Mokytojo darbe yra akimirkų, kurios tampa ne tik pamokų eiga, bet ir mokyklos gyvenimo šerdimi. Mokslo metų pradžia, tai laikas, kai į mūsų bendruomenę įžengia pirmokai, nedrąsiai spausdami tėvų rankas, o šalia jų – penktokai,  kurie patys patyrę pradinių klasių kelionę, dabar atsakingi už savo patirtį, už savo mažesnius draugus.

Mokykloje pirmi du mėnesiai, tiek septynmečiui, tiek vienuolikmečiui tampa adaptaciniu laikotarpiu. Jis reikalingas ne tik įsilieti į naują klasę ar pažinti mokyklos ritmą, bet ir atrasti save bendruomenėje.  IB PYP ugdymo filosofija mums atveria gražią galimybę, kurti draugystės tiltus tarp amžiaus grupių. Vienas iš kertinių IB PYP pamatų yra mokinio agentikumas. Tai gebėjimas prisiimti atsakomybę, savarankiškai priimti sprendimus, turėti balsą ir galią savo mokymosi kelyje. Tai nėra lengvas ar savaime susiformuojantis gebėjimas. Jis auga per patirtį, bendravimą, dalyvavimą, o svarbiausia per atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitą.Penktokai, vesdami veiklas pirmokams, tampa tikraisiais agentiškumo ambasadoriais, kurie nebesijaučia tik „mokiniai, kurie gauna“, bet tampa „mokiniais, kurie duoda“. Tuo tarpu pirmokai, stebėdami vyresnius draugus, atranda, kad ir jie turi balsą, jie gali būti priimti į bendrą kūrybą, į bendrą pokalbį. Didelį vaidmenį atlieka ir mokytojas, mentoriaudamas. Jis tampa jungiamąja grandimi kurdamas saugų kelią į bendruomenę, kurioje gera augti drauge.

Kodėl verta jungti šias amžiaus grupes?

Kiekvienas mokyklos bendruomenės narys svajoja apie aplinką, kurioje jaučiasi saugus, priimtas, išgirstas, atlieptas. O saugumas vaikui kyla ne tik iš suaugusiųjų globos, bet ir iš draugystės, nes mokykloje yra vyresnis, kuris supras, pagelbės, palaikys. Pirmokas turėdamas vyresnį draugą, įgyja saugumo jausmą, jog mokykla nėra grėsminga ar per daug didelė, nes joje turi žmogų, į kurį gali atsiremti.

Penktokui, ,ažasis draugas yra brandos išbandymas. Kurdamas ir vesdamas bendrą veiklą atranda, kad ne tik pats mokosi, bet gali būti kitam autoritetas, mentorius, pagalbininkas. Ši patirtis neįkainojama. Puiki galimybė ugdyti lyderystę, empatiją, atsakomybę, viešajį kalbėjimą,. Vienuolikmetis patiria laimės jausmą, matydamas, kaip pirmokas jo klausosi, kaip žavisi, kaip pasitiki.

Ugdymo prasmė abiems pusėms

Pirmokui, tai mokymasis pasitikėti savimi ir kitais. Draugystės tiltas tampa tramplinu į naują pasaulį, kuriame jis jaučiasi ne vienas. Kiekviena bendra veikla, ar tai būtų skaitymas, ar piešimas, ar žaidimas kieme, tampa jo socialinių įgūdžių treniruote, vertybiniu pamatu ateities draugystėms. Penktokui, reali agentiškumo praktika. Jis prisiima atsakomybę už veiklą, už savo pavyzdį, už žodžius, kurie gali įkvėpti arba nuliūdinti. Penktokai mokosi planuoti, organizuoti, kalbėti viešai, reflektuoti. Jie išgyvena jausmą, kad jų indėlis svarbus ne tik jų pačių mokymesi, bet ir bendruomenėje.

Draugystės tiltai – bendruomenės audinys

IB PYP programoje ugdome ne tik akademinius gebėjimus, bet ir gyvenimo įgūdžius, kurie taps pamatiniais vaikams augant. Draugystės tiltai tarp pirmokų ir penktokų, tai daugiau nei metodinis sprendimas, tai bendruomenės stiprinimas. Abu mokosi bendruomeniškumo ir tai atsakinga investicija į ateitį. Kai vaikas suvokia, kad gali būti draugu ir pagalbininku kitam, jis išmoksta prasmingiausio gebėjimo, būti žmogumi šalia žmogaus.

Žvilgsnis iš žmogiškųjų išteklių perspektyvos

Švietimas iš esmės yra žmogiškųjų išteklių vystymas. Jei versle investuojama į komandos kompetencijų augimą, tai mokykloje investuojame į būsimą žmogaus asmenybę. Mokymosi procesas jungiantis pirmokus ir penktokus, tampa „mentorystės programa“, kuri ne tik palengvina įsiliejimą, bet ir ugdo lyderystę, atsakomybę, komunikaciją, laiko planavimo ypatumus. Visų šių įgūdžių, vėliau pareikalaus gyvenimas.

Socialinių valandų kaupimas lengvai tapo žmogiškųjų išteklių strategija, kuri pritaikyta vaikų bendruomenėje, kai pirmokai gauna emocinį saugumą ir žinias, penktokai prasmingą atsakomybę ir mokymasi, o mokyklos kultūra laimi dvigubai: užauga karta, kuri supranta, kad tikrasis ugdymasis vyksta kartu. Tiesiamas tiltas, kuris jungia ne tik dvi amžiaus grupes, bet ir du gyvenimo suvokimo etapus: būti mokiniu ir būti mokytoju kito akyse. Ši patirtis lieka ilgam, kaip šviesi pradžia, kaip prisiminimas, kad kiekvienas galime būti atrama kitam.

Parengė Erudito licėjaus pradinių klasių mokytoja metodininkė Jurgita Steponaitienė