Kombinuotoje „Erudito“ licėjaus tarptautinio bakalaureato pažinimo teorijos (ToK) pamokoje-parodoje vienuoliktokai pristatė savo projektus ir aptarė, kaip šie pasirinkti projektų objektai siejasi su kurso temomis – žinios ir žinotojas, žinios ir technologijos, žinios ir religija, žinios ir politika. Šiais mokslo metais pažinimo teorijos pamokose moksleiviai aptarė su šiomis temomis susijusius klausimus: kodėl siekiame istorinių žinių; ką galima laikyti menu; kur ir kada etika vaidina svarbų vaidmenį moksle; kas kontroliuoja informaciją?

Pažinimo teorijos kursas yra viena iš esminių tarptautinio bakalaureato Diploma studijų (IBDP) programos sudedamųjų dalių, kuri labiausiai atspindi visos programos filosofiją. Kurso metu moksleiviai generuoja naujas idėjas, lavina kritinį mąstymą, reflektuoja priimtas tiesas, mokosi į įvairius reiškinius žvelgti iš skirtingų perspektyvų, vėliau įvertindami šias veiklas. Tarptautinio bakalaureato programos mokytojai pasidalijo mintimis apie vykusį susitikimą.

Istorijos ir pažinimo teorijos mokytojas dr. Donatas Šinkūnas sako, kad labiausiai patiko itin aukštas intelektualinis moksleivių pristatymų lygis.

„To ir tikėjausi. Tačiau kai realybė sutampa su išankstiniais lūkesčiais, pasidaro itin malonu. Savimeilę glosto ir tai, kad tarptautinio bakalaureato studentai naudojo terminus, palyginimus bei analogijas, kurias esame aptarę pamokų metu. Vadinasi, studentai noriai klausosi informacijos, ją įsimena, apdoroja ir pritaiko savo pristatymuose, kurie yra ilgų bei nelengvų samprotavimų rezultatas. Galiausiai pastebėjau, kad skirtingų mokinių apmąstymai gali susipinti į rišlų pasakojimą apie pažinimą ir pažįstantįjį“, – sako istorijos ir pažinimo teorijos mokytojas.

„Būtent šioje vietoje pasirodo lietuvių kalbos turtingumas, kuris Pažinimo teorijos (angl. Theory of Knowledge) pamokose įgalina mus žaismingai eksperimentuoti su kalba. Anglų kalboje mes vartojame terminą „knower“, bet pamokose naudojome įvairiausius vertimus, kurie leido vis kitaip niuansuoti žmonių santykį su žiniomis bei pažinimu: žinovas, žinotojas, pažįstantysis, etc. Žinovas būtų tas, kuris viską apie viską visuomet žino ir net nesuabejoja savo turimomis žiniomis. Pažįstantysis būtų tas, kuris linkęs abejoti turimu žinojimu, siekia naujų žinių, yra atviras naujai informacijai. Pristatymų metu pastebėjau, kad kai kurie moksleiviai vienaip ar kitaip konceptualizuodavo būtent šią problemą“, – teigia mokytojas dr. D. Šinkūnas.

„Štai Tautvydas kalbėjo apie ežius ir lapes kaip skirtingas žmonių kategorijas. Šiame kontekste, aptarėme JAV istoriko Johno Lewiso Gaddiso mintį, kad visuomenei geriausia yra abiejų tipų kombinacija, o ne vieno tipo įsivyravimas. Jei įsivyrautų ežiai – turėtume per daug nepamatuotų, neatsargių sprendimų; jei įsivyrautų lapės – mus nuolatos persekiotų abejonės ir rizikuotume tapti neryžtingais. Čia tiktų Steveno Spielbergo filme aptinkama žemiau pateikta Abrahamo Lincolno citata apie tai, kad yra gerai turėti didelį, abstraktų, idealų tikslą gyvenime, bet taip pat nemažiau svarbu adekvačiai suvokti situacijos bei aplinkos sąlygas ir aplinkybes. Spielbergo Lincolnas tarsi bando derinti savyje ežį ir lapę“, – pabrėžia istorijos ir pažinimo teorijos mokytojas.

“The compass I learned when I was surveying – It’ll tell you true north from where you are standing; but it’s got no advice about the swamps, deserts and chasms that you’ll encounter along the way. If in pursuit of your destination you plunge ahead heedless of obstacles and achieve nothing more than to sink in a swamp, what’s the use of knowing true north?” (Filmas „Lincoln“).

„Saulė aptarė ekspertiškumo problemą. Kas tai yra? Kaip tai išmatuoti? Kas ekspertą daro ekspertu? Kodėl televizijos ekspertų mada gali būti tokia nepatikima? Ar televizinių ekspertų žinojimas iš tikrųjų, kaip teigia Daniel Kahneman, remiasi tik perdėtu pasitikėjimu savimi, ar tame yra ir kažko daugiau? Kokio lygio tai yra kultūrinis importinis dalykas, atkeliaujantis iš JAV?“

„Amandas gilinosi į tai, kas sukuria estetinę meno kūrino vertę: ar ekspertai, ar vartotojai, ar pats autorius? Panašu, kad ir čia ekspertai toli gražu neturi pažinimo monopolio. Rapolas svarstė, ar spalvos yra suvokiamos objektyviai ar subjektyviai bei kokią įtaką technologijos daro pažinimui, praplėsdamos mūsų ribotas žmogiškąsias jusles. Vėjūnas demonstravo, kaip ir kodėl istorijos mokslas yra visuomet pasmerktas būti bent šiek tiek šališkas. Ieva aptarė skirtingus pažinimo kaupimo ir sklaidos būdus, o Geidė gilinosi į vaizduotės įtaką senovinėms bei modernioms pažinimo formoms bei jame pasireiškiantį antropomorfizmą.“

„Darius išsakė savo nuomonę apie istorinį tikslumą ir objektyvių tiesų nebuvimą. Jis rėmėsi Norse mitologija, matematika, ir nesusipratimais vaikų literatūroje. Darius kalbėjo apie visiems mums būdingą šališkumą ir kaip lengva apgauti save. Kalbėdamas apie Norse mitologiją, jis pabrėžė, kaip mes įsisaviname religiją, kuria esame auklėjami. Kaip matematikos mokytojas, buvau sužavėtas jo žiniomis ir kaip skaičiuotuvas gali apgauti mus. Darius taip pat papasakojo apie dabartinius įvykius, susijusius su dr. Seuss knygų uždraudimu ir išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu.“

„Austėja kalbėjo apie asmeninės patirties ir žinių santykį, ką objektai jos gyvenime sako apie ją kaip asmenį ir kaip panašūs objektai kitų žmonių gyvenime informuoja apie mus. Pagal protokolą ji naudojo tris elementus: savo ledo pačiūžas, kurios tapo jos tapatybės dalimi, ir apdovanojimą bei tai, kaip apdovanojimai veikia juos gavusiuosius. Austėja taip pat pasidalino trumpa istorija, kuri suformavo jos dabartinius įsitikinimus.“

„Kajus pateikė pavyzdžių, kam priklauso žinios. Jo naudojimasis elektrine gitara parodė, kad žinios gali priklausyti. Tačiau pasibaigus patento galiojimui, žinios gali priklausyti bet kam. Prieinamumas žinioms taip pat buvo pristatytas Edwardo Snowdeno atveju, kurį vieni laiko atvirų žinių gynėju, tačiau kiti mano, kad tai yra nusikaltėlis. Kajus teigė, kad nuosavybė turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju.“

„Anastasija diskutavo apie tai, kas yra žinios, ir pateikė žinių, kurias da Vinci norėjo perteikti savo paveiksle „Mona Liza“, pavyzdžius. Buvo keliami klausimai – ką mes galime žinoti apie visatą? O kokios yra vaikų žinios? Jos pačios žodžiais tariant, „žinios” – paprastas žodis, kuris tiek daug talpina savyje. Tai labai galingas įrankis, kuris gali būti naudojamas apibrėžti viską pasaulyje ar sukelti mūsų veiksmus. Be žinių būtume primityvūs, bet mūsų poreikiai atsakyti į klausimą ir suprasti tam tikrus gyvenimo aspektus verčia mus ieškoti žinių.“

„Gabrielius nusprendė ištirti, kokį vaidmenį atlieka vaizduotė, kurdama žinias apie pasaulį? Jis aptarė garsųjį papirusą Bankes Homer, kuriame randama Homero „Iliada“ ir kokį poveikį ji turėjo mūsų supratimui apie graikus. Jis išsamiau papasakojo apie Gutenbergo spaudos poveikį žinių greičiui ir prieinamumu, o vėliau Natūrali to eiga atvedė mus į puslaidininkį, o Gabrielius aistringai diskutavo, kaip tai pakeitė mūsų gyvenimą ir gebėjimą mokytis bei saugoti informaciją.“

Istorijos ir pažinimo teorijos mokytojas dr. Donatas Šinkūnas pabrėžia, kad moksleivių pristatymų tikslas buvo supažindinti vienas kitą su preliminariomis, elementariomis ToK parodai (angl. ToK Exhibition) pasirinktomis temomis bei idėjomis. Istorijos ir pažinimo teorijos mokytojas sako, kad lūkesčiai buvo išpildyti su kaupu ir artimiausiu metu, atlikus paskutiniuosius pakeitimus, drauge su moksleiviais judės prie kitų tarptautinio bakalaureato programos dalių išpildymo.