Trys dalykai, kurių neliks ateities mokykloje: pažymių, disciplinų, klasių
Paskelbtas: Erudito Kategorija: Naujienos Komentarai: Vienas komentaras

Trys dalykai, kurių neliks ateities mokykloje: pažymių, disciplinų, klasių

Atrodo lyg scena iš fantastinio filmo? Vienintelis netikslumas šiame teiginyje yra dėl ateities – mokyklų ar šalių, kuriose įgyvendinami minėti pokyčiai, galime rasti jau šiandien. Pažvelgus, kaip per pastaruosius metus pasikeitė mūsų gyvenimas, keistai atrodo ne šie pokyčiai, o švietimo sistema, kuri nesikeitė daugiau nei šimtmetį. Tad ir šių ugdymo inovacijų tikslas – ne paįvairinti ugdymą ir sudominti mokinį, kaip dažnai supaprastintai pateikiama, o panaikinti esantį atotrūkį, kad mokykla atlieptų modernios visuomenės ir besikeičiančių organizacijų lūkesčius.  

Akivaizdu, kad ugdymo paradigma keičiasi iš esmės. Tradicinio ugdymo pamatas buvo statomas siekiant suteikti mokiniui žinių, parengti nuspėjamiems gyvenimo pasirinkimas ir formalizuotai profesinei aplinkai, o šiandieniame pasaulyje viso to nebelieka. Modernios ugdymo sistemos kelia visai kitus tikslus – kaip parengti mokinį veikti neapibrėžtose situacijoje, kad jis gebėtų greitai susirasti tinkamas žinias ir jas pritaikyti, veikdamas besikeičiančiose žmonių struktūrose ir mobiliose aplinkose.

Vienas reiškinys – kelios disciplinos

Kaip atrodo mokykla ir pamokos, kurios nesuskirstytos pagal mokomuosius dalykus? Vietoje atskirų disciplinų analizuojamos temos, kurios apjungia keletą dalykų. Pavyzdžiui, temoje apie Europos Sąjungą integruojami geografijos, ekonomikos, istorijos, kultūrų, kalbų dalykai. Lyderis pasaulyje, diegiant tokią ugdymo filosofiją – Suomija. Šalis užsibrėžė pereiti prie  bedisciplininio mokymo jau iki 2020 m. ir praplėsti jo taikymo galimybes paskutiniais mokslo metais – vyresniųjų klasių mokiniai patys gali pasirinkti, kokį reiškinį tyrinėti ir kokias žinias gilinti, priklausomai nuo planuojamos profesinės karjeros.

Atskirų dalykų mokymasis formuoja algoritminį mąstymą, o dirbtinio intelekto era žmogui šioje srityje nepalieka vietos. Todėl mokymasis analizuoti temas, tirti fenomenus, kurti naujus sprendinius įgalina atrasti ir jungti įvairias žinias, naudoti ir tobulinti gebėjimus unikaliomis kombinacijomis, kurias sunku skaitmenizuoti. Kitaip sakant, atsitraukimas nuo disciplinų turi įgalinti atrasti jas iš naujo per taikomuosius ir jungiamuosius aspektus, nes inovacijų istorija rodo, kad daugiausia jų sukuriama, jungiant jau esamus sprendimus. Tam reikia labai gerai išlavinto kūrybinio mąstymo, kurio formavimą galėtume pagrįstai įvardyti pagrindiniu ateities ugdymo tikslu.

Visagalis pažymys – ar artėja jo eros pabaiga?

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie neigiamą pažymių įtaką mokinių motyvacijai. Pažymys daugeliui vis dar išlieka lengviausiai suvokiamu, todėl ir pagrindiniu mokymosi kokybės vertinimo kriterijumi. Šia iliuzija gyvena ir tėvai, ir mokytojai, ir patys mokiniai, todėl nieko keista, kad  pažymys pasidaro pagrindiniu mokymosi tikslu.

Ar galime į kelių skaičių skalę sutalpinti tokį įvairiapusį ir kompleksišką fenomeną kaip mokymąsi? Modernus ugdymo procesas yra orientuotas į socialinių kompetencijų ir mąstymo gebėjimų stiprinimą, o juos vertinti pažymiais sudėtinga. Galiausiai pažymys – tai tik momentinė nuotrauka. Siekiant tvaraus požiūrio į mokymąsi, svarbu dėmesį sutelkti į mokymosi esmę, kuri turi skatinti ne konkurenciją, o intelektinį smalsumą – mokymosi procese domėtis ir turtėti tiek žiniomis, tiek įgūdžiais.

Akivaizdu, kad pažymių atsisakymas yra nelengvas pokytis, turintis apimti visą švietimo sistemą – juk universitetai priėmimo procesą taip pat organizuoja atsižvelgdami į studentų rezultatus. Tačiau reikalai ir čia pamažu keičiasi. Singapūras,  kuriame reitingavimas pagal pažymius buvo visuotinai priimtinas ir laikomas pagrindiniu sėkmės kriterijumi, 2018 m. paskelbė palaipsniui atsisakantis šios sistemos. Kaip išsireiškė Ong Ye Kung, Singapūro švietimo ministras, mokymasis nėra varžybos.

Kai išnyksta klasių sienos

Mokymasis tradiciniais būdais šiuolaikinėje visuomenės neatspindi realybės ir tuo labiau ateities profesinės aplinkos. Klasėse dėl fizinio pasyvumo ir vienkryptės informacijos tampa sunku išlaikyti dėmesį, be to, aplinka, kai mokiniai sėdi kiekvienas savo suole,  visiškai nebūdinga darbinei. Joje, atvirkščiai, darbuotojai tampa labai mobilūs, derina darbo biure ir namuose formatus, moderniose organizacijose menksta hierarchinės struktūros, o vietoje jų ima dominuoti projektinės komandos ir interaktyvūs darbo modeliai. Todėl pasaulyje ieškoma būdų, kaip tradicinės klasės aplinka galėtų keistis ar jos iš viso neliktų. Oerestado gimnazija Danijoje yra viena pirmųjų mokyklų pasaulyje, atsisakiusi klasių sistemos. Visas mokyklos pastatas suprojektuotas tarsi viena didelė klasė, kuri gali būti suskirstyta į skirtingas, lengvai transformuojamas mokymosi erdves. Kitos mokyklos stengiasi dalį mokymosi perkelti į realią darbo aplinką – advokatų kontorą, ligoninę, reklamos agentūrą ar kitur, priklausomai nuo kiekvieno mokinio interesų, taip suteikdamos galimybių iš arti pamatyti tikrą darbą tikrame pasaulyje.

Taigi klasių panaikinimas, griauna ne tik fizines, bet ir socialines sienas tarp grupių bei perkelia mokymąsi į atviras ir praktines erdves, kurios provokuoja žinias taikyti, o ne bandyti įsiminti.  Disciplinų eliminavimas leidžia geriau integruoti žinias į visuminį kontekstą, sprendžiant sudėtingas užduotis, o pažymių eliminavimas atveria vietą daugybei kitų motyvuojančių veiksnių, kurie veda žmogų tobulėjimo linkme.

Šie pokyčiai yra būtini ir turi vykti greitai, nes visuomenė, verslas, technologijos keičiasi vis greičiau ir jų epicentre bus žmonės, kurie geba greitai adaptuotis, veikti universaliai ir sparčiai mokytis.