Priėmimas vyksta šiais etapais:

• Priėmimo formos pateikimas: https://erudito.openapply.com/roi;
• Žinių, gebėjimų ir suvokimo testo laikymas (į 5–10 klases). Kviečiame 5–10 klasių moksleivius registruotis žinių, gebėjimų ir suvokimo testui „Erudito“ licėjuje Vilniuje, Aguonų g. 26, bei Kaune, J. Gruodžio g. 9. Datas rasite registracijos formoje: https://forms.gle/WPFJUSZoD9cjmavM6;
• Komandinės užduoties atlikimas (tik stojantiems į 5 klasę);
• Testo rezultatų aptarimas ir motyvacinis pokalbis. Atvykstant pokalbio prašytume turėti pasiekimų ir pažangos vertinimą iš buvusios mokyklos ir akademinių pasiekimų pažymėjimus (jei turite). Moksleiviai priimami apskaičiavus stojamąjį balą, įvertinus testo ir pokalbio rezultatus. Testo ir pokalbio rezultatai vienodai svarbūs. Papildomas balas pridedamas už akademinių pasiekimų pažymėjimus;
• Sutarties pasirašymas.

• Užpildyta priėmimo forma;
• Moksleivio asmens dokumento arba jį atitinkančio dokumento kopiją;
• Galiojanti vaiko sveikatos pažyma sistemoje E.sveikata (pateikiama iki rugsėjo 15 d.);
• Pasiekimų ir pažangos vertinimas iš buvusios mokyklos;
• Akademinių pasiekimų pažymėjimai (konkursai, olimpiados ir kt.).

40 € – žinių, gebėjimų ir suvokimo testo laikymas;

450 € – vienkartinis stojamasis administravimo mokestis (negrąžinamas);

500 € – ugdymo priemonių mokestis metams (mokomųjų dalykų vadovėliai, knygos, pratybos (įskaitant elektroninę formą, viena mokomojo dalyko priemonė), prieigos prie duomenų bazių ir sistemų licencijos, bendrojo naudojimo kanceliarinės priemonės ir kt.)  Šis mokestis neapima individualių priemonių (asmeninio kompiuterio (5–12 klasės), skaičiuotuvo, rašymo priemonių bei jų dėklo, kuprinės ir kt.).

NACIONALINĖS KLASĖS PAGRINDINIO UGDYMO KAINA METAMS

Ugdymo kaina Kaune

6 300 €, mokant 10 įmokų per metus,
6 200 €, mokant 2 įmokas per metus,
5 900 €, mokant 1 įmoką per metus.

Ugdymo kaina Vilniuje

6 800 €, mokant 10 įmokų per metus,
6 600 €, mokant 2 įmokas per metus,
6 400 €, mokant 1 įmoką per metus.

TARPTAUTINĖS KLASĖS PAGRINDINIO UGDYMO KAINA METAMS

Ugdymo kaina Kaune

8 300 €, mokant 10 įmokų per metus,
8 200 €, mokant 2 įmokas per metus,
8 000 €, mokant 1 įmoką per metus.

Ugdymo kaina Vilniuje

8 300 €, mokant 10 įmokų per metus,
8 200 €, mokant 2 įmokas per metus,
8 000 €, mokant 1 įmoką per metus.

10,50 €/ dieną priešpiečiai ir pietūs Kaune ir Vilniuje*

*Kaina gali keistis

Lietuvių kalba

Geba sąmoningai ir atidžiai skaityti, suprasti, kas rašoma (suvokti teksto turinį), nusakyti temą ir pagrindines idėjas, atsakyti į klausimus, paaiškinti, apibūdinti, samprotauti, pratęsti mintį. Geba paaiškinti žodžių rašybą (įsimintinos rašybos žodžius, tikrinius daiktavardžius, prieveiksmį, veiksmažodžių esamojo laiko galūnes). Pastebi ir ištaiso klaidas sakinyje. Žino ir taiko pagrindines skyrybos taisykles (dialogas, kreipinys, vienarūšės sakinio dalys, jungtukai). Tarpusavyje derindamas žodžius sudaro prasmingus sakinius, kurdamas nuoseklų tekstą. Sutartiniais ženklais pažymi žodžio dalis, sudaro naujus žodžius. Atpažįsta kalbos dalis ir žino jų požymius.

Matematika

Sprendžia įvairių tipų tekstinius uždavinius: greičiui, laikui, keliui apskaičiuoti, geometrinių figūrų plotui ir perimetrui apskaičiuoti, skaičiaus daliai ar kelioms dalims rasti. Taisyklingai skaityti ir užrašyti daugiaženklius skaičius. Apvalina skaičius. Apskaičiuoja skaitinių reiškinių reikšmę. Sprendžia sudėtines lygtis. Skiria erdvines geometrines figūras bei jų išklotines. Atlieka veiksmus su matiniais skaičiais. Geba skaityti ir atrinkti informaciją iš pateiktų lentelių, grafikų.

Pasaulio pažinimas

Žino Lietuvos istoriją, simbolius, įžvelgia sąsajas tarp faktų, įvykių. Žino pasaulio žemynus, geba pasakyti pagrindinius bruožus. Geba orientuotis aplinkoje ir žemėlapiuose, nustato pasaulio šalių kryptis. Skiria medžius, krūmus ir žolinius augalus. Geba pateikti medžiagų savybių kitimus, susijusius su tirpimu. Žino žmogaus kūno sandarą ir gyvybinę veiklą. Sudaro paprastas energijos perdavimo grandines.

Anglų kalba

Asmeninius įvardžius, jų objektinį linksnį, daiktavardžių daugiskaitą, savybinį linksnį, savybinius įvardžius (paprastuosius ir absoliučiuosius), rodomuosius įvardžius, parašyti kiekinius skaičius iki 100, veiksmažodžius to be, to have, can, veiksmažodžių Present Simple teigiamąsias, neigiamąsias bei klausiamąsias formas, veiksmažodžių Present Continuous teigiamąsias, neigiamąsias bei klausiamąsias formas, užduoti bendruosius bei specialiuosius klausimus su žodžiais Who? What?Where? When? Why? How many / much? Mokėti į juos atsakyti, prielinksnius laikui ir vietai žymėti (at, on, in, under, to…), tarpusavyje derindamas žodžius sudaro prasmingus sakinius, kurdamas nuoseklų tekstą paprastomis temomis (apie save, apie savo šeimą, namus). 

Lietuvių kalba

Nurodyti aiškiai išreikštus autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti). Suformuluoti klausomo teksto temą, tiesiogiai išreikštą pagrindinę mintį. Tiksliai, aiškiai informuoti: apibūdinti daiktą, vietą, gyvūną, asmenį, nuosekliai papasakoti įvykį (Kaip tai atsitiko?), paaiškinti nesudėtingą procesą (Kaip tai daroma?). Išsakyti savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, vertinti, argumentuoti remiantis patirtimi. tsižvelgiant į mokymosi tikslą dirbti su skirtingo pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: rasti informaciją nurodyta tema nurodytuose šaltiniuose. Tinkamai ją atsirinkti ir pagal nuorodas suklasifikuoti. Kurti nesudėtingos kompozicijos pasakojimus. Siekti gyvumo, vaizdumo naudojantis leksikos ir sintaksės teikiamomis galimybėmis. Tiksliai, aiškiai, nuosekliai apibūdinti gerai žinomą asmenį, daiktą, gyvūną, vietą, paaiškinti įvykį,procesą (pvz.,žaidimą). Rašyti taisyklinga ir stilinga kalba: daugeliu atvejų tinkamai taikyti išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles; siekti mintis formuluoti tiksliai ir aiškiai.

Matematika

Suprasti, kad įvairiems dydžiams, objektams ar jų dalims aprašyti naudojami įvairūs skaičiai. Skaityti, rašyti, apvalinti, palyginti skaičius, atlikti veiksmus su jais. Įsitikinti, kad figūros padėtis plokštumoje yra vienareikšmiškai nusakyta, kai žinomos tam tikrų figūros taškų koordinatės. Suvokti, kad vieni mus supantys dydžiai yra tarpusavyje susiję, kiti – ne. Įsitikinti, kad mokant skaityti lenteles ir grafikus, kuriais gyvenime dažniausiai vaizduojamos dviejų dydžių priklausomybės, galima geriau suprasti ar numatyti kiekvieno iš dviejų susijusių dydžių pokyčius. Plokštumos ir geometrinių figūrų naudojimas kasdieninėje veikloje. Išmatuoti objektą reikia nustatyti, kiek tam tikrų matavimo vienetų į jį telpa. Suprasti bendrų matavimo vienetų būtinumą ir universalumą. Priimant įvairius sprendimus, susijusius su artima aplinka (šeima, draugais, klase ar mokykla), galima remtis statistine informacija.

Gamta ir žmogus

Pritaikyti matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti žodžiu ar raštu. Vartoti pagrindinius matavimo vienetus. Apibūdinti organizmų evoliuciją Žemėje kaip procesą, per kurį atsiranda naujos organizmų grupės. Grupuoti augalus ir gyvūnus pagal bendruosius požymius. Pateikti naudingos ir žalingos mikroorganizmų veiklos pavyzdžių. Paaiškinti organizmų tarpusavio ryšius ekosistemoje. Grupuoti (klasifikuoti) pateiktas medžiagas į kietąsias, skystąsias ir dujines. Paaiškinti, kad vanduo gali būti kietosios, skystosios ir dujinės būsenos, susiejant būseną su dalelių turima energija. Apibūdinti judėjimą vartojant greičio, kelio, laiko sąvokas. Pagal spidometro rodmenis nustatyti automobilio greitį.

Anglų kalba

Suprasti nesudėtingų trumpų paprastų pasakojimų ir aprašymų, kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Rasti reikiamą informaciją nesudėtinguose informacinio pobūdžio tekstuose: plakatuose, skelbimuose, iškabose, reklamose, afišose, autobusų ir kt. tvarkaraščiuose, miesto, šalies žemėlapiuose, valgiaraščiuose, orų prognozėse. Suprasti paprastus anketų ir blankų klausimus. Raštu pateikti asmeninio pobūdžio informaciją pildant anketas, blankus. Pagal pavyzdį parašyti trumpą skelbimą. Bendrauti raštu programos temomis ir pagal pateiktas situacijas dažnai naudojantis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Parašyti sveikinimo atviruką: pasveikinti su gimtadieniu, šventėmis. Parašyti kvietimą į gimtadienį, nurodyti šventės laiką ir vietą. Parašyti trumpą tekstą ant  atviruko apie tai, kaip leidžia atostogas, ką veikia. Parašyti raštelį:nurodyti susitikimo laiką ir vietą. Parašyti elektroninį laišką. Parašyti trumpą asmeninį laišką.

Lietuvių kalba

Kalbėjimo ir klausymo gebėjimai. Glaustai išdėsto tai, ką išgirdo ar perskaitė. Užduoda klausimus apie tai, ką išgirdo ar perskaitė, ir geba į juos atsakyti. Geba nuosekliai papasakoti įvykį .Tinkamai vartoja stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones. Geba išsakyti požiūrį, diskutuoti konkrečia tema, argumentuotai prieštarauti, pagrįsti savo poziciją.  Geba pasakyti trumpą kalbą ar paruošti pristatymą. Atpažįsta skirtingų funkcinių stilių tekstus, jų būdingiausius kalbinės raiškos ypatumus. Aptaria Lietuvos kultūros reiškinius, literatūrinį (kultūrinį) kūrinio kontekstą: lietuvių tautosaką – jos savitumą ir vertę, pirmąją lietuvišką knygą, spaudos draudimą ir knygnešystę, tautinį atgimimą, tautos himną. Geba interpretuoti kūrinius – remdamiesi visu kūriniu ar ištrauka, išreiškia ir pagrindžia savo nuomonę, pateikdami tinkamus pavyzdžius iš teksto ar asmeninio gyvenimo.
Kalbos pažinimo gebėjimai. Tekste atpažįsta sinonimus, frazeologizmus, randa žodžius, galinčius turėti antonimus, supranta perkeltines žodžių reikšmes, geba paaiškinti jų paskirtį. Geba parinkti sinonimų įvairių kalbos dalių žodžiams, pasakyti nemažai antonimų porų, sugalvoti su jais sakinių. Skiria, taisyklingai taria ir rašo ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius; jų tarimą ir rašymą geba paaiškinti remdamiesi taisyklėmis. Atpažįsta ir geba paaiškinti įvairius priebalsių supanašėjimo ir susiliejimo atvejus, taisyklingai juos taria ir rašo. Geba atpažinti nagrinėtas sakinio dalis, sakinių tipus ir rūšis; sintaksiškai nagrinėja vientisinius ir sudėtinius sakinius. Moka skyrybos taisykles, atpažįsta skirtinas konstrukcijas. Jas atpažindami naudojasi intonacijos, sakinio prasmės ir raiškos orientyrais. Pateikia nurodytos sandaros ir funkcijos sakinių, turiningais sakiniais iliustruoja nagrinėtas skyrybos taisykles. Rašydami tekstą geba taikyti įgytas skyrybos žinias, tinkamai suvokia intonacijos ir skyrybos santykį.

Anglų kalba

Suprasti neilgų pasakojimų ir aprašymų, kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Suprasti tiesiogiai sakomą ar įrašytą bendrinę kalbą, kai kalbama normaliu tempu.  Rasti reikiamą informaciją nesudėtinguose informacinio pobūdžio tekstuose: plakatuose, skelbimuose, iškabose, reklamose, afišose, autobusų ir kt. tvarkaraščiuose, miesto, šalies žemėlapiuose, valgiaraščiuose, orų prognozėse. Suprasti paprastus anketų ir blankų klausimus. Raštu pateikti asmeninio pobūdžio informaciją pildant anketas, blankus. Pagal pavyzdį parašyti trumpą skelbimą. Bendrauti raštu programos temomis ir pagal pateiktas situacijas naudojantis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Parašyti sveikinimo atviruką. Parašyti kvietimą į šventę, nurodyti aprangos kodą, laiką ir vietą. Parašyti trumpą tekstą ant  atviruko apie tai, kaip leidžia atostogas, ką veikia. Parašyti raštelį: nurodyti susitikimo laiką ir vietą. Parašyti elektroninį laišką. Parašyti trumpą asmeninį laišką apie save, šeimą, gyvenamąją aplinką, mokymąsi, asmeninius planus, siekius, paaiškinti kas patinka, nepatinka, apibūdinti įvykius ir veiklą.

Matematika

Skaičiai ir skaičiavimai. Perskaityti, užrašyti natūraliuosius skaičius iki 10 milijonų, trupmeninius ir neigiamuosius skaičius. Pavaizduoti skaičius skaičių tiesėje. Suapvalinti skai­čius iki šimtųjų, dešimtųjų, vienetų, dešimčių, šimtų. Atlikti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais ir trupmeniniais skaičiais. Kelti skaičių kvadratu, kubu. Rasti skaičių, kuris buvo keltas kvadratu, kubu, kai yra žinomas rezultatas. Kelti mažą skaičių kvadratu, kubu, paprasčiausiais atvejais rasti, koks vienaženklis skaičius buvo keltas kvadratu, kubu, jei žinomas jo rezultatas.Žinoti ir taikyti dalumo požymius, lyginio (nelyginio) skaičiaus sąvoką, dviejų skaičių bendrojo daliklio ar kartotinio sąvokas, žinias apie skaičiaus dalį ir procentą.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės, sistemos. Apskaičiuoti skaitines paprastų skaitinių ir paprasčiausių raidinių reiškinių reikšmes, dydžių reikšmes pagal nurodytą formulę. Atliekant veiksmus su skai­čiais, taikyti sudėties ir daugybos perstatomumo ir jungiamumo dėsnius, daugybos skirstomumo dėsnį.Sudaryti žodiniams už-daviniams ir  spręsti paprastas lygtis su vienu nežinomuoju.
Sąryšiai ir funkcijos. Skaityti (analizuoti) papras­ čiausiais grafikais ar lentelėmis išreikštas dviejų dydžių priklausomybes. Spręsti paprasčiausius kasdienio turinio uždavinius, kuriuose du dydžiai yra tiesiogiai proporcingi. Koordinačių sistemoje pavaizduoti žinomas figūras, apibū­ dinti jų padėtį koordinačių sistemoje skaičių poromis.
Geometrija. Atpažinti ir pavaizduoti kvadratą, stačiakampį, trikampį, apskritimą, skritulį. Taikyti gretutinių ir kryžminių kampų savybes, įvairių trikampių ir stačiakampio kampų ir kraštinių savybes paprasčiausiems uždaviniams spręsti. Suskirstyti duotuosius trikampius į grupes pagal kraštines (į lygiašonius, lygiakraščius ir įvairiakraščius) arba pagal kampus (į smailiuosius, stačiuosius, bukuosius). Iš keturkampių išrinkti stačiakampius, iš stačiakampių – kvadratus. Atpažinti kubą, stačiakampį gretasienį, stačiąją prizmę, ritinį, piramidę, kūgį, rutulį (jų elementus).
Matai ir matavimai. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį, matlankiu – kampo didumą. Naudojantis matlankiu, liniuote ir kampainiu, nubrėžti: nurodyto ilgio atkarpą, nurodyto didumo kampą, nurodytų matmenų kvadratą, stačiakampį, statųjį trikampį, skritulį, kai duoti jų pagrindinių elementų ilgiai. Žinoti gretimų matavimo vienetų sąryšius. Atlikti veiksmus su matiniais skaičiais. Apskaičiuoti vidutinį greitį paprasčiausiais atvejais, kai žinomas nuvažiuotas kelias ir važiavimo laikas. Apskaičiuoti (tiksliai arba nurodytu tikslumu) trikampio, keturkampio perimetrą; kvadrato, stačiakampio, stačiojo trikampio plotą; kubo ir stačiakampio gretasienio tūrį ir paviršiaus plotą. Taikyti trikampio kampų sumą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. Taikyti mastelį paprastiems ilgio radimo uždaviniams spręsti.
Statistika. Rinkti duomenis apie sau artimą aplinką (šeimą, draugus, klasę) pagal vieną požymį ir juos surašyti dažnių lentelėje. Skaityti informaciją, pateiktą paprasta diagrama ar dažnių lentele, kai duomenų skaičius nedidelis. Pavaizduoti surinktus ir (arba) pateiktus duomenis nurodyto tipo diagrama. Remiantis surinktais ir (arba) duotais duomenimis, atsakyti į paprastus klausimus, padaryti paprasčiausias išvadas.
Tikimybių teorija. Sprendžiant paprasčiausius uždavinius sudaryti dviejų elementų rinkinių aibę, kai poros elementai imami iš skirtingų aibių, ir nurodyti rinkinių variantų skaičių. Paaiškinti, kaip koduojami elementai ir jų poros. Pateikti dviejų elementų rinkinių, kuriuose elementų tvarka svarbi, ir rinkinių, kuriuose elementų tvarka nesvarbi, pavyzdžių. Nubraižyti galimybių medį ar galimybių lentelę dviejų elementų rinkiniams sudaryti.

Gamta ir žmogus

Geba padedant mokytojui suplanuoti bandymus ir saugiai bei kūrybingai juos atlikti. Moka naudotis matavimo ir kitais cheminiais indais, nurodyti matavimo vienetus. Geba suformuluoti problemą ir išvadas, apibendrinti rezultatus. Gali bendrais bruožais apibūdinti Saulės sistemą, žvaigždes, žemę, mėnulį ir jų judėjimą. Žino ląstelės sandarą, gali palyginti daugialąsčius ir vienaląsčius organizmus, apibūdinti jų dauginimasį. Suvokia lytinio brendimo svarbą ir požymius, geba paaiškinti žmogaus dauginimosi procesą, paveldimumo esmę. Supranta fotosintezės, kvėpavimo, degimo procesus, jų svarbą. Supranta evoliucijos reikšmę. Žino mikroorganizmų panaudojimo ir žalos pavyzdžių. Gali paaiškinti taršos poveikį gamtai ir nurodyti, kaip galima mažinti taršą. Geba gruputi medžiagas pagal jų agregatines būsenas, suvokia, kad medžiagos sudarytos iš dalelių. Atskiria ir apibūdina fizikinius ir cheminius procesus. Geba apibūdininti kuro deginimo svarbą ir žalą. Gali susieti energijos gavybą su aplinkos tarša, įvardinti atsinaujinančių ir neatsinaujinančių šaltinių skirtumus. Suvokia žmogaus įtaką kraštovaizdžiui ir aplinkai. Apibūdina, kaip subalansuota mityba padeda žmogui išsaugoti sveikatą.

Informacinės technologijos (IT)

Geba suprasti ir paaiškinti esmines kompiuterijos ir IKT sąvokas ir sampratas, saugiai, tikslingai ir teisėtai naudoti ir taikyti tinkamas IKT technines bei programines priemones. Kasdieninėje veikloje ir išsiugdyti vertybines nuostatas dirbant kompiuteriu saugoti sveikatą, domėtis kompiuterio naudojimo galimybėmis mokantis ir kasdienėje veikloje, gerbti autorių teises, noriai tyrinėti grafikos, tekstų rengyklės, konstravimo kompiuteriu galimybes ir kūrybiškai jas naudoti, puoselėti kalbos tradicijas ir kultūrą, bendraujant internetu vartoti lietuviškus rašmenis, taisyklingą kalbą, saugiai naudotis interneto paslaugomis, planuoti savo veiklą, pristatyti veiklos rezultatus, pasitikėti savimi, tikėti mokymosi sėkme.

Istorija

Remdamiesi savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos praeities epizodais, bendrais bruožais aiškinti istorinę visuomenės kaitą (nuo senųjų laikų iki šių dienų. Išskiria kai kurias svarbiausias dabarties problemas. Išdėstyti istorijos laikotarpius chronologine seka. Žemėlapyje parodyti nagrinėtų svarbiausių Lietuvos ir Europos istorijos įvykių vietas. Naudoti istorijos šaltinius informacijai apie praeitį gauti. Išskirti akivaizdžias istorinių įvykių priežastis ir pasekmes.

Geografija

Remiantis aplinkos požymiais, orientuotis savo gyvenamojoje vietovėje. Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje. Atpažinti geografinės informacijos šaltinius ir jais naudotis. Gebėti perskaityti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą geografinę informaciją. Bendrais bruožais apibūdinti žemynus kaip stambiausius regionus, nurodyti po 2–3 jų ypatumus. Tinkamai vartoti geografijos sąvokas. Pažinti, identifikuoti gamtinius ir socialinius aplinkos objektus. Atlikti paprastus aplinkos tyrimus ir nesudėtingus skaičiavimus vietovės planuose.

Lietuvių kalba

Kalbėjimo ir klausymo gebėjimai. Glaustai išdėsto tai, ką išgirdo ar perskaitė. Užduoda klausimus apie tai, ką išgirdo ar perskaitė, ir geba į juos atsakyti. Geba nuosekliai papasakoti įvykį .Tinkamai vartoja stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones. Geba išsakyti požiūrį, diskutuoti konkrečia tema, argumentuotai prieštarauti, pagrįsti savo poziciją.  Geba pasakyti trumpą kalbą ar paruošti pristatymą. Atpažįsta skirtingų funkcinių stilių tekstus, jų būdingiausius kalbinės raiškos ypatumus. Aptaria Lietuvos kultūros reiškinius, literatūrinį (kultūrinį) kūrinio kontekstą: lietuvių tautosaką – jos savitumą ir vertę, pirmąją lietuvišką knygą, spaudos draudimą ir knygnešystę, tautinį atgimimą, tautos himną. Geba interpretuoti kūrinius – remdamiesi visu kūriniu ar ištrauka, išreiškia ir pagrindžia savo nuomonę, pateikdami tinkamus pavyzdžius iš teksto ar asmeninio gyvenimo.
Kalbos pažinimo gebėjimai. Tekste atpažįsta sinonimus, frazeologizmus, randa žodžius, galinčius turėti antonimus, supranta perkeltines žodžių reikšmes, geba paaiškinti jų paskirtį. Geba parinkti sinonimų įvairių kalbos dalių žodžiams, pasakyti nemažai antonimų porų, sugalvoti su jais sakinių. Skiria, taisyklingai taria ir rašo ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius; jų tarimą ir rašymą geba paaiškinti remdamiesi taisyklėmis. Atpažįsta ir geba paaiškinti įvairius priebalsių supanašėjimo ir susiliejimo atvejus, taisyklingai juos taria ir rašo. Geba atpažinti nagrinėtas sakinio dalis, sakinių tipus ir rūšis; sintaksiškai nagrinėja vientisinius ir sudėtinius sakinius. Moka skyrybos taisykles, atpažįsta skirtinas konstrukcijas. Jas atpažindami naudojasi intonacijos, sakinio prasmės ir raiškos orientyrais. Pateikia nurodytos sandaros ir funkcijos sakinių, turiningais sakiniais iliustruoja nagrinėtas skyrybos taisykles. Rašydami tekstą geba taikyti įgytas skyrybos žinias, tinkamai suvokia intonacijos ir skyrybos santykį.

Anglų kalba

Suprasti neilgų pasakojimų ir aprašymų, kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Suprasti tiesiogiai sakomą ar įrašytą bendrinę kalbą, kai kalbama normaliu tempu.  Rasti reikiamą informaciją nesudėtinguose informacinio pobūdžio tekstuose: plakatuose, skelbimuose, iškabose, reklamose, afišose, autobusų ir kt. tvarkaraščiuose, miesto, šalies žemėlapiuose, valgiaraščiuose, orų prognozėse. Suprasti paprastus anketų ir blankų klausimus. Raštu pateikti asmeninio pobūdžio informaciją pildant anketas, blankus. Pagal pavyzdį parašyti trumpą skelbimą. Bendrauti raštu programos temomis ir pagal pateiktas situacijas naudojantis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Parašyti sveikinimo atviruką. Parašyti kvietimą į šventę, nurodyti aprangos kodą, laiką ir vietą. Parašyti trumpą tekstą ant  atviruko apie tai, kaip leidžia atostogas, ką veikia. Parašyti raštelį: nurodyti susitikimo laiką ir vietą. Parašyti elektroninį laišką. Parašyti trumpą asmeninį laišką apie save, šeimą, gyvenamąją aplinką, mokymąsi, asmeninius planus, siekius, paaiškinti kas patinka, nepatinka, apibūdinti įvykius ir veiklą.

Matematika

Skaičiai ir skaičiavimai. Perskaityti, užrašyti natūraliuosius skaičius iki 10 milijonų, trupmeninius ir neigiamuosius skaičius. Pavaizduoti skaičius skaičių tiesėje. Suapvalinti skai­čius iki šimtųjų, dešimtųjų, vienetų, dešimčių, šimtų. Atlikti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais ir trupmeniniais skaičiais. Kelti skaičių kvadratu, kubu. Rasti skaičių, kuris buvo keltas kvadratu, kubu, kai yra žinomas rezultatas. Kelti mažą skaičių kvadratu, kubu, paprasčiausiais atvejais rasti, koks vienaženklis skaičius buvo keltas kvadratu, kubu, jei žinomas jo rezultatas.Žinoti ir taikyti dalumo požymius, lyginio (nelyginio) skaičiaus sąvoką, dviejų skaičių bendrojo daliklio ar kartotinio sąvokas, žinias apie skaičiaus dalį ir procentą.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės, sistemos. Apskaičiuoti skaitines paprastų skaitinių ir paprasčiausių raidinių reiškinių reikšmes, dydžių reikšmes pagal nurodytą formulę. Atliekant veiksmus su skai­čiais, taikyti sudėties ir daugybos perstatomumo ir jungiamumo dėsnius, daugybos skirstomumo dėsnį.Sudaryti žodiniams už-daviniams ir  spręsti paprastas lygtis su vienu nežinomuoju.
Sąryšiai ir funkcijos. Skaityti (analizuoti) papras­ čiausiais grafikais ar lentelėmis išreikštas dviejų dydžių priklausomybes. Spręsti paprasčiausius kasdienio turinio uždavinius, kuriuose du dydžiai yra tiesiogiai proporcingi. Koordinačių sistemoje pavaizduoti žinomas figūras, apibū­ dinti jų padėtį koordinačių sistemoje skaičių poromis.
Geometrija. Atpažinti ir pavaizduoti kvadratą, stačiakampį, trikampį, apskritimą, skritulį. Taikyti gretutinių ir kryžminių kampų savybes, įvairių trikampių ir stačiakampio kampų ir kraštinių savybes paprasčiausiems uždaviniams spręsti. Suskirstyti duotuosius trikampius į grupes pagal kraštines (į lygiašonius, lygiakraščius ir įvairiakraščius) arba pagal kampus (į smailiuosius, stačiuosius, bukuosius). Iš keturkampių išrinkti stačiakampius, iš stačiakampių – kvadratus. Atpažinti kubą, stačiakampį gretasienį, stačiąją prizmę, ritinį, piramidę, kūgį, rutulį (jų elementus).
Matai ir matavimai. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį, matlankiu – kampo didumą. Naudojantis matlankiu, liniuote ir kampainiu, nubrėžti: nurodyto ilgio atkarpą, nurodyto didumo kampą, nurodytų matmenų kvadratą, stačiakampį, statųjį trikampį, skritulį, kai duoti jų pagrindinių elementų ilgiai. Žinoti gretimų matavimo vienetų sąryšius. Atlikti veiksmus su matiniais skaičiais. Apskaičiuoti vidutinį greitį paprasčiausiais atvejais, kai žinomas nuvažiuotas kelias ir važiavimo laikas. Apskaičiuoti (tiksliai arba nurodytu tikslumu) trikampio, keturkampio perimetrą; kvadrato, stačiakampio, stačiojo trikampio plotą; kubo ir stačiakampio gretasienio tūrį ir paviršiaus plotą. Taikyti trikampio kampų sumą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. Taikyti mastelį paprastiems ilgio radimo uždaviniams spręsti.
Statistika. Rinkti duomenis apie sau artimą aplinką (šeimą, draugus, klasę) pagal vieną požymį ir juos surašyti dažnių lentelėje. Skaityti informaciją, pateiktą paprasta diagrama ar dažnių lentele, kai duomenų skaičius nedidelis. Pavaizduoti surinktus ir (arba) pateiktus duomenis nurodyto tipo diagrama. Remiantis surinktais ir (arba) duotais duomenimis, atsakyti į paprastus klausimus, padaryti paprasčiausias išvadas.
Tikimybių teorija. Sprendžiant paprasčiausius uždavinius sudaryti dviejų elementų rinkinių aibę, kai poros elementai imami iš skirtingų aibių, ir nurodyti rinkinių variantų skaičių. Paaiškinti, kaip koduojami elementai ir jų poros. Pateikti dviejų elementų rinkinių, kuriuose elementų tvarka svarbi, ir rinkinių, kuriuose elementų tvarka nesvarbi, pavyzdžių. Nubraižyti galimybių medį ar galimybių lentelę dviejų elementų rinkiniams sudaryti.

Gamta ir žmogus

Geba padedant mokytojui suplanuoti bandymus ir saugiai bei kūrybingai juos atlikti. Moka naudotis matavimo ir kitais cheminiais indais, nurodyti matavimo vienetus. Geba suformuluoti problemą ir išvadas, apibendrinti rezultatus. Gali bendrais bruožais apibūdinti Saulės sistemą, žvaigždes, žemę, mėnulį ir jų judėjimą. Žino ląstelės sandarą, gali palyginti daugialąsčius ir vienaląsčius organizmus, apibūdinti jų dauginimasį. Suvokia lytinio brendimo svarbą ir požymius, geba paaiškinti žmogaus dauginimosi procesą, paveldimumo esmę. Supranta fotosintezės, kvėpavimo, degimo procesus, jų svarbą. Supranta evoliucijos reikšmę. Žino mikroorganizmų panaudojimo ir žalos pavyzdžių. Gali paaiškinti taršos poveikį gamtai ir nurodyti, kaip galima mažinti taršą. Geba gruputi medžiagas pagal jų agregatines būsenas, suvokia, kad medžiagos sudarytos iš dalelių. Atskiria ir apibūdina fizikinius ir cheminius procesus. Geba apibūdininti kuro deginimo svarbą ir žalą. Gali susieti energijos gavybą su aplinkos tarša, įvardinti atsinaujinančių ir neatsinaujinančių šaltinių skirtumus. Suvokia žmogaus įtaką kraštovaizdžiui ir aplinkai. Apibūdina, kaip subalansuota mityba padeda žmogui išsaugoti sveikatą.

Informacinės technologijos (IT)

Geba suprasti ir paaiškinti esmines kompiuterijos ir IKT sąvokas ir sampratas, saugiai, tikslingai ir teisėtai naudoti ir taikyti tinkamas IKT technines bei programines priemones. Kasdieninėje veikloje ir išsiugdyti vertybines nuostatas dirbant kompiuteriu saugoti sveikatą, domėtis kompiuterio naudojimo galimybėmis mokantis ir kasdienėje veikloje, gerbti autorių teises, noriai tyrinėti grafikos, tekstų rengyklės, konstravimo kompiuteriu galimybes ir kūrybiškai jas naudoti, puoselėti kalbos tradicijas ir kultūrą, bendraujant internetu vartoti lietuviškus rašmenis, taisyklingą kalbą, saugiai naudotis interneto paslaugomis, planuoti savo veiklą, pristatyti veiklos rezultatus, pasitikėti savimi, tikėti mokymosi sėkme.

Istorija

Remdamiesi savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos praeities epizodais, bendrais bruožais aiškinti istorinę visuomenės kaitą (nuo senųjų laikų iki šių dienų. Išskiria kai kurias svarbiausias dabarties problemas. Išdėstyti istorijos laikotarpius chronologine seka. Žemėlapyje parodyti nagrinėtų svarbiausių Lietuvos ir Europos istorijos įvykių vietas. Naudoti istorijos šaltinius informacijai apie praeitį gauti. Išskirti akivaizdžias istorinių įvykių priežastis ir pasekmes.

Geografija

Remiantis aplinkos požymiais, orientuotis savo gyvenamojoje vietovėje. Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje. Atpažinti geografinės informacijos šaltinius ir jais naudotis. Gebėti perskaityti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą geografinę informaciją. Bendrais bruožais apibūdinti žemynus kaip stambiausius regionus, nurodyti po 2–3 jų ypatumus. Tinkamai vartoti geografijos sąvokas. Pažinti, identifikuoti gamtinius ir socialinius aplinkos objektus. Atlikti paprastus aplinkos tyrimus ir nesudėtingus skaičiavimus vietovės planuose.

Lietuvių kalba

Kalbėjimo ir klausymo gebėjimai. Kalba girdimai ir aiškiai, adresatui tinkamu ir suprantamu tempu, taisyklinga bendrine lietuvių kalba.Vertina klausomo arba stebimo ir klausomo teksto turinį, raišką, kalbėjimo kultūrą ir geba išsakyti savo požiūrį žodžiu ar raštu. Geba inicijuoti, plėtoti, kultūringai pertraukti pokalbį ar jo išvengti, išreikšti ir pagrįsti savo požiūrį, pritarti ar prieštarauti; atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir adresatą, mokytojo padedami pasirenka kalbinę raišką. Aptaria jų amžiui tinkamas problemas poromis ar grupėmis, geba kartu priimti sprendimą, tinkamai bendraudami žodžiu ar raštu. Geba pasakyti kalbą bendraamžiams. Atmintinai skaito eilėraščius, prozos ir dramos ištraukas, geba aiškiai, raiškiai, sklandžiai perteikti prasmę. Pasirengia ir pristato kūrinį mokytojo nurodytu ir / ar pasirinktu aspektu. Geba taikyti pristatymo strategijas. Pasirengia ir pristato savarankiškai perskaitytą knygą.
Skaitymo ir rašymo gebėjimai. Atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį; supranta skaitomus, girdimus ar stebimus įvairios paskirties tekstus ir geba juos kritiškai įvertinti. Nurodo dalykinio, publicistinio, eseistinio teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, pateikia teksto santrauką; nurodo, ko tekste nesuprato. Nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas; paaiškina, kaip skirtinguose tekstuose pagrindžiami teiginiai, ir pasiremia pavyzdžiais iš teksto; atpažįsta ir paaiškina skirtingus požiūrius.  Nurodo teksto funkcinį stilių ir vartojimo sferą, atpažįsta ir geba paaiškinti kalbinės raiškos ypatumus. Atpažįsta ir tikslingai vartoja įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, geba paaiškinti jų paskirtį; paaiškina žodžių ir frazių reikšmę tekste, skiria tiesioginę ir perkeltinę reikšmę. Paaiškina kiekvienos teksto pastraipos sandarą ir paskirtį, pateikia pavyzdžių apie tai, kurie elementai kuriuos teiginius pagrindžia; susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją. Vartoja programoje numatytus lingvistinius ir teksto analizės terminus. Nurodo svarbiausias kūrinio idėjas, aptaria svarbiausius įvykius, veikėjus, jų problemas ir vertybes. Suformuluoja kūrinio temą, problemą ir pagrindinę mintį. Rašo kūrybinius darbus, išreikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba. Geba išdėstyti savo požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus, jį pagrįsti asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais.
Kalbos pažinimo gebėjimai. Geba paaiškinti lietuvių kalbos santykį su kitomis baltų kalbomis ir indoeuropiečių kalbų šeima, gali nurodyti keletą kitų šios šeimos šakų ir paminėti kelias joms priklausančias kalbas. Gali paaiškinti ir kalbėdami moka taikyti bendrąsias daiktavardžių, veiksmažodžių, veiksmažodinių formų, prieveiksmių tarties ir kirčiavimo taisykles. Geba naudotis kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis. Nurodo skaitvardžio, įvardžio ir prieveiksmio gramatinius požymius, taisyklingai šias kalbos dalis vartoja, rašo bei kirčiuoja. Atpažįsta neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas (dalyvį, pusdalyvį, padalyvį), nurodo jų gramatinius požymius, tinkamai vartoja, rašo ir kirčiuoja. Tinkamai vartoja jungtukus ir prielinksnius; atpažįsta ir tinkamai vartoja dalelytes, taisyklingai jas rašo. Atpažįsta tekste visas kalbos dalis, geba jas gramatiškai nagrinėti, tinkamai vartoja ir rašo. Geba nurodyti kalbos ir sakinio dalių skirtumus, nagrinėti sakinį sakinio dalimis.

Anglų kalba

Mokiniai geba suprasti įvairių kontekstų kalbos ištraukas, pasakojimus, kuriuose yra sudėtingesnių gramatinių struktūrų ir nežinomos leksikos. Suprasti pašnekovą, kalbantį normaliu ar spartesniu tempu. Suprasti įvairių tipų ir žanrų sudėtingesnės struktūros ilgesnius tekstus kasdienėmis ir abstrakčiomis temomis. Mokiniai geba savarankiškai ir tinkamai pasirinkti skaitymo būdą pagal skaitymo tikslą ir komunikacinę situaciją. Kalbėti vartojant pakankamai kalbos priemonių. Taisyklingai vartoti dažnesnes kalbos struktūras. Dalyvauti pokalbyje arba kalbėti monologu, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, perfrazuoti kito mintį, kad pasitikrintų, ar teisingai ją suprato. Sujungti kalbos struktūras logiška seka. Rašyti vientisą nuoseklų tekstą vartojant įvairias žodžių ir sakinių jungimo priemones. Rašyti įvairiomis temomis, taip pat apibūdinti įvykius, jausmus ir suprantamai reikšti mintis.

Matematika

Skaičiai ir skaičiavimai. Mokiniai moka perskaityti, užrašyti ra­cionaliuosius skaičius, juos palyginti, atidėti skaičių tiesėje, suapvalinti nurodytu tikslumu, atlikti aritmetinius veiksmus. Mokiniai turi žinių apie skaičiaus kėlimą sveikuoju laipsnio rodikliu (skaičiaus reiškimą standartine išraiška), kvadratinės bei kubinės šaknies iš skaičiaus traukimą, skaičiaus modulį, moka spręsti uždavinius su procentais.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės, sistemos. Mokiniai moka apskaičiuoti skaitinių reiškinių, raidinių reiškinių (kuriame gali būti du trys aritmetinių veiksmų ženklai,laipsnis, kvadratinė šaknis, skliaustai, vienas ar du kintamieji) skaitines reikšmes, pertvarkyti dau­gianarius, juos skaidyti daugikliais, taikyti laipsnio su svei­kuoju rodikliu, kvadratinės šaknies ir kubinės šaknies savybes, spręsti pirmojo laipsnio lygtis,lygtis A(x) · B(x) = 0 pavidalo, čia A(x), B(x) – pirmojo laipsnio dvinariai, ax² = b ir ax³ = b (a, b > 0), paprastas pirmojo laipsnio nelygybes.
Sąryšiai ir funkcijos. Mokiniai moka dviejų tiesiogiai ir atvirkš­čiai proporcingų dydžių priklausomybę išreikšti lentele, grafiku ir formule, tai­kyti pagrindinę proporcijos savybę. Moka nubrėžti figūrai simetrišką figūrą taško ir tiesės atžvilgiu.
Geometrija. Mokiniai moka klasifikuoti kampus, trikampius ir keturkampius pagal pateiktus požymius, taikyti gretutinių ir kryžminių kampų savybes, lygiagrečiųjų tiesių savybes uždaviniams spręsti. Žino ir taiko trikampių (lygiašonių, lygiakraščių), keturkampių (lygiagretainių, trapecijų) savybes, trikampių lygumo požymius, figūrų simetriškumą (ašinė ir centrinė simetrija). Mokiniai moka pagrįsti arba paneigti paprastus teiginius, remiantis trikampio nelygybe, trikampio ir ke­turkampio kampų suma, Pitagoro (ir jai atvirkštine) teorema, statinio, esančio prieš 30° kampą, savybe. Jie moka apibūdinti stačiąja trikampę ar (ir) ketur kampę prizmę, ritinį, kūgį, rutulį, taisyklingąją piramidę, pasakyti jų elementų pavadinimus.
Matai ir matavimai. Mokiniai moka su matavimo įrankiais ir be jų įvertinti paprastų aplinkos objektų ar daiktų parametrus, geba naudotis trikampio, lygiagretainio, trapecijos ir skritulio perimetro bei ploto ap­skaičiavimo formulėmis, suvokia ir remiasi ilgio, ploto ir tūrio savybėmis, taiko mastelį figūrų ilgio (perimetro) ir ploto radimo uždaviniams spręsti, geba apskaičiuoti trikampio ir keturkampio kampų sumą. Mokiniai žino, kaip apskaičiuoti stačiosios prizmės bei ritinio tūrį ir šoninį paviršių. Matavimų rezultatai skaitomi ir užrašomi standartine ir nestandartine išraiš­ka, mokoma sudėti ir atimti tos pačios eilės, o sudauginti ir dalyti bet kokius standartinės išraiškos skaičius. Mokiniai moka naudotis kelio formule greičiui, keliui ar laikui apskai­čiuoti.
Statistika. Mokiniai žino imties skaitines charakteristikas, moka sijas interpretuoti ir vertinti. Moka vaizduoti duomenis ir rasti skaitines charakteristikas, naudodami skaičiuoklę (pvz., „Microsoft Excel“).
Tikimybių teorija. Mokiniai sudaro kelių elementų rinkinius, kai jų elementai imami ne tik iš skirtingų, bet ir iš vienos aibės. Taip pat jie moka atskirti situacijas, kai rinkiniuose tvarka svarbi ar nesvarbi, o skaičiuodami rinki­nių skaičių – taikyti daugybos taisyklę, kai elementų tvarka rinkinyje svarbi.

Gamtos mokslai

Mokiniai geba suplanuoti bandymus ir saugiai bei kūrybingai juos atlikti. Moka naudotis matavimo ir kitais cheminiais indais, nurodyti SI ir kitus matavimo vienetus. Naudojantis periodine elementų lentele apibūdina medžiagų sandarą, savybes, skaičiuoja jų santykines mases. Paaiškina periodinį dėsnį. Skaito ir rašo svarbiausius cheminių elementų pavadinimus ir simbolius. Žino, kaip išskirstyti mišinius, kas yra vienalyčiai ir įvairialyčiai mišiniai. Geba pasigaminti tirpalus pagal nurodytas koncentracijas. Geba skaičiuoti tankį, dalelių kiekį, masės dalis. Suvokia, kaip medžiagų agregatinė būsena susijusi su atstumu tarp dalelių ir jų turima energija. Apibūdina cheminę reakciją. Grupuoja chemines reakcijas. Rašo reakcijų lygtis ir skaičiuoja pagal jas. Žino, kas yra molis. Geba apibūdinti deguoies ir anglies apytaką gamtoje. Medžiagų savybes sieja su jų naudojimu ir poveikiu žmogui. Geba suformuluoti problemą ir išvadas, apibendrinti rezultatus, geba braižyti grafikus ir diagramas. Mokiniai grupuoja medžiagas į vienines ir sudėtines. Atpažįsta ir skiria šiluminį ir mechaninį judėjimą. Geba teisingai vartoti fizikines sąvokas. Apskaičiuoja greitį, jėgas. Apibūdina Niutono dėsnius, gravitacijos, tamprumo, trinties jėgas. Apskaičiuoja kūno sunkį ir svorį. Atpažįsta inercijos reiškinį. Aiškina slėgio panaudojimą, hidraulinio preso ir stabdžio, siurblio veikimą. Geba taikyti Archimedo dės­nį. Gali apibūdinti ir apskaičiuoti mechaninį darbą ir galią, mechanizmo naudingumo koeficientą. Taiko žinias apie atomo sandarą. Geba nagrinėti paprastas elektros grandines. Apibūdina mechaninius svyravimus ir mechanines bangas, šviesos reiškinius. Suvokia kosminių atstumų dydį, geba apibūdinti šviesos sklidimą, saulės ir mėnulio užtemimus.
Mokiniai apibūdina augalo ir gyvūno ląstelių panašumus ir skirtumus susiejant su jų veikla. Paaiškina ląstelių, audinių ir organų sandaros bei funkcijų ryšius. Susieja fotosintezę ir kvėpavimą, kaip energijos sukaupimo ir išsiskyrimo procesus, be kurių negalima gyvybinė organizmų veikla. Mokiniai geba paaiškinti medžiagų ir energijos apykaitą organizmuose. Gali apibūdinti nervų ir kitų sistemų vaidmenį.  Paaiškina dauginimosi reikšmę organizmų išlikimui, palygina lytinį ir nelytinį organizmų dauginimąsi. Suvokia, kaip žmogaus organizmas prisitaikęs apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio ir kaip žmogus netinkamu elgesiu gali pakenkti sau.  Paaiškina, kaip, daugi­nantis organizmams, jų požymiai perduodami palikuo­nims. Geba paaiškinti medžiagų ir energijos judėjimą ekosistemos mitybos grandinėse, apibūdinti pagrindinius biologinius gamtinių popu­liacijų dydį reguliuojančius veiksnius. Mokiniai geba paaiškinti šiltnamio efekto, rūgščiojo lietaus ir vandens taršos poveikį organizmams. Apibūdina ozono sluoksnio reikšmę ir tausojimo būdus, šiltnamio efekto reikšmę ir poveikį Žemei.

Informacinės technologijos (IT)

Laikytis saugaus darbo ir elgesio kompiuterių klasėje taisyklių, tinkamai įsirengti darbo vietą. Tinkamai naudotis programine ir aparatine kompiuterio įranga (klaviatūra, pele, multimedijų projektoriumi, spausdintuvu), išorinėmis informacijos laikmenomis. Naudotis elektroniniais žinynais. Pakuoti ir išpakuoti failus. Taisyklingai vartoti kompiuterijos ir informacinių technologijų terminus, apibūdinti pagrindines sąvokas. Informacijos ir duomenų apsaugai naudoti antivirusinę programą, taikyti hierarchinę informacijos laikymo kompiuteryje struktūrą. Teisėtai naudoti kompiuterio programas ir kitų autorių darbus. Paaiškinti viešųjų elektroninių paslaugų svarbą. Rengiant tekstinį dokumentą taikyti sudėtingesnius simbolių formatus. Pastraipoje rašyti tekstą vienos, pusantros ar dviejų eilučių intervalu. Nustatyti teksto ir paveikslo tarpusavio padėtį. Sudaryti vieno lygio ženklintą ir numeruotą sąrašus, minimaliai juos tvarkyti. Pavaizduoti duomenis lentelėmis.  Naudotis teksto rašybos tikrinimo, paieškos ir keitimo priemonėmis. Spausdinti tekstinį dokumentą, jo dalį. Valdyti pagrindines skaičiuoklės priemones, vaizduoti duomenis lentele, ją tvarkyti. Apdoroti skaitinius duomenis taikant papras- čiausias formules ir funkcijas. Atliekant skaičiavimus taikyti santykines langelio koordinates, kopijuoti formules. Vaizduoti duomenis diagrama. Išspausdinti vieno puslapio dokumentą, diagramą. Valdyti pagrindines pateikčių rengyklės priemo- nes, kurti pateiktį, atsižvelgiant į pagrindinius reikalavimus, keliamus loginei pateikties struktūrai. Pateiktį demonstruoti ir komentuoti. Spausdinti pateiktį, ruošinius, pastabas.

Istorija

Remdamiesi pasaulio ir Lietuvos praeities įvykiais ir reiškiniais, bendrais bruožais aiškinti istorinę visuomenės kaitą, jos sąsajas su konkrečiais istorijos laikotarpiais. Paaiškinti reikšmingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas (nuo Senovės istorijos iki Didžiųjų geografinių atradimų). Chronologiškai sieti pasaulio ir Lietuvos įvykius bei reiškinius, priskirti juos tam tikriems istorijos laikotarpiams. Žemėlapyje lokalizuoti svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus įvykius. Naudoti istorijos šaltinius informacijai gauti, juos analizuoti ir daryti apibendrinimus. Atskleisti aptariamų įvykių ir reiškinių vidines ir išorines priežastis, jų sąsajas. Nagrinėdami įvykius ir reiškinius, perteikia savo supratimą ir tinkamai vartoti istorijos sąvokas.

Geografija

Naudojantis vietovės planu, gebėti orientuotis vietovėje. Naudojantis bendraisiais ir teminiais žemėlapiais, orientuotis lokalioje ir globalioje geografinėje erdvėje. Nustatyti objektų geografinę padėtį. Atrinkti geografinės informacijos šaltinius, jais savarankiškai naudotis nurodyta tema. Tinkamai atsirinkti ir klasifikuoti informaciją. Naudotis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, lyginti ir analizuoti reiškinius, procesus, vykstančius atskiruose žemynuose ir vandenynuose. Apibendrinti informaciją ir ją perteikti kitiems. Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdinti įvairių regionų gamtinius ir socialinius aplinkos elementus, rasti jų ryšius. Lyginti regionus, rasti panašumų ir nustatyti jų skirtumus, paaiškinti priežastis, daryti išvadas. Tinkamai vartoti geografijos sąvokas. Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, mokėti naudotis paprasčiausiais prietaisais ir geografinės informacijos šaltiniais. Atlikti skaičiavimus vietovės planuose ir žemėlapiuose.

Lietuvių kalba

Kalbėjimo ir klausymo gebėjimai. Kalba girdimai ir aiškiai, adresatui tinkamu ir suprantamu tempu, taisyklinga bendrine lietuvių kalba.Vertina klausomo arba stebimo ir klausomo teksto turinį, raišką, kalbėjimo kultūrą ir geba išsakyti savo požiūrį žodžiu ar raštu. Geba inicijuoti, plėtoti, kultūringai pertraukti pokalbį ar jo išvengti, išreikšti ir pagrįsti savo požiūrį, pritarti ar prieštarauti; atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir adresatą, mokytojo padedami pasirenka kalbinę raišką. Aptaria jų amžiui tinkamas problemas poromis ar grupėmis, geba kartu priimti sprendimą, tinkamai bendraudami žodžiu ar raštu. Geba pasakyti kalbą bendraamžiams. Atmintinai skaito eilėraščius, prozos ir dramos ištraukas, geba aiškiai, raiškiai, sklandžiai perteikti prasmę. Pasirengia ir pristato kūrinį mokytojo nurodytu ir / ar pasirinktu aspektu. Geba taikyti pristatymo strategijas. Pasirengia ir pristato savarankiškai perskaitytą knygą.
Skaitymo ir rašymo gebėjimai. Atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį; supranta skaitomus, girdimus ar stebimus įvairios paskirties tekstus ir geba juos kritiškai įvertinti. Nurodo dalykinio, publicistinio, eseistinio teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, pateikia teksto santrauką; nurodo, ko tekste nesuprato. Nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas; paaiškina, kaip skirtinguose tekstuose pagrindžiami teiginiai, ir pasiremia pavyzdžiais iš teksto; atpažįsta ir paaiškina skirtingus požiūrius.  Nurodo teksto funkcinį stilių ir vartojimo sferą, atpažįsta ir geba paaiškinti kalbinės raiškos ypatumus. Atpažįsta ir tikslingai vartoja įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, geba paaiškinti jų paskirtį; paaiškina žodžių ir frazių reikšmę tekste, skiria tiesioginę ir perkeltinę reikšmę. Paaiškina kiekvienos teksto pastraipos sandarą ir paskirtį, pateikia pavyzdžių apie tai, kurie elementai kuriuos teiginius pagrindžia; susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją. Vartoja programoje numatytus lingvistinius ir teksto analizės terminus. Nurodo svarbiausias kūrinio idėjas, aptaria svarbiausius įvykius, veikėjus, jų problemas ir vertybes. Suformuluoja kūrinio temą, problemą ir pagrindinę mintį. Rašo kūrybinius darbus, išreikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba. Geba išdėstyti savo požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus, jį pagrįsti asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais.
Kalbos pažinimo gebėjimai. Geba paaiškinti lietuvių kalbos santykį su kitomis baltų kalbomis ir indoeuropiečių kalbų šeima, gali nurodyti keletą kitų šios šeimos šakų ir paminėti kelias joms priklausančias kalbas. Gali paaiškinti ir kalbėdami moka taikyti bendrąsias daiktavardžių, veiksmažodžių, veiksmažodinių formų, prieveiksmių tarties ir kirčiavimo taisykles. Geba naudotis kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis. Nurodo skaitvardžio, įvardžio ir prieveiksmio gramatinius požymius, taisyklingai šias kalbos dalis vartoja, rašo bei kirčiuoja. Atpažįsta neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas (dalyvį, pusdalyvį, padalyvį), nurodo jų gramatinius požymius, tinkamai vartoja, rašo ir kirčiuoja. Tinkamai vartoja jungtukus ir prielinksnius; atpažįsta ir tinkamai vartoja dalelytes, taisyklingai jas rašo. Atpažįsta tekste visas kalbos dalis, geba jas gramatiškai nagrinėti, tinkamai vartoja ir rašo. Geba nurodyti kalbos ir sakinio dalių skirtumus, nagrinėti sakinį sakinio dalimis.

Anglų kalba

Mokiniai geba suprasti įvairių kontekstų kalbos ištraukas, pasakojimus, kuriuose yra sudėtingesnių gramatinių struktūrų ir nežinomos leksikos. Suprasti pašnekovą, kalbantį normaliu ar spartesniu tempu. Suprasti įvairių tipų ir žanrų sudėtingesnės struktūros ilgesnius tekstus kasdienėmis ir abstrakčiomis temomis. Mokiniai geba savarankiškai ir tinkamai pasirinkti skaitymo būdą pagal skaitymo tikslą ir komunikacinę situaciją. Kalbėti vartojant pakankamai kalbos priemonių. Taisyklingai vartoti dažnesnes kalbos struktūras. Dalyvauti pokalbyje arba kalbėti monologu, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, perfrazuoti kito mintį, kad pasitikrintų, ar teisingai ją suprato. Sujungti kalbos struktūras logiška seka. Rašyti vientisą nuoseklų tekstą vartojant įvairias žodžių ir sakinių jungimo priemones. Rašyti įvairiomis temomis, taip pat apibūdinti įvykius, jausmus ir suprantamai reikšti mintis.

Matematika

Skaičiai ir skaičiavimai. Mokiniai moka perskaityti, užrašyti ra­cionaliuosius skaičius, juos palyginti, atidėti skaičių tiesėje, suapvalinti nurodytu tikslumu, atlikti aritmetinius veiksmus. Mokiniai turi žinių apie skaičiaus kėlimą sveikuoju laipsnio rodikliu (skaičiaus reiškimą standartine išraiška), kvadratinės bei kubinės šaknies iš skaičiaus traukimą, skaičiaus modulį, moka spręsti uždavinius su procentais.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės, sistemos. Mokiniai moka apskaičiuoti skaitinių reiškinių, raidinių reiškinių (kuriame gali būti du trys aritmetinių veiksmų ženklai,laipsnis, kvadratinė šaknis, skliaustai, vienas ar du kintamieji) skaitines reikšmes, pertvarkyti dau­gianarius, juos skaidyti daugikliais, taikyti laipsnio su svei­kuoju rodikliu, kvadratinės šaknies ir kubinės šaknies savybes, spręsti pirmojo laipsnio lygtis,lygtis A(x) · B(x) = 0 pavidalo, čia A(x), B(x) – pirmojo laipsnio dvinariai, ax² = b ir ax³ = b (a, b > 0), paprastas pirmojo laipsnio nelygybes.
Sąryšiai ir funkcijos. Mokiniai moka dviejų tiesiogiai ir atvirkš­čiai proporcingų dydžių priklausomybę išreikšti lentele, grafiku ir formule, tai­kyti pagrindinę proporcijos savybę. Moka nubrėžti figūrai simetrišką figūrą taško ir tiesės atžvilgiu.
Geometrija. Mokiniai moka klasifikuoti kampus, trikampius ir keturkampius pagal pateiktus požymius, taikyti gretutinių ir kryžminių kampų savybes, lygiagrečiųjų tiesių savybes uždaviniams spręsti. Žino ir taiko trikampių (lygiašonių, lygiakraščių), keturkampių (lygiagretainių, trapecijų) savybes, trikampių lygumo požymius, figūrų simetriškumą (ašinė ir centrinė simetrija). Mokiniai moka pagrįsti arba paneigti paprastus teiginius, remiantis trikampio nelygybe, trikampio ir ke­turkampio kampų suma, Pitagoro (ir jai atvirkštine) teorema, statinio, esančio prieš 30° kampą, savybe. Jie moka apibūdinti stačiąja trikampę ar (ir) ketur kampę prizmę, ritinį, kūgį, rutulį, taisyklingąją piramidę, pasakyti jų elementų pavadinimus.
Matai ir matavimai. Mokiniai moka su matavimo įrankiais ir be jų įvertinti paprastų aplinkos objektų ar daiktų parametrus, geba naudotis trikampio, lygiagretainio, trapecijos ir skritulio perimetro bei ploto ap­skaičiavimo formulėmis, suvokia ir remiasi ilgio, ploto ir tūrio savybėmis, taiko mastelį figūrų ilgio (perimetro) ir ploto radimo uždaviniams spręsti, geba apskaičiuoti trikampio ir keturkampio kampų sumą. Mokiniai žino, kaip apskaičiuoti stačiosios prizmės bei ritinio tūrį ir šoninį paviršių. Matavimų rezultatai skaitomi ir užrašomi standartine ir nestandartine išraiš­ka, mokoma sudėti ir atimti tos pačios eilės, o sudauginti ir dalyti bet kokius standartinės išraiškos skaičius. Mokiniai moka naudotis kelio formule greičiui, keliui ar laikui apskai­čiuoti.
Statistika. Mokiniai žino imties skaitines charakteristikas, moka sijas interpretuoti ir vertinti. Moka vaizduoti duomenis ir rasti skaitines charakteristikas, naudodami skaičiuoklę (pvz., „Microsoft Excel“).
Tikimybių teorija. Mokiniai sudaro kelių elementų rinkinius, kai jų elementai imami ne tik iš skirtingų, bet ir iš vienos aibės. Taip pat jie moka atskirti situacijas, kai rinkiniuose tvarka svarbi ar nesvarbi, o skaičiuodami rinki­nių skaičių – taikyti daugybos taisyklę, kai elementų tvarka rinkinyje svarbi.

Gamtos mokslai

Mokiniai geba suplanuoti bandymus ir saugiai bei kūrybingai juos atlikti. Moka naudotis matavimo ir kitais cheminiais indais, nurodyti SI ir kitus matavimo vienetus. Naudojantis periodine elementų lentele apibūdina medžiagų sandarą, savybes, skaičiuoja jų santykines mases. Paaiškina periodinį dėsnį. Skaito ir rašo svarbiausius cheminių elementų pavadinimus ir simbolius. Žino, kaip išskirstyti mišinius, kas yra vienalyčiai ir įvairialyčiai mišiniai. Geba pasigaminti tirpalus pagal nurodytas koncentracijas. Geba skaičiuoti tankį, dalelių kiekį, masės dalis. Suvokia, kaip medžiagų agregatinė būsena susijusi su atstumu tarp dalelių ir jų turima energija. Apibūdina cheminę reakciją. Grupuoja chemines reakcijas. Rašo reakcijų lygtis ir skaičiuoja pagal jas. Žino, kas yra molis. Geba apibūdinti deguoies ir anglies apytaką gamtoje. Medžiagų savybes sieja su jų naudojimu ir poveikiu žmogui. Geba suformuluoti problemą ir išvadas, apibendrinti rezultatus, geba braižyti grafikus ir diagramas. Mokiniai grupuoja medžiagas į vienines ir sudėtines. Atpažįsta ir skiria šiluminį ir mechaninį judėjimą. Geba teisingai vartoti fizikines sąvokas. Apskaičiuoja greitį, jėgas. Apibūdina Niutono dėsnius, gravitacijos, tamprumo, trinties jėgas. Apskaičiuoja kūno sunkį ir svorį. Atpažįsta inercijos reiškinį. Aiškina slėgio panaudojimą, hidraulinio preso ir stabdžio, siurblio veikimą. Geba taikyti Archimedo dės­nį. Gali apibūdinti ir apskaičiuoti mechaninį darbą ir galią, mechanizmo naudingumo koeficientą. Taiko žinias apie atomo sandarą. Geba nagrinėti paprastas elektros grandines. Apibūdina mechaninius svyravimus ir mechanines bangas, šviesos reiškinius. Suvokia kosminių atstumų dydį, geba apibūdinti šviesos sklidimą, saulės ir mėnulio užtemimus.
Mokiniai apibūdina augalo ir gyvūno ląstelių panašumus ir skirtumus susiejant su jų veikla. Paaiškina ląstelių, audinių ir organų sandaros bei funkcijų ryšius. Susieja fotosintezę ir kvėpavimą, kaip energijos sukaupimo ir išsiskyrimo procesus, be kurių negalima gyvybinė organizmų veikla. Mokiniai geba paaiškinti medžiagų ir energijos apykaitą organizmuose. Gali apibūdinti nervų ir kitų sistemų vaidmenį.  Paaiškina dauginimosi reikšmę organizmų išlikimui, palygina lytinį ir nelytinį organizmų dauginimąsi. Suvokia, kaip žmogaus organizmas prisitaikęs apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio ir kaip žmogus netinkamu elgesiu gali pakenkti sau.  Paaiškina, kaip, daugi­nantis organizmams, jų požymiai perduodami palikuo­nims. Geba paaiškinti medžiagų ir energijos judėjimą ekosistemos mitybos grandinėse, apibūdinti pagrindinius biologinius gamtinių popu­liacijų dydį reguliuojančius veiksnius. Mokiniai geba paaiškinti šiltnamio efekto, rūgščiojo lietaus ir vandens taršos poveikį organizmams. Apibūdina ozono sluoksnio reikšmę ir tausojimo būdus, šiltnamio efekto reikšmę ir poveikį Žemei.

Informacinės technologijos (IT)

Laikytis saugaus darbo ir elgesio kompiuterių klasėje taisyklių, tinkamai įsirengti darbo vietą. Tinkamai naudotis programine ir aparatine kompiuterio įranga (klaviatūra, pele, multimedijų projektoriumi, spausdintuvu), išorinėmis informacijos laikmenomis. Naudotis elektroniniais žinynais. Pakuoti ir išpakuoti failus. Taisyklingai vartoti kompiuterijos ir informacinių technologijų terminus, apibūdinti pagrindines sąvokas. Informacijos ir duomenų apsaugai naudoti antivirusinę programą, taikyti hierarchinę informacijos laikymo kompiuteryje struktūrą. Teisėtai naudoti kompiuterio programas ir kitų autorių darbus. Paaiškinti viešųjų elektroninių paslaugų svarbą. Rengiant tekstinį dokumentą taikyti sudėtingesnius simbolių formatus. Pastraipoje rašyti tekstą vienos, pusantros ar dviejų eilučių intervalu. Nustatyti teksto ir paveikslo tarpusavio padėtį. Sudaryti vieno lygio ženklintą ir numeruotą sąrašus, minimaliai juos tvarkyti. Pavaizduoti duomenis lentelėmis.  Naudotis teksto rašybos tikrinimo, paieškos ir keitimo priemonėmis. Spausdinti tekstinį dokumentą, jo dalį. Valdyti pagrindines skaičiuoklės priemones, vaizduoti duomenis lentele, ją tvarkyti. Apdoroti skaitinius duomenis taikant papras- čiausias formules ir funkcijas. Atliekant skaičiavimus taikyti santykines langelio koordinates, kopijuoti formules. Vaizduoti duomenis diagrama. Išspausdinti vieno puslapio dokumentą, diagramą. Valdyti pagrindines pateikčių rengyklės priemo- nes, kurti pateiktį, atsižvelgiant į pagrindinius reikalavimus, keliamus loginei pateikties struktūrai. Pateiktį demonstruoti ir komentuoti. Spausdinti pateiktį, ruošinius, pastabas.

Istorija

Remdamiesi pasaulio ir Lietuvos praeities įvykiais ir reiškiniais, bendrais bruožais aiškinti istorinę visuomenės kaitą, jos sąsajas su konkrečiais istorijos laikotarpiais. Paaiškinti reikšmingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas (nuo Senovės istorijos iki Didžiųjų geografinių atradimų). Chronologiškai sieti pasaulio ir Lietuvos įvykius bei reiškinius, priskirti juos tam tikriems istorijos laikotarpiams. Žemėlapyje lokalizuoti svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus įvykius. Naudoti istorijos šaltinius informacijai gauti, juos analizuoti ir daryti apibendrinimus. Atskleisti aptariamų įvykių ir reiškinių vidines ir išorines priežastis, jų sąsajas. Nagrinėdami įvykius ir reiškinius, perteikia savo supratimą ir tinkamai vartoti istorijos sąvokas.

Geografija

Naudojantis vietovės planu, gebėti orientuotis vietovėje. Naudojantis bendraisiais ir teminiais žemėlapiais, orientuotis lokalioje ir globalioje geografinėje erdvėje. Nustatyti objektų geografinę padėtį. Atrinkti geografinės informacijos šaltinius, jais savarankiškai naudotis nurodyta tema. Tinkamai atsirinkti ir klasifikuoti informaciją. Naudotis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, lyginti ir analizuoti reiškinius, procesus, vykstančius atskiruose žemynuose ir vandenynuose. Apibendrinti informaciją ir ją perteikti kitiems. Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdinti įvairių regionų gamtinius ir socialinius aplinkos elementus, rasti jų ryšius. Lyginti regionus, rasti panašumų ir nustatyti jų skirtumus, paaiškinti priežastis, daryti išvadas. Tinkamai vartoti geografijos sąvokas. Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, mokėti naudotis paprasčiausiais prietaisais ir geografinės informacijos šaltiniais. Atlikti skaičiavimus vietovės planuose ir žemėlapiuose.