Kovo 31 d. Erudito licėjus kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija surengė kasmetinę konferenciją „Tarptautinio bakalaureato įgalinimas: kelias į pokytį“, subūrusią mokytojus, mokslininkus, švietimo lyderius ir visus, kuriems rūpi šiuolaikinio ugdymo kryptys.

Konferencija tapo erdve prasmingam dialogui apie tai, kaip IB filosofija ir praktikos gali veikti kaip ugdymo pokyčių variklis – ne teorijoje, o kasdienėje mokyklos aplinkoje.

Renginio metu dalyviai gilinosi į keturias esmines temas, atspindinčias šiuolaikinio ugdymo kryptis.

Mokytojų agentiškumas – kintantis pedagogo vaidmuo

Pirmojoje dalyje daug dėmesio skirta mokytojų agentiškumui ir kintančiam pedagogo vaidmeniui. Pranešėjai kvietė permąstyti mokytojo vaidmenį – nuo žinių perteikėjo prie aktyvaus mokymosi proceso kūrėjo, gebančio reflektuoti, priimti sprendimus ir įgalinti mokinius veikti savarankiškai.

Erudito licėjaus IBDP koordinatorė Marwa Eid akcentavo mokytojo gebėjimą kurti mokymosi aplinką, kurioje mokiniai tampa aktyviais proceso dalyviais, o ne pasyviais žinių gavėjais. Taip pat buvo pristatytos praktikos, padedančios vizualizuoti mokymosi procesą, įtraukti mokinius į jo planavimą bei stiprinti jų atsakomybę už savo mokymąsi.

Mokyklos kultūra, bendradarbiavimas, tėvų indėlis

Antrojoje konferencijos dalyje nagrinėta mokyklos kultūra, bendruomenės svarba ir tėvų įsitraukimas. Buvo dalijamasi praktiniais pavyzdžiais, kaip kurti stiprią, pasitikėjimu grįstą bendruomenę, kurioje bendradarbiauja mokytojai, mokiniai ir jų šeimos.

Erudito licėjaus pranešėjai pristatė konkrečius modelius, kaip tėvų įsitraukimas gali augti į tikrą partnerystę – nuo dalyvavimo ugdymo procese iki aktyvaus indėlio kuriant mokymosi aplinką. Taip pat akcentuota, kaip bendruomenės stiprinimas tiesiogiai siejasi su mokinių agentiškumo augimu ir geresniais mokymosi rezultatais.

Tyrinėjimu grįstas mokymasis

Trečioji dalis buvo skirta tyrinėjimu grįstam mokymuisi. Pranešėjai pristatė, kaip ši metodika leidžia mokiniams giliau suprasti turinį, ugdyti kritinį mąstymą ir išlaikyti mokymosi prasmę, neprarandant akademinio turinio.

Erudito licėjaus mokytojai dalijosi praktinėmis įžvalgomis, kaip tyrinėjimu grįstas mokymasis įgalina mokinius kelti klausimus, formuoti hipotezes ir savarankiškai ieškoti atsakymų. Taip pat aptarta, kaip šį metodą taikyti net ir tradiciškai struktūruotose temose, išlaikant balansą tarp turinio ir mokinio iniciatyvos.

Refleksija ir vertinimas pagal ATLs / kompetencijas, komunikavimas šeimoms.

Konferenciją užbaigė refleksijos ir vertinimo tema, kvietusi pažvelgti į vertinimą ne tik kaip rezultatų matavimą, bet kaip svarbią mokymosi proceso dalį. Diskutuota, kaip pereiti nuo užduočių vertinimo prie mąstymo, augimo ir kompetencijų stebėjimo.

Pranešimuose akcentuota formuojamojo vertinimo reikšmė, refleksijos kultūros kūrimas bei klaidos kaip mokymosi dalies suvokimas – tai leidžia mokiniams geriau suprasti savo pažangą ir sąmoningai ją valdyti bei tapti atsakingais mokymosi proceso dalyviais.

Dėkojame visiems pranešėjams už įžvalgas ir įkvėpimą, o dalyviams – už aktyvų įsitraukimą ir atvirumą dialogui. Tokie susitikimai kuria ne tik idėjų mainus, bet ir realų pokytį švietime.