Prabangios jachtos, automobiliai, įtakingiausi pasaulio žmonės – tai, su kuo kasdien susiduria studentė Viktorija Morkūnaitė, Monako universitete studijuojanti verslo vadybą. Netradicinę kryptį mokslams pasirinkusi ir prabangiame mieste gyvenanti mergina pataria kiekvienam būsimam studentui nebijoti išeiti iš komforto zonos. Ji sako, kad būtent netradicinis pasirinkimas naikina ribas bei skatina siekti daugiau.

Pirmus metus Monako universitete besimokanti Viktorija džiaugiasi, kad studijos, kurias pasirinko suteikia daug galimybių bendrauti su ryškiomis verslo pasaulio asmenybėmis ir netgi iš arti pamatyti jų paprastumą, rašoma pranešime spaudai. Lietuvė atvirai papasakojo, kaip tokiame prabangiame mieste dera studijos ir gyvenimas, kuo ypatinga prabanga alsuojanti universiteto aplinka, kokias naudas suteikia bendruomenė bei kokių patirčių galima įgyti studijuojant tokioje tarptautinėje erdvėje.

– Papasakokite plačiau, kur mokėtės iki studijų užsienyje?

– 10-12 klasėje mokiausi „Erudito“ licėjuje pagal Tarptautinio bakalaureato programą. Tad galima sakyti, kad tarptautiškumas mane lydėjo dar iki studijų, nes toje programoje mokykloje visko, išskyrus lietuvių kalbą, mokomasi angliškai. Mokykloje klasiokai ir mokytojai buvo iš viso pasaulio. Svarstant apie studijas užsienyje, man tai atrodė labai naudinga.

– Egzaminus laikėte ne pagal lietuviškus standartus. Kaip sekėsi?

– Tarptautinio bakalaureato diplomo programoje daugiausia galima surinkti 45 balus, man pavyko surinkti 37. Tad sakyčiau, kad sekėsi labai gerai. Kiek vėliau teko domėtis, toks rezultatas gerokai viršijo bendrą pasaulio balų vidurkį.

– Gal turite kitiems patarimų, kaip sėkmingai galima pasiruošti egzaminams?

– Man atrodo, svarbiausia – tiesiog pradėti daryti, nes dažnai esame linkę atidėlioti. Užuot galvojus apie darbus kaip apie didelius, geriau pradėti nuo mažo žingsnio – pavyzdžiui, šiandien padaryti bent minimaliai. Tai jau yra didelis progresas. Taip pat svarbu skirti laiko poilsiui ir ilsintis iš tikrųjų ilsėtis, o ne jaustis kaltam.

– Studijos Monako universitete lietuviams yra netradicinis pasirinkimas. Kodėl nusprendėte studijuoti būtent čia?

– Neslėpsiu, kad buvau labai pasimetusi universitetų paieškose, kur stoti. Pildžiau paraiškas į septynis universitetus ir kone į visus įstojau. Na, o kai į visus įstojau, iš pažįstamų sužinojau, kad verslo vadybos programa yra dėstoma ir Monako universitete. Iškart patiko idėja studijuoti šiame universitete. Tad greitai apsisprendžiau, kad noriu būtent čia.

– O kuo konkrečiai sužavėjo Monako universitetas?

– Visų pirma, tai pats Monakas skamba labai įdomiai, nes man buvo labai svarbu, kad tiek vieta, tiek universitetas mane domintų ir motyvuotų. Aš ieškojau, kad universitete būtų daugiau praktinio požiūrio, kas, mano manymu, studijuojant verslą yra ypač svarbu. Šis universitetas būtent tai ir suteikia, nes turime labai daug renginių, kur atvyksta įvairūs alumni ar kiti žmonės, kurie papasakoja apie tai, ką jie daro. Taip pat yra ir įvairios studentų organizacijos, kurios atveria daug galimybių. Pavyzdžiui, turėjome renginį, į kurį atvyko įvairių mados namų parduotuvių vadovai, su kuriais galėjome pasikalbėti tiek apie galimas praktikos galimybes, tiek kitomis temomis.

– Kaip Jums atrodo gyvenimas prabanga alsuojančiame Monake iš studento prizmės?

– Sakyčiau, kad yra dvi pusės: tūkstančiai žmonių, kurie atvažiuoja čia tiesiog dirbti, mokytis, taip pat egzistuoja prabangioji dalis. Pas mus irgi galima atrasti kursiokų su įvairiais aristokratiniais titulais, bet galiu pasakyti, kad tai neretai pakankamai paprasti žmonės, universiteto aplinkoje visi bendraujame tolygiai. Būna net iš karto nepastebi to išskirtinio lygio.

– O kaip vaizdas prie pačio universiteto? Kiek ten matosi prabangos?

– Kaip ir minėjau, yra dvi pusės. Tikrai galima matyti tokių studentų, kurie, pavyzdžiui, atvažiuoja su „Rolls-Royce“, turi „Porsche“, „Ferrari“ ir panašiai. Bet yra ir studentų, kurie su paskolomis čia mokosi. Būdama Monake pastebėjau, kad Monaką prabangiu daro faktas, jog čia yra labai švaru, labai saugu. Na ir patys žmonės labai prisižiūri, kaip jie atrodo. Pavyzdžiui, neretai būna, kad į universitetą ateina studentai su kostiumais.

– Ar be Jūsų dar yra studijuojančių lietuvių? Kaip apskritai šalių atžvilgiu atrodo universiteto bendruomenė?

– Kol kas žinau tris merginas lietuves ir vaikiną lietuvį, bet manau, kad jų yra ir daugiau. Kiek domėjausi, mano universitete iš viso yra virš 70 skirtingų tautybių studentų. Pažįstu žmonių iš Kinijos, Kambodžos, Skandinavijos šalių, Ukrainos, Monako. Daugiausia yra prancūzų ir italų.

– Minėjote, kad universitete daug praktikos, susitikimų su verslininkais. Gal jau turite įsimintiną, kuris labai patiko?

– Kaip vieną iš įdomesnių galiu paminėti susitikimą, kuriame teko pabendrauti su vienos iš mados namų parduotuvės vadovu. Mes prakalbėjome apie pusvalandį ir jis papasakojo, ko pats nori iš darbuotojų, davė patarimų, kaip ieškoti pačiai darbų, reprezentuoti save. Pasirodė toks paprastas žmogus, kad pakalbėjome ir tiesiog apie gyvenimą. Apskritai, iš visų renginių, kuriuos turėjome, supratau, kad įtakingiausi žmonės kartais būna ir visai paprasti, su jais apie įvairiausius dalykus galima pasikalbėti. Tie žmonės neretai nevengia ir nori suteikti daug pagalbos mūsų kartai, studentams. Tik reikia išdrįsti kalbėtis ir bendrauti.

– Ar be Jūsų dar yra studijuojančių lietuvių? Kaip apskritai šalių atžvilgiu atrodo universiteto bendruomenė? Kol kas žinau tris merginas lietuves ir vaikiną lietuvį, bet manau, kad jų yra ir daugiau. Kiek domėjausi, mano universitete iš viso yra virš 70 skirtingų tautybių studentų. Pažįstu žmonių iš Kinijos, Kambodžos, Skandinavijos šalių, Ukrainos, Monako. Daugiausia yra prancūzų ir italų.

– Kur save matote po studijų? Ar neplanuojate grįžti į Lietuvą?

– Nenoriu per daug planuoti, nes dar esu tik pirmakursė šiame universitete. Bet manau, kad būtų labai įdomu save išbandyti arba jachtų sektoriuje, arba privačioje aviacijoje, nes man atrodo, kad čia yra labai didelės galimybės ir tai mane domina. Kita vertus, laikau save pasaulio žmogumi, tai galbūt nei Lietuvoje, nei Monake, o dar kur nors kitur dirbsiu ir gyvensiu. Monakas padeda siekti daugiau, nes aš kiekvieną dieną matau labai įtakingus žmones, labai dideles galimybes.

– Kokį patarimą duotumėt studentams, kurie renkasi, kur studijuoti?

– Svarbu suprasti, ko patys nori ir ką siūlo universitetas. Atkreipti dėmesį į universiteto vertybes, bet ne tas, kurios parašytos jų svetainėje, tačiau pasiklausinėti to universiteto studentų, į ką iš tikrųjų universitetas atkreipia dėmesį. Ką jis suteikia, į ką jis koncentruojasi. Galbūt net rinktis universitetą toje vietoje, su kuria norite sieti savo ateitį. Pavyzdžiui, man įsitvirtinti Monake be universiteto būtų daug sunkiau. Studijos čia man suteikia daug didesnį suvokimą, apie šią vietovę ir jos bendruomenę.

Anksčiau Delfi rašė apie lietuvį Kajų, kuris studijuoja JAV. Seton Hall universitete Jungtinėse Amerikos valstijose ekonomiką studijuojantis Kajus Ramonas sako, kad kelias į prestižines studijas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti, – svarbiausia pradėti ruoštis pakankamai anksti.

– Kada pasikeitė tavo požiūris į mokslą?

– Būdamas devintoje klasėje vieną vakarą sėdėjau ir žiūrinėjau, kur norėčiau studijuoti. Tuomet svajojau apie Singapūrą – NUS (National University of Singapore), vieną geriausių universitetų pasaulyje. Tada mama paklausė, ar įstočiau ten, jei ir toliau mokyčiausi taip, kaip dabar. Mintyse nedvejodamas atsakiau, kad ne. Žiūrėdamas dabar į tą akimirką, galiu pasakyti, kad mamos klausimas tapo lūžio tašku. Tą vakarą nutariau pakeisti viską – kaip mokausi ir gyvenu, – įskaitant pačią mokyklą. Man reikėjo pokyčių, todėl jau kitais mokslo metais įstojau į „Erudito“ licėjų. Norėjau būti tokioje aplinkoje, kur daug kalbama anglų kalba, lavinamas kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir labiau ruoštų tarptautinėms studijoms.

– Kaip sekėsi mokslai naujoje mokykloje?

– Licėjuje mokiausi nuo 10 iki 12 klasės. Sergu disleksija, tad lietuvių kalba rašyti ir mokytis man pakankamai sunku. Paskutines dvi klases baigiau anglų kalba, pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą (IB DP).

– Kaip pavyko išlaikyti egzaminus ne pagal lietuviškus standartus?

– 12 klasėje laikiau tarpinius ir baigiamuosius egzaminus. Vertinant bendrai – visus egzaminus išlaikiau gerai.

– Turėjai kažkokią specialią mokymosi strategiją?

– IB programoje svarbiausia suprasti atsakymų struktūrą – tai labai aiški sistema, kur kiekvienam klausimui yra nustatyti vertinimo kriterijai. Kai supranti, ko tiksliai iš tavęs tikisi mokytojai, mokytis tampa daug lengviau ir aiškiau. Man labai padėjo tarptautinės mokinių bendruomenės ir prieinama mokymosi medžiaga internete: nuo vaizdo pamokų ir mokytojų pastabų iki kitų mokinių užrašų, paaiškinimų ir realių pavyzdžių. Iš esmės mokiausi ne tik savo klasėje, bet kartu su tūkstančiais IB mokinių visame pasaulyje.

– Kodėl Singapūrą iškeitei į JAV universitetą?

– Amerikoje stojimo paraiškas į universitetus turi pateikti dar prieš baigiamuosius egzaminus. Viskas skaičiuojama pagal tarpinių egzaminų rezultatus. Kadangi mano tarpinių egzaminų bendras balas buvo labai aukštas, tai ne tik įstojau, bet universitetai skyrė dideles stipendijas. Gavau pasiūlymus iš trijų universitetų – Vašingtone, Madride ir Seton Hall prie Niujorko. Pasirinkau JAV, nes atrodė, kad ten išmoksiu daug daugiau, nei likdamas Europoje

– Studijuoji jau dvejus metus, kaip sekasi?

– Mokslai sekasi gerai. Pastebėjau, kad JAV studijos kardinaliai skiriasi nuo Europoje siūlomų. Sistema kitokia. Amerikoje neužtenka vien mokytis, mes mažai skaitome. Svarbu atlikti užduotus darbus, dalyvauti klubų veiklose, atlikti labai daug praktikos. Iš esmės, studentai čia – užsiėmę, nepriklausomi ir visa sėkmė atiduodama į mūsų pačių rankas. Aš esu specialiame „dekano sąraše“, į jį patenki, jeigu surenki nustatytą balų skaičių, trumpiau tariant, jeigu gerai mokaisi ir atitinki kriterijus. Aukščiausias galimas balas pas mus yra 4, maniškis – 3,984, todėl priklausau šiam sąrašui.

– Esi ne tik studentas, bet ir ekonomikos klubo prezidentas, kas paskatino tokį žingsnį?

– Tikriausiai, pati Amerika. Čia atvyksti, pradedi mokytis ir ima kilti klausimas – o kas toliau? Universitetai skatina papildomas veiklas, stiprinti organizacinius sugebėjimus, kūrybą, nes tai yra mokymosi dalis. Veikia studentų atstovybės, man reikia bendradarbiauti su jomis, sudaryti biudžetus ir užsiimti panašia veikla, kuri pravers ne tik studijoms, bet ir vėliau gyvenime.

– Ką patartum dabartiniams 8-9 klasių mokiniams Lietuvoje, kurie norėtų studijuoti užsienyje, bet nepasitiki savimi?

– Pirma – neverta apsiriboti vienu universitetu. Svajonė gali būti, bet naudinga apsvarstyti ir kelis kitus variantus. Net jei šiandien atrodo, kad žinote savo kryptį, realybėje planai gali pasikeisti. Planuoti kur studijuoti ir kryptingai dirbti pradėti patarčiau nuo 10 klasės. Taip pat reikia turėti omenyje, kad norint įstoti į užsienio universitetą reikės labai daug darbo, dokumentų, o dvyliktoje klasėje ir taip ruošiesi egzaminams. Ne vienas mano pažįstamas po vidurinės mokyklos pasiėmė tarpinius metus vien tam, kad užpildytų dokumentus, įstotų, kur tikrai nori, ir neperdegtų.

Dar patarčiau aplankyti bent kelis universitetus, apie kuriuos galvoji, nestoti aklai. Patys universitetai labai skirtingi, tad patarčiau prieš apsisprendžiant pamatyti daugiau jų. Tikslas neturėtų būti užpildyti dokumentus universiteto svetainėje, gauti patvirtinimą ir „varyt“ neatsisukant. Bakalauras – svarbus etapas mokslo prasme, kuomet mokaisi iš savęs. Todėl naudinga pradėti anksčiau, pamatyti ir pasidomėti dar prieš išsirenkant.