Nerijus Pačėsa apie tai, kaip užauginti geresnę visuomenę: šito mokyti turėtų kiekvienoje mokykloje ir kuo anksčiau
Ar pastebėjote, kad kartais užtenka nuvykti kad ir į kaimynines vakarų šalis, o pasijunti visai kitaip – atrodo, ir padavėjai maloniau aptarnauja, ir žmonės atidesni, pakantesni vieni kitiems. Ir mūsų išsvajotų vienaragių tokiose šalyse kur kas daugiau nei vienas ar du. Kas bendra tarp šių teiginių? Greičiausiai tokioje šalyje yra aukštas verslumo kompetencijų lygis. Lietuvoje verslumą vis dar suprantame per siaurai, tik kaip gebėjimą užsiimti verslu. Žiūrint plačiau, verslumas yra žmogaus orientacija į vertės kūrimą ir supratimas, kad jei bus gerai kitiems, bus gerai ir man.
Kaip galėtume pasiekti proveržį ir kilstelti mūsų visuomenę į aukštesnį verslumo lygmenį? Atsakymas paprastas – viskas prasideda nuo švietimo, o tiksliau, nuo verslumo ugdymo jau pradinėse klasėse.
Verslus gali būti ir mokytojas, ir gydytojas
Verslumą apibūdinčiau kaip įgūdžių, žinių ir požiūrio dermę, kuri nukreipia žmogų į vertės kūrimą. Tuomet viskas, ką darau, atsiremia į klausimą: kokį rezultatą aš sukursiu ir kam jis bus naudingas? Net nebūtinai tai turi būti daiktas, prekė ar paslauga, kurios pardavimas atneš man pajamų. Tokia verslumo samprata tinka bet kokiam darbui, kuris kuria vertę. Verslumas kaip minėtų žinių ir gebėjimų rinkinys, formuoja teisingą mąstyseną dviem aspektais. Pirma, tai nukreipia į rezultatą ir jo vertę kitiems. Tampi kūrėju, žmogumi, kuris nuolat galvoja, ką ir kaip patobulinti, kaip padaryti darbą dar efektyvesnį ir geresnį. To reikia visose srityse, ne tik versle. Versliam mokytojui rūpės ne tik išdėstyti pamoką, bet ir jo darbo kuriama vertė: ar mokinys įsisavins žinias, sugebės jas taikyti? Verslus gydytojas ne tik skirs vaistų ar procedūrų, bet galvos plačiau: kaip tai, ką darau, atsilieps žmogaus gyvenimui, kaip dar galėčiau jį pagerinti, palengvinti? Labai svarbu pažymėti, kad tai daroma nesiekiant naudos – verslumas nėra naudos sau siekimas.
Kitas verslumo aspektas – organizacinis. Žmonėms dažnai pritrūksta gebėjimų, kaip išsikelti tikslus, kaip susiplanuoti veiklą, gauti tai veiklai reikalingus išteklius, kaip pritraukti kitus žmones veiklai kokybiškai, efektyviai atlikti ir gauti rezultatą, kuriuo visi būtų patenkinti. Dažnai galime išgirsti sakant: jis verslus, moka viską organizuoti. Iš šio posakio aišku, kad mes suprantame verslų žmogų kaip tą, kuris moka suburti kitus, juos motyvuoti, pasiekti rezultatą. Visa tai nėra įgimti dalykai – to galima išmokti.
Apie verslumą – nuo pradinių klasių
Laikausi nuostatos, kad mokiniai su verslumu turi susipažinti jau pradinėse klasėse. Verslumo ir finansinio raštingumo temos turi būti integruojamos į kitas temas, vykti įvairios akcijos, kurių metu mokiniai rinktų pinigus kilniam tikslui siūlydami savo iškeptus pyragus, sukurtus gaminius. Pavyzdžiui, mūsų mokykloje pyragų diena šiemet buvo skirta pagalbai ankstukams ir paramai Ukrainai. Esu įsitikinęs, kad mokinius reikia kuo anksčiau supažindinti su verslumo projektais, skatinti juos kurti savo įmones. Tai, pirmiausia, mokiniams yra proga pagalvoti, ko žmonėms reikia. Mūsų patirtis rodo, kad mokiniai dažniausiai renkasi socialinius verslus, galvoja, kaip padaryti pasaulį geresnį, jiems labai svarbi klimato kaita, jų verslai tvarūs. Galiu paminėti vieną iš sėkmingiausių mūsų mokinių projektų, atsiradusių dar pradinėse klasėse – sveikų ledų be cukraus, dažiklių ir kt. priedų gamyba. Mokiniai gamino ledus, jais prekiavo mokykloje, pinigus aukodavo. Dabar šie pradinukai jau septintokai, bet iki šiol tuo užsiima ir savo idėją vysto toliau.
Verslumo ugdymas neturėtų apsiriboti vien tik verslumo pamokomis – jei mokyklai artima verslumo, t.y. vertės kūrimo filosofija, verslumo ugdymas organiškai įsilies ir į kitas mokyklines disciplinas. Pavyzdžiui, pagrindinėje mokykloje verslumui turėtų būti skiriama viena pamoka per savaitę, o šalia to mokinių komandos turėtų įgyvendinti projektus, kurie taip pat yra verslumo sudėtinė dalis, nes moko komandinio darbo, apibrėžti problemą, suformuluoti tikslus, surinkti informaciją, ją išnagrinėti, pasiūlyti sprendimus, juos mokėti apginti, vizualizuoti, pasidaryti prototipus ir galiausiai juos viešai pristatyti.
Vietoje pabaigos
Pabaigoje norėčiau grįžti prie to, nuo ko pradėjau – kodėl svarbu ugdyti verslumą dar mokykloje ir kokį poveikį tai gali duoti mūsų visuomenei. Ir čia svarbiausia ne ekonominė nauda, nors ji atsiranda kaip pasekmė. Verslumo kompetencijos kėlimas skatina visuomenę labiau rūpintis vieni kitais – verslininkas nieko negali nuveikti, jei jis negalvoja apie kitus, apie vertės kūrimą jiems. Vertės kūrimas kitiems padeda suprasti, kad tu dirbi dėl kitų, kad jei tu padarysi gerai, tai ir kitiems bus gerai – o tai keičia santykius tarp žmonių.
Kitas aspektas – versle vienas nieko nenuveiksi, todėl turi išmokti priimti skirtingus žmones, bendradarbiauti, ieškoti kontakto, dirbti drauge. Trečia – atsiranda supratimas, kad savo darbą privalai atlikti gerai ne todėl, kad tau kažkas liepė, o todėl, kad suvoki, jog kuri vertę.