dauguma mokinių su malonumu atlieka šią užduotį, jai atsakingai ruošiasi. „Norėdama išvengti šiuo metu beveik kiekviename mokomajame dalyke naudojamų skaidrių, literatūros pamokose taikau pristatymų formas, reikalaujančias vis kitokių mokinio gebėjimų – iliustruoti perskaitytą knygą ar sukurti intriguojantį komiksą  ir savo viešojoje kalboje mokėti paaiškinti, kodėl rinkosi tokį piešinį ir tokias spalvas; suvaidinti kūrinio ištrauką; parašyti eilėraštį ar dainą, pasakojančią knygos siužetą ar atspindinčią jos nuotaiką,“ – dalijasi patirtimi L. Pavalkytė. Toks platus pasirinkimas suteikia mokiniams atskleisti savo kūrybiškumą, savarankiškumą ir ugdyti atsakingumo jausmą.

Komandinis darbas gali sukelti tikrą emocijų spektrą

Neretai mokiniai raginami išsirinkti vieną knygą, kurią skaitys visa klasė bendrai. Tokiu atveju vaikai, pasiskirstę komandomis, vėliau rengia plakatus knygai iliustruoti ir taip nepamiršta bendruomeniškumo bei pagarbos savybių. „Užduotys gali būti įvairios. Mokiniai gali rašyti pasirinktam knygos veikėjui laišką, siūlydami jam pakeisti savo poelgius arba įsijautę į žurnalisto rolę sukurti interviu su mėgstamiausiu veikėju – taip  lygiagrečiai tobulinami ne tik skaitymo, bet ir rašymo įgūdžiai. Kritinį mąstymą mokiniai ugdo braižydami mąstymo žemėlapius: jaunesniems tinka sekos žemėlapis, kai reikia nuosekliai perteikti svarbiausius įvykius ir išrinkti reikšmingiausią, vyresnieji gali atskleisti savo požiūrį priežasties ir pasekmės, dvigubo burbulo žemėlapiuose,“ – teigia „Erudito licėjaus“ mokytoja.

L. Pavalkytė pastebi, kad mokiniai mėgsta rinktis vadinamąjį reklamos būdą, kuomet trumpu filmuku papasakojama, kodėl tą knygą rekomenduotų draugui ir reikia įtikinti skaityti būtent ją per ribotą laiką. Suprantama, jog kiekvienas vaikas skirtingai interpretuoja knygos istoriją, veikėjus ir gali išgyventi įvairiausią spektrą emocijų. Stiprų asmeninį ryšį su knygų veikėjais susikuria mažesni vaikai, todėl jiems pasiūloma istoriją suvaidinti. Kaip teigia „Erudito licėjaus“ mokytoja – „šis pristatymo būdas klasėje sukelia tikrą emocijų audrą, o klasėje, kuri paprastai yra triukšminga, kai vyksta pristatymai, vyrauja susikaupimas, visi dėmesingai stebi bendramokslių pristatymus.“.

Pandemijos įvesti (teigiami) pokyčiai

Pasaulį prieš kelis metus sukausčiusi pandemija realius pristatymus sustabdė ir teko ieškoti alternatyvų. Mokytojos teigimu, sunku nebuvo – mokinių buvo paprašyta iš anksto įrašyti pristatymą ir jį atsiųsti. Dirbant nuotoliniu būdu buvo prisimintas ir anksčiau klasėje naudotas metodas – pristatymas, susijęs su aktyvesne veikla integruojant dalykus –  kurti iliustracijas knygoms kartoninėse dėžutėse. „Šį kartą vaikams buvo pasiūlyta sukurti knygos „paslapčių dėžutę“, į ją dedant namuose turimus daiktus, vienaip ar kitaip susijusius su knygoje pasakojama istorija, išrašant ant kortelių naujus, nežinomus žodžius ir pagrindinę mintį,“ – pasakoja „Erudito licėjaus“ mokytoja L. Pavalkytė. Pašnekovės teigimu, nors keli mokiniai skaitė tą pačią knygą, tačiau į dėžutes sudėti daiktai, simboliai skyrėsi, priklausomai nuo skaitančiojo požiūrio, kas toje istorijoje svarbiausia.

Visais laikais knyga turėjo stiprių konkurentų. Atsiradus televizijai ir kitoms išmaniosioms technologijoms, knygų skaitymas buvo nustumtas į antrą planą ir gali prarasti savo žavesį. Knygų mylėtojai pamažu supranta, kodėl mūsų seneliai ir tėvai taip kovojo su televizija – dabartinę kartą sunku atitraukti nuo ekranų, o padavus knygą į rankas dažnai susilaukiama neigiamos reakcijos. Todėl, pasak „Erudito licėjaus“ lietuvių kalbos mokytojos, svarbu pasakoti vaikams apie skaitymo naudą bei ieškoti naujų, interaktyvių, įdomių ir patrauklių knygų pristatymų būdų. Matydami bendraklasius įdomiai pristatinėjant knygas, vaikai užsikrečia pavyzdžiu, kyla skaitymo motyvacija,  imama labiau domėtis kitų perskaitytomis knygomis, keistis jomis, taip pat išbandant vis naujus pristatymo būdus lavėja emocinis intelektas, vaizduotė, kūrybingumas, kritinis mąstymas ir kalba.