Gegužės 17-ąją – Vaiko – dieną MO muziejuje vyko finalinis 5–10 klasių meno projektų „Įkūnytos emocijos“ pristatymas MO muziejuje.

Net 26 mokinių grupės iš Vilniaus ir Kauno (daugiau kaip 80 moksleivių) pristatė geriausius, komisijų atrinktus, meno projektus, atspindinčius įvairias emocijas: piešinius, tapybos darbus, koliažus, skulptūras, dizaino ir architektūros objektus, technologijų, gatvės meno, fotografijos, videomeno kūrinius, žaidimą ir pan.

Nustebino formų įvairovė

Sveikinimo kalboje MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė džiaugėsi trečius metus besitęsiančia MO muziejaus ir „Erudito“ licėjaus partneryste. „Gera matyti, kaip menas padeda kalbėti ir susikalbėti meno kalba, net gvildenant ne tokias patogias ir jaukias temas“, – sakė M. Ivanauskienė. Pasak „Erudito“ licėjaus įvadovo, ši ilgametė partnerystė su MO muziejumi padeda ieškoti kūrybinių inovacijų švietime. „Tai tam tikra laboratorija, kurioje mes kuriame patys, įtraukiame savo mokytojus, kur ieškome naujų formų ir idėjų, kaip ugdymą padaryti įtraukų, originalų, kaip suteikti galimybes ugdymo metu save išreikšti. Tai didysis mūsų tikslas“, – teigia doc. dr. N. Pačėsa.

Pasak MO muziejaus direktorės, dar labiau džiugina tai, kad menas atveria galimybes ir padeda susikalbėti ne tik tarpusavyje, bet ir su savimi pačiu. „Mokslininkai yra įrodę meno galią gerinti savijautą, stiprinti psichologinę gerovę, atsparumą, tvirtumą. Apie tai MO muziejuje kalbėsime jau šį rudenį, tam skirsime didžiulę parodą, – atskleidžia M. Ivanauskienė. – Šiandien tai jūs jau išbandėte – per savo kūrinius, per meną, pabandėte perteikti skirtingas emocijas. Matėme jūsų kūriniuose labai įvairų emocijų spektrą – ir pyktį, ir liūdesį, ir išdidumą, ir ramybę. Kaip žinome, nėra gerų ar blogų emocijų, visos jos yra informacija apie mūsų ribas, mūsų poreikius.“

MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė: „Tai be galo įvairiasluoksnė ir stipri ekspozicija.“

Labiausiai MO muziejaus direktorę M. Ivanauskienę nustebino formų įvairovė: „Labai džiugina, kad pasirinktos skirtingos emocijų raiškos ir meno atvaizdavimo formos labai įvairios – tai ir skulptūra, ir tapyba, ir garsas, ir videomeno kūriniai. Tai be galo įvairiasluoksnė ir stipri ekspozicija.“

Išskirtine ir įvairia idėjų ir formų įvairove džiaugėsi ir „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa. Anot jo, šis baigiamasis meno projektas yra tarsi vyšnia ant torto – moksleiviai įvairiomis formomis pateikia savo originalias mintis, idėjas ir vizijas. „Viskas, ką šiandien pamatėme, išgirdome, pajautėme, yra labai originalu. Tačiau būti originaliam ir unikaliam reikia labai daug drąsos – ne visada jauku ištarti drąsesnę, ne tokią kaip kitų, nuomonę ar mintį, ne visada drąsu save pateikti ne taip, kaip įprasta. Būti drąsiam – tai ir nebijoti klysti. Menas tam labai palanki terpė, nes mene klaidų nėra, tik naujos idėjos ir jūsų surastos idėjų raiškos formos. Pasaulis laukia drąsių ir originalių žmonių, nebijokite jais būti ir didžiuokitės savimi, nes tai, ką darote, yra nuostabu!“ – kalbėjo „Erudito“ licėjaus direktorius doc. dr. N. Pačėsa.

Menas padeda išreikšti įvairias, net ir nepatogias, emocijas

„Erudito“ licėjaus pagrindinių klasių moksleivių geriausių darbų ekspozicijoje galėjome išvysti tokias įkūnytas emocijas, kaip pasididžiavimas, meilė, džiaugsmas, ramybė, tačiau nemažai dėmesio sulaukė ne tokios džiaugsmingos, tačiau kiekvieno įvairiais etapais išgyvenamos emocijos: baimė, įtūžis, pyktis, abejingumas, apleistumas ir kt. Pristatydami darbus, moksleiviai pabrėžė, kad visos emocijos yra normalios, o menas padeda jas išreikšti ir geriau suprasti, net savotiškai prisijaukinti. Jaunųjų menininkų teigimu, ne tokias šviesias emocijas mene atvaizduoti net lengviau. Pavyzdžiui, Vilniaus 5A klasės moksleiviai Agota Paliokaitė, Patricija Pietaitė ir Simas Tenys pasirinko „įkūnyti“ baimę, nes „visi kada nors yra išgyvenę baimę, visi yra ko nors bijoję“. O lengviausiai emocijoms „pasiduoda“ tapybos darbai, todėl penktokai pasirinko šį žanrą – atvaizdavo krauju pasruvusią akį pro rakto skylutę, nes baimę galime atpažinti per žvilgsnį.

Tapybos darbą ir technologijas emocijoms išreikšti pasirinko Kauno 7A klasės moksleivės Liepa Jermalavičiūtė ir Emilė Bajorinaitė – per atostogų laukimą jos išreikškė ramybę ir atsipalaidavimą, kuris apima žiūrint į paplūdimio vaizdą, mėlyną ir smėlio spalvas. Paveikslui „Relax on the beach“ sukurti ir atsipalaidavimo ir ramybės būsenai sustiprinti moksleivės panaudojo ir smėlį (iš būsimo namo statybų) bei kriaukles iš pajūrio. 8T klasės moksleivės pristatė triptiką apie vienatvę („Loneliness – Tryptich“), kaip nuo teigiamų emocijų pradedantį „žydėti“ ir vidinį atgimimą skatinantį jausmą. Kauno 9T klasės moksleivės Mariia Ponomarenko ir Adriana Sprangauskaitė – gatvės meno įkvėptą paveikslą „Bare skin, bare thoughts“. Šį darbą savotiškai papildo ir vaikinų iš Kauno 9A klasės (Jorio Jovaišos, Nikitos Panovo, Augustino Drėgvos ir Dominyko Birickio) gatvės meno kūrinys „Įtūžis“.

Vilniaus 7B klasės tapybos darbo „Pasididžiavimas“ skirtingi stikliukai leidžia pamatyti net kelias perspektyvas ir nuotaikas. Vilniaus 8A klasės „Koliažistai“ rinkosi per koliažą įkūnyti įvairias emocijas – kaskart žiūrint į kūrinį „Įkūnytos emocijos“, galima pamatyti vis kitą emociją, tai savotiškas išgyvenamų jausmų kaleidoskopas. „Norėjome sukurti tarsi viršelį visam šiam projektui“, – idėją pakomentavo Jokūbas Pašiušis, Gabrielė Trusevičiūtė, Tomas Laukaitis ir Aura Staškevičiūtė.

Barbora Bartkutė iš Kauno „Erudito“ licėjaus 5B klasės visus nustebino „Penktokės kambario dizaino“ maketu – įkūnijo ramybės jausmą per gamtos objektus, kuriuos norėtų matyti bendraamžių kambaryje. Šeštokė Airida Koržovaitė iš Kauno ramybę atvaizdavo ant… džinsinio švarkelio: išmargino jį šūkiais apie ramybę ir ramybę keliančiais žodžiais bei frazėmis. Tai pirmas mada besidominčios moksleivės mados dizaino objektas – tikime, kad ne paskutinis.

Dizaino ir architektūros objektų buvo ir daugiau: Vilniaus 6A klasės projektuotojai Vilius Vasiliauskas, Saulė Kedytė, Danas Malinauskas ir Rapolas Jasiūnas pasirinko pavaizduoti „Aviacijos muziejų“ ir liūdesį bei susirūpinimą dėl lėktuvų niokojamos gamtos.

Per architektūrą galima išreikšti ir harmonijos ir pasididžiavimo jausmus. Tą įrodo 6B klasės iš Vilniaus komandos modernisčių Lėjos Zinkevičiūtės, Gustės Marcinonytės ir Elijos Urbanavičiūtės darbas „Išdidi architektūra“. Pasak projekto sumanytojų, išdidumas architektūroje atsiskleidžia įvairiausiais būdais – nuo pačios architektūros kūrimo iki jos įtakos visuomenei ir kultūrai: „Architektūra gali iškelti įvairias emocijas – nuo susižavėjimo ir žavėjimosi iki nostalgijos ar pagarbos.“ Aplinkos psichologų teigimu, su architektūra susiduriame kasdien, todėl ji taip pat veikia mūsų emocijas ir elgesį, o geriausią emocinę būklę gali užtikrinti subalasuota architektūra, pasižyminti tam tikru simetriškumu ir motyvais, kurie trauktų akį.

Pasak šeštokių, įdomios ir unikalios architektūros kūrimas parodo žmonių kūrybiškumą ir naujovių galimybes, o šiuolaikiniai pastatai su naujoviškomis konstrukcijomis ir funkcijomis kelia didelį susižavėjimą. „Tinkamai planuojant ir kuriant iškilios architektūros projektus galima sukurti aplinką, kuri praturtina kultūrinį paveldą ir skatina tvarų vystymąsi ateityje. Pastatai, kuriuose naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, efektyviai naudojami gamtos ištekliai, dominuoja paprastumas, subalansuotos proporcijos ir natūralių medžiagų naudojimas, skatina ramybės ir vidinės harmonijos jausmą“, – taip savo 3D piešinį pristato kūrėjos. Architektūrą ir piešinį sujungė Vilniaus 7C klasės moksleivė Augustė Kurpytė („Left behind“): pieštuku ir tušinuku ji vaizduoja apleistumą, kaip savaip gražų, o įkvėpimo sėmėsi iš visiškai apleistos Japonijos salos Hašimos, kurioje nėra jokios gamtos.

Palankiai sutikti buvo ir audio bei videomeno kūriniai: Vilniaus 6B klasės komandos repas apie pyktį ir istoriją, sukurtas pasitelkiant dirbtinio intelekto (AI) galimybes, Vilniaus 7A klasės komandos „Išsigandę muzikografai“ audio ir videokūrinys apie baimę, Kauno 7A klasės moksleivės Barboros Savickaitės šviesos instaliacija „Baimė“, Kauno 9A klasės komandos Vinco Tamošiūno, Liepos Pačėsaitės, Kotrynos Valuntaitės ir Silvijos Žukaitės vaizdo įrašas „Meilė yra viskas“; Vilniaus 9A klasės komandos fotografijų projektas „Laimės kupina nuotrauka“ ir Kauno 10A klasės komandos „Vienatvė, baimė, liūdesys“ nuotraukose; skulptūros: Vilniaus 8A klasės komandos „Pykčio fontano erupcija“, Vilniaus 8B klasės įniršį keliantis objektas žadintuvas, atspausdintas 3D spausdintuvu, Vilniaus 8T klasės moksleivės Olgos Marios Guzauskas Prokofievos „The Fate of Love“ ir Kauno 8T moksleivės Anastasios Kholodkovos „Powerlessness“. Vilniaus 8B klasės moksleivės Vėtrūnė Adomavičiūtė, Marija Bernatavičiūtė, Elzė Janulevičiūtė ir Arielė Kiškytė pristatė žaidimą „Emocijų karuselė“: komanda pasakojo, kad konferencijoje dalyvavo ir pernai, kur taip pat pristatė žaidimą, tačiau šiemet patobulino projektą ir pristatė visas penkias emocijas pažinti padedantį žaidimą, sukurta dar ir paisant tvarumo – iš perdirbtos tekstilės ir medinių kortelių.

Meno projektų konferenciją savotiškai apibendrino Vilniaus 10A klasės komandos Amelijos Valiulytės, Beatričės Baltaduonytės, Bernardo Leščinsko, Alano Semionovo videokūrinys „Kas man yra menas?“.

Tėvai įvertino projektinių veiklų naudą

Metinėje meno projektų konferencijoje trys dalyviai ir komandos buvo įvertinti ir apdovanoti specialiomis MO muziejaus nominacijomis: Kauno 5B klasės moksleivė Barbora Bartkutė už „Penktokės kambario dizainą“, Kauno 9T klasės moksleivės Mariia Ponomarenko ir Adriana Sprangauskaitė – už paveikslą „Bare skin, bare thoughts“ ir Kauno 8T moksleivė Anastasia Kholodkov – už skulptūrą „Powerlessness“.

Moksleivių darbų meninę vertę ir unikalumą įvertino ir pristatyme dalyvavę tėvai, mokyklos bendruomenė. Projekte dalyvavusios dešimtokės Beatričės ir septintoko Mykolo mama Ramunė po pristatymo socialiniuose tinkluose pasidalijo tokiu įrašu: „Šiandienos rytą praleidau MO muziejuje. Ir ten buvau ne dėl esančios rimtų žmonių kuruojamos parodos, o stebėjau „Erudito“ licėjaus mokinių pristatomus darbus. Tapyba, grafika, koliažai, skulptūros, video ir audioinstaliacijos – darbai labai stiprūs. Mykolo klasiokai pristatė tapybos darbą „Pasididžiavimas“ ir apibūdino šį jausmą per dailę. Tai ir mane apėmė pasididžiavimas. Tikrai galime didžiuotis tokiais drąsiais, laisvais, kūrybiškais vaikais. Bendradarbiavimas su MO yra vienas nerealiausių būdų vesti pamokas, pamatyti, kaip ši karta atsiskleidžia ne konspektuodama iš vadovėlių, o kurdama, ieškodama, tyrinėdama.“ Menu besidominčią mamą ypač sužavėjo aštuntokės A. Kholodkov skulptūra „Powerlessness“.

Kitą dviejų „Erudito“ licėjaus moksleivių mamą Astą labiausiai sužavėjo moksleivių kitoks požiūris į meną. Ji pati vaikų meniniu ugdymu rūpinasi nuo jų mažų dienų, kartu lanko galerijas. „Esu sužavėta mokyklos požiūrio, kad projektinėms veikloms ji skiria ypatingą dėmesį. Tai labai svarbu šiuolaikinių vaikų gyvenime ir labai tampriai susiję su komptenecijomis, kurių jiems reikės ateityje. O stebėdma pristatymus, džiaugiausi, kokie vaikai yra drąsūs ir laisvi, kaip aiškiai reiškia savo mintis.“

Kiti pakalbinti renginio svečiai taip pat akcentavo stiprius darbus ir moksleivių sugebėjimą labai aiškiai artikuliuoti savo emocijas, pažinti save, reflektuoti. „Manau, tai šiuolaikinės ugdymo sistemos geroji pasekmė ir įdirbis“, – teigė moksleivių meno konferencijos viešnia, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Renata Bikauskaitė.