Su kuo jums siejasi Lietuva ir lietuviškumas? O kokį verslo produktą ar paslaugą, susijusią su mūsų šalimi, norėtumėte sukurti? Idėjų jums galėtų pasufleruoti „Erudito“ licėjaus Kauno ir Vilniaus pagrindinių nacionalinių ir tarptautinių klasių moksleiviai: savo verslumo įgūdžius jie pademonstravo pirmojo verslumo projekto „Darnus vystymasis ir Lietuva: mūsų visų gerovė – mūsų pačių rankose“ pristatyme.

Penktadienį Kauno ir Vilniaus „Erudito“ licėjus net ūžė nuo šurmulio: savo verslo projektus pristatė virš 100 komandų! Jaudinosi ir ruošėsi visi: komandos ir pranešėjai (kiekvienas turėjo savo vaidmenį ir atsakomybes), mokytojai, tėvai, vertinimo komisija (joje buvo mokytojai, tėvai ir svečiai (Kaune lankėsi Kauno technologijos universiteto, Vilniuje ir Kaune – organizacijos „Lietuva Junior Achievement“ atstovai, jie taip pat vertino moksleivių verslumo projektus).

Šešias savaites moksleiviai kūrė produktą ar paslaugą ir dirbdami kartu lavino verslumo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo kompetencijas. Komisija vertino projektų komandos pristatymą (vizualą, grafiką), kokią problemą sprendžia verslo idėja, sprendimą ir konkurencinį pranašumą, atliktą rinkos analizę, pristatymo trukmę, pasiruošimą, kalbos kultūrą, kaip paslauga veiks (jos prototipą), kainą ir savikainą, produkto ar paslaugos teikimą klientui (reklamą, paskirstymą), bendradarbiavimą komandoje. Visa licėjaus bendruomenė ėjo klausyti pristatymų ir asmeniškai (į)vertinti potencialių naujų verslų.

Lietuviško verslo ypatumai

Projektai buvo susiję su darniu lietuviškos rinkos vystymųsi, todėl dauguma produktų ar paslaugų buvo vienaip ar kitaip susiję su Lietuva. Lietuviškumas buvo justi net pavadinimuose: „6 broliai“ aiškino, kad broliu seniau buvo priimta vadinti artimą draugą; „Gilė“ gavo diplomą ne tik už tvarios plėtros idėją, bet, tikime, ir už gražų lietuvišką pavadinimą; „Lietuviškas laivas“ – už geriausią pristatymą (būsimo laivo maketą komanda pastatė iš „Lego“ kaladėlių). Socialinio restorano „Žiloji pypkė“ koncepcijos autoriai (įvertinti socialiai atsakingo verslo kategorijoje), pasiryžę įdarbinti senolius, aiškino, kad senjorai – tai mūsų patirtis ir ištakos, kad juos reikia gerbti ir jiems padėti. Socialinį aspektą liečiančių iniciatyvų ir socialiai atsakingo verslo idėjų buvo ir daugiau: „Grietinės“ komandos pasiūlyta paslauga „Kapinių tvarkymas“ neturi nieko bendra su Helovinu, bet turi – su atminties (taigi ir lietuviškumo) išsaugojimu: jaunuoliai ne tik už tam tikrą mokestį sutvarkytų to negalinčiųjų padaryti ar į kitas šalis išvykusių artimųjų kapus, pamerktų gėlių ar uždegtų žvakelę, bet ir pasimelstų; „Eco Lawn“ atvažiuotų ir nupjautų žolę seneliams jų namo ar sodybos kieme, o „Laktozės ugdytojai“ siūlosi atvažiuoti į namus ir nuplauti automobilį ar sutvarkyti jo saloną ekologiškomis valomosiomis priemonėmis. Dauguma būsimų verslų dalį pelno pasiryžę skirti įvairioms visuomeninėms ir labdaros bei paramos organizacijoms, kiti pristato save kaip ne pelno siekiančias mažąsias įmones (pvz., „Emitt“, siūlanti naudotų mokylinių prekių pardavimo platformą), dar kiti dėl kilnaus tikslo dirba kone pusvelčiui („Eco Lawn“ žolės pjovimo paslaugą teiktų už pusę kainos, kitą pusę skirtų pasirinktiems fondams, „Kalėdų“ socialinis projektas „Vaikystės pasakos“ (geriausias sprendimas mažiausiais kaštais), kurių galima klausytis per „Patreon“, siekia ne pelno, o iš tiesų spręsti socialines problemas) ir pan.

Tvarumas, ekologiškumas – dar viena aktuali ir populiari tema. „Medvilnės fermeriai“ atkreipė dėmesį, kad iki 2025 metų tvarių technologijų rinka išaugs iki 2,1 trilijono JAV dolerių, taigi siūlo tvaraus švietimo socialinę įmonę „Greentech Learning Hub“. Arba gali važinėti Barbės dviračiu („Barbie Bikes“) ir taip tausoti aplinką (perspektyviausia idėja uždirbti daugiau pelno). Ekologiškų drobinių maišelių su rankų darbo piešiniais, atvaizduojančiais emocinę būklę, autoriai „Very Bag“ pelnė įvertinimą už socialiai atsakingą verslą. Vis daugiau komandų savo projektams pasitelkia ir dirbtinį intelektą (pvz., „Brain Train“ programėlės kūrėjai) bei kitas technologijas. Tačiau inovatyviausios idėjos titulas atiteko komandai „Kemba“, sugalvojusiai, kaip atitraukti vaikus nuo kompiuterių…

Sunku suskaičiuoti, kiek komandų siūlė maitinimo paslaugas, kavines ir kepyklėles. Kad išsiskirtų iš kitų, „Obuoliukai“ net muziką prie oro ruošiasi priderinti, o nusipirkęs daugiau kondiderijos gaminių iš jų „Musical Bake“ furgono, gali playlistʼą papildyti norimu kūriniu (apsipirkęs už 5 eurus – vienu, už 10 eurų – dviem ir t. t.). Beje, jų braunis – tiesiog nuostabus! Atėjusiems vėliau spalvotų „Skonis po skonio“ blynų nebeliko, ekologiškas limonadas buvo išgertas, ištuštėjo gėrimų vagonėlis ir „Eru“ giros stiklinaitės, o „6 broliai“, prekiaujantys savo gamybos „Tinginiu“, kepta duona ir kakava, jaudinosi, kad naminis „Tinginys“ aptirpo ir prarado savo prekinę išvaizdą – bet ne skonį ir savo pradinę misiją „pralinksminti ir pradžiuginti“! Ir tai nesutrukdė jiems gauti diplomo už geriausią sprendimą mažiausiais kaštais (ir pelnyti daug simpatijų už „Tinginio“ skonį).

Į pristatymo pabaigą atskubėjusiems jau teko tik nuo indelio sienelių laižyti ekologiško rankų darbo pomidorų padažo „SpaceO“, kurį paruošti iš nuosavo daržo pomidorų užtrunka šešias valandas ir kuris pelnė diplomą už startuoliškiausio verslo idėją, likučius. O „Druskos burbuliukų“, įvertintų už draugiškiausią aplinkai verslo idėją, kosmetikos priemonės sprogo kaip tie muilo burbulai, liko keli šveitiklio grūdeliai… Ir viskas lietuviška, iš vietinių žaliavų arba gaminta rankomis.

Verslumui reikia ir drąsos, ir pozityvaus požiūrio

Visi žino, koks svarbus „Erudito“ licėjuje verslumo ugdymas, todėl šis projektų pristatymas – didelis verslumui skirtas renginys, visos bendruomenės šventė (kaip sirgo ir karštai plojo mokytojai savo mokiniams nuėjus atsiimti diplomo!). „Verslumas yra viena iš strateginių „Erudito“ licėjaus ugdymo krypčių, o verslumo ugdymo pamokos tokios pat svarbios, kaip matematika ar lietuvių kalba“, – teigia ekonomikos ir verslumo mokytoja Kristina Celiešiūtė, vadovavusi Kauno „Erudito“ licėjaus projektų mugės apdovanojimų ceremonijai. Dar rugsėjį „Erudito“ licėjaus septintų nacioanlinių ir tarptautinių klasių moksleiviai verslumo mokėsi skaitmeninėje inovacijų ir verslumo stovykloje – šios kontekstinės verslumo ir technologijų pamokos kartu su „Lietuvos Junior Achievement“ programos dalyviais įgūdžiai ir patirtis pravertė kuriant ir savo projektus.

„Erudito“ licėjaus įkūrėjo ir direktoriaus dr. Nerijaus Pačėsos nuomone, verslumo ugdymas nėra tik verslaus žmogaus kompetencijų ugdymas: „Tai universalus gebėjimas, aktualus ne tik tiems, kurie nori ir geba kurti ir plėtoti verslą, bet visiems, kurie nori realizuoti save, atrasti naujų galimybių ir kurti ekonominę arba socialinę vertę.“ Taigi verslumas – tai gebėjimas savo idėją paversti vertę visuomenei kuriančiu rezultatu, ką savo projektais iliustravo ir įrodė „Erudito“ licėjaus pagrindinių klasių moksleiviai. Savo paskaitoje 5–8 klasių moksleiviams („Verslumas: įgimta ar įgyta?“) direktorius akcentavo verslumui reikalingas (ir dažnai išugdomas) savybes, kaip drąsa, aistra, vizijos turėjimas, rizika, atkaklumas, pozityvumas, kūrybiškumas, akcentavo „3i“ taisyklę – idėjos, iniciatyvumo ir įgyvendinimo. Verslumo nėbūna be lyderystės, organizavimo, komandinio darbo ir iniciatyvumo. „Verslūs žmonės nebijo eksperimentuoti, suklysti, rizikuoti ir eiti nepramintu keliu, klaidas jie paverčia galimybėmis ir inovacijomis“, – sakė N. Pačėsa, viso to linkėdamas ir „Erudito“ licėjaus moksleiviams. Prie šių linkėjimų prisidėjo ir paskaitą apie verslumą tarptautinių pagrindinių klasių moksleiviams skaitęs tarptautinių programų direktorius Brianas Ph. Brackrogas.

Akimirkos iš renginio – fotoalbume ir Instagram Stories.