Yra viena diena metuose, kurios „Erudito“ licėjaus moksleiviai labai laukia ir pradeda jai ruoštis gerokai iš anksto. Psichologai sako, kad ši šventė vaikams netgi labai naudinga!

Kaip mes ugdome kūrybiškumą

Visą dieną  koridoriuose skambantis „Saldainiai!“ ar „Pokštas arba saldainis“, neatpažįstami mokinių veidai ir įspūdingiausi kostiumai – tai tik dalis Helovino tradicijų: geras dvi savaites iki šventės pradedamos puošti klasės ir mokyklos erdvės, skaptuojami ir eksponuojami moliūgai baisiausio ir įspūdingiausio moliūgo rinkimams. Šie apdovanojimai – vieno iš IB PYP moksleivių projektų kulminacija: už įspūdingiausią ir daugiausią balsų surinkusį moliūgą moliūgų konkurso organizatoriai ketvirtokai pažadėjo dosnų atlygį – pilną moliūgą saldainių! (Balsadėžėje lapelių tiek, kad nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti po rudens atostogų.) Dar viena moksleivių iniciatyva – Mokinių tarybos Kaune inicijuoti Helovino dienos apdovanojimai: visi norintys buvo kviečiami įsiamžinti Helovino stilistika prie fotosienelės, siųsti nuotraukas arba talpinti jas socialiniuose tinkluose pažymint @mt.erudito ir laukti, galbūt taps vienos iš net dešimties nominacijų laimėtoju! Geriausio kostiumo rinkimai vyko ir Vilniaus padalinyje: kiekviena klasė buvo kviečiama puoštis Helovino kostiumais ir, jeigu daugiau kaip pusė moksleivių šią sąlygą išpildo, nugalėtojams žadami saldūs prizai, padėkos ir kvietimai žiūrėti filmą.

Moksleiviai ne tik rinko saldumynus į savo krepšelius, bet ir patys buvo dosnūs: savo dėkingumą mokyklos darbuotojams jie išreiškė dalydami sausainius ir saldumynus. „Jūs mus taip skaniai maitinat, mes irgi norim jus pavaišinti“, – sakė trečiokai, atėję į valgyklą.

Kaune per Heloviną vyko muzikos mokytojos Odilijos Luciukaitės rengiamas talentų šou – vilkėdami Helovino kostiumais, moksleiviai turėjo progos pademonstruoti savo šokio, dainavimo, muzikavimo, dailės, gimnastikos ir kitokius talentus, kurie atskleidžia moksleivių asmeninį stilių ir viziją: maisto gaminimą, lego, origamius, riedlentės šou, magiją ir pan. „Ši šventė labai suvienija visą mokyklos bendruomenę ir atskleidžia bei skatina mokinių kūrybiškumą“, – džiaugiasi mokytoja. Pasak O. Luciukaitės, kūrybiškumas yra esminis talentų šou komponentas. „Talentų šou gali skatinti žmones mąstyti originaliai ir eksperimentuoti su savo talentais, o šie gali tapti įkvėpimo šaltiniu kitoms asmeninėms ir meno pastangoms“, – įsitikinusi muzikos mokytoja.

Padeda prisijaukinti baimę

Tačiau ši šventė yra kur kas daugiau nei tik moliūgai, kaukės ir saldainiai. Pasak „Erudito“ licėjaus psichologės Virginijos Rekienės, Helovino šventė, beje, turinti senas keltiškas ištakas, yra netgi naudinga, nes padeda vaikams susikurti santykį su baime.

„Baimė yra natūrali būsena, vienas iš pagrindinių mūsų jausmų, ir ši šventė yra proga apie tai kalbėti, su šiuo jausmu susigyventi, jį pažinti ir kontroliuoti“, – teigia psichologė. Anot jos, su visomis būsenomis – džiaugsmu, neapykanta, taip pat ir baime – turime susikurti santykį, natūralu norėti kurti santykį ir pažinti tai, kas yra žmogiška. Emocijų tyrimai rodo, kad visas mūsų išgyvenamas būsenas galima išskirti į keturias bazines emocijas: kasdien išgyvename džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir baimę. Jei kurią nors pradedame ignoruoti, blokuoti, ji pasislepia už kitų, todėl jei neleisime sau pykti, gali būti, kad gyvenime padaugės baimės arba liūdesio. Arba jei neleisime bijoti – gali atsitikti taip, kad išgyvensime daug erzinančių, piktinančių situacijų.

„Baimė yra žmogiška duotybė. Ji yra mūsų kasdienybės dalis. Tačiau kaip kurti santykį su jausmais, kuriuos neigiame ir kurių nepažįstame? Dėl to ši šventė ir yra smagi: ji leidžia susikurti santykį su baime ir kontroliuoti baimės poveikį, pradedant kostiumų, dekoracijų pasirinkimu, baigiant išgyvenamų emocijų intensyvumu“, – įsitikinusi psichologė V. Rekienė.

Baimė yra apčiuopiama. Helovinas – galimybė nuo mažų dienų vaikams kurti santykį su prigimtiniu dalyku – baime, o sukūrus santykį geriau jaustis. „Vaiko negalime atriboti nuo baimės, nes taip sukuriame burbulą. Baimė yra labai svarbi emocija, ji mus apsaugo – nuo pavojų, ir baimių yra visokių. Svarbiausia – nebijoti pažiūrėti tai baimei į akis.“

Psichologės įžvalgas patvirtina ir patys moksleiviai. Atlikdami kritinio ir socialinio mąstymo užduotis, trečiokai prisipažino, kad Helovinas jiems patinka todėl, kad kartą per metus gali „legaliai“ šiurpinti ir gąsdinti, ir niekas dėl to nesiskundžia. Tad pamokose mokytojai turėjo galimybę padiskutuoti su mokiniais ne tik apie baimę, bet ir kaip tapti drąsesniems, nes abu šie dalykai susiję: sakoma, ne tas drąsus, kuris nebijo, o tas, kuris bijo, bet įveikia savo baimę. Jei nekalbame apie baimę, tuomet negalime kalbėti ir drąsą. Kaip sakė Eleonora Roosevelt, kiekvienas gyvenimo patyrimas, kai susiduriame akis į akį su baime, suteikia stiprybės, drąsos ir pasitikėjimo.