Pedagogės apie efektyvų mokymo įrankį: skatina mąstymą, lavina kūrybiškumą, padeda įsiminti informaciją
Mokykloje vien išmokti vadovėliuose esančios medžiagos nepakanka – kad ji būtų naudinga, reikia gebėti ją pritaikyti realiame gyvenime. „Erudito“ licėjaus pradinių klasių mokytoja metodininkė Loreta Raižienė ir vyr. mokytoja Dovilė Koklevičienė sako, kad norint, jog vaikai įgytas žinias taikytų praktiškai, būtina juos mokyti mąstyti apie ryšius tarp skirtingų dalykų, sąvokų, procesų, jų jungimo tarpusavyje. Tam ne visada padeda bendrosios ugdymo programos ir esami vadovėliai, kuriuose stinga kritinį ir kūrybinį mąstymą lavinančių užduočių. Šias spragas mokytojos užpildo pamokose pasitelkdamos efektyvų mokymo įrankį – mąstymo žemėlapius.
„Mąstymo žemėlapių taikymas pamokose skatina mokytoją ir mokinius mąstyti neįprastai, nebijoti rizikuoti, leidžia neapsiriboti jau turimomis patirtimis ir įgytomis nuostatomis. Šis įrankis moko užduoti veiksmingus klausimus, kurie įtraukia mokinius į labiau kūrybiškus ir mintis stimuliuojančius procesus“, – teigia mokytoja L. Raižienė.
Mąstymo žemėlapiuose – struktūruota ir lengviau išmokstama informacija
Į ugdymo procesą žemėlapiai integruojami pagal numatytas temas, jie papildo įprastus mokymosi metodus. „Mąstymo žemėlapiai – tai įrankių rinkinys, palengvinantis mokymo procesą, suteikiantis galimybes mokytojams dėstomą medžiagą užrašyti bei vizualiai atvaizduoti paprasčiau, greičiau ir prasmingiau. Naudodami mąstymo žemėlapius, kuriuose informacija pateikiama vizualiai, vaikai ją greičiau suvokia, lengviau ir paprasčiau išmoksta“, – pasakoja L. Raižienė.
Mokytojos sako, kad mąstymo žemėlapius galima naudoti nuo pirmųjų ugdymo pakopų. Jau priešmokyklinėje klasėje mokiniai geba piešdami naudoti apskritimo ir sekos žemėlapius, kuriuos mokytojai papildo užrašydami žodžius. Bet kokias naujas žinias įsisavinti padeda medžiagos pateikimas apskritimo, burbulo, dvigubo burbulo, medžio, sekos mąstymo žemėlapiuose.
„Pavyzdžiui, „Apskritimo žemėlapis“ padeda suprasti, ką ugdytiniai prisimena apie konkrečią temą. Šis žemėlapis kuriamas apskritimo viduje įrašant temos pavadinimą ir leidžiant vaikams aplink piešti viską, ką jie žino susijusio su tą temą. Šis žemėlapis ypač naudingas naujos temos analizavimo pradžioje, kai atrenkama jau žinoma informacija ir pabaigoje, įvertinant, ar pateikta ugdomoji medžiaga buvo veiksminga ir vaikai ją įsiminė. „Burbulo žemėlapis“ padeda turtinti vaikų žodyną, jis skirtas apibūdinti daiktą, reiškinį, žmogų, veikėją ir kt.“, – apie žemėlapių rūšis ir jų pritaikymo galimybes pasakoja mokytoja D. Koklevičienė.
Universalus ir plačiai pritaikomas įrankis
Šiandien informacijos ir žinių srautas yra kaip niekada didelis, todėl mąstymo žemėlapių kūrimas padeda greičiau įsiminti, susirasti ir pasikartoti tai, kas svarbaus išmokta. L. Raižienė pasakoja, kad dėl savo universalumo mąstymo žemėlapiai aktyviai naudojami įvairiausioms temoms pažinti.
„Mąstymo žemėlapiai būna įvairių formų, todėl nesunku pasirinkti reikiamą pagal tai, kokio mąstymo proceso pamokoje reikia – ar mokomasi atpažinti, apibūdinti, palyginti, kurti analogijas, išrinkti ar rasti priežastis ir pasekmes. Mąstymo žemėlapiai yra universalus ir plačiai pritaikomas įrankis. Esame kūrę pačių įvairiausių mąstymo žemėlapių, kurie padėjo vaikams pažinti skirtingas temas – pradedant ilgio matavimo vienetais, kampų rūšimis, kalbos dalimis, dvibalsiais, veiksmažodžių laikais ir baigiant bestuburiais gyvūnais, etnografiniais šalies regionais ar Lietuvos kunigaikščiais“, – pavyzdžiai dalijasi mokytoja.
Negebėjimas įgytų žinių pritaikyti realiame gyvenime yra pasekmė to, kad edukacijos procese nepakankamai lavinamas kritinis ir kūrybinis mąstymas, nemokoma, kaip įgytas žinias suprasti ir interpretuoti. Tokius gebėjimus padeda ugdyti mąstymo žemėlapiai.
„Mąstymas yra pats sunkiausias darbas, bet jį nuolatos dirbdami patiriame sėkmę, mokymosi džiaugsmą“, – įsitikinusios „Erudito“ licėjaus pradinių klasių mokytojos.