Tarptautinio bakalaureato programa 0–4 klasėms (IB PYP) „Erudito“ licėjuje

„Erudito“ licėjus yra IB PYP programos (angl. The International Baccalaureate Primary Years Program) mokykla kandidatė. „Erudito“ licėjus nuo 2020 metų vykdo IBDP programą 11–12 klasių moksleiviams, todėl IB PYP įvedimas priešmokyklinėse ir pradinėse klasėse – žingsnis į platesnę programą, atspindinčią mūsų švietimo filosofiją. Mes išlaikome esamą ugdymo planą ir jį deriname su IB PYP ugdymo programos principais ir metodais.

IB PYP siūlo tyrimais grįstą, tarpdisciplininę mokymosi programą, kuri stiprina supratimą apie įvairius dalykus jungiančius ryšius. Programa daug dėmesio skiria kontekstiniam ir patyriminiam bei mąstymo ugdymui, projektinėms veikloms.

IB PYP akademiniai metai suskirstyti į šešis tyrinėjimų vienetus, kurie trunka 6–8 savaites ir sieja mokyklos mokomojo plano tikslus su šešiomis IB PYP tarpdisciplininėmis temomis:

  • Kas mes esame;
  • Kur mes esame (vieta ir laikas);
  • Kaip mes išreiškiame save;
  • Kaip veikia pasaulis;
  • Kaip mes ugdome save;
  • Kaip mes dalijamės planeta.

Šios temos atrinktos atsižvelgiant į jų svarbą realiam pasauliui ir nagrinėjamos visose mokomųjų dalykų grupėse 6 savaites (vienai temai – 6 savaitės). Tai padeda mokiniui prisiimti atsakomybę už savo mokymosi procesą, suvokti jo prasmę ir susieti mokymo turinį su realiu pasauliu. Mokymasis grindžiamas tyrimų metodu, mokiniai aktyviai dalyvauja ugdymosi procese.

IB PYP didelis dėmesys skiriamas šių mokinio įgūdžių lavinimui:

  • Mąstymo
  • Bendravimo (bendradarbiavimo)
  • Tyrinėjimo
  • Savikontrolės
  • Socialiniams (bendruomeniškumo).

Šie įgūdžiai yra esminiai IB PYP programos tikslai, dar vadinami ATL (angl. Approaches to learning) – besimokančiųjų profilio ir mokymosi metodų įgūdžiai, kuriuos pradedame lavinti jau nuo priešmokyklinių ir pradinių klasių.

Tarptautinio bakalaureato (IB) mokinio profilio savybės, kurias ugdome:

Daugiau informacijos apie IB ir jo programas rasite www.ibo.org.

Tarptautinio bakalaureato programa pradinėms klasėms (IB PYP) „Erudito“ licėjuje

Išlaikyti pradinukų dėmesį – nemenkas iššūkis: programa, kuri sudomins kiekvieną

IB PYP koordinatorės Vilniuje: pradinių klasių programų vadovė, nacionalinių pradinių klasių mokytoja Dalia Valaikienė, pradinių tarptautinių klasių mokytoja Katarzyna Christop, Kaune – pradinių klasių mokytoja metodininkė Rūta Gudynienė, pradinių klasių programų vadovė Daiva Jankauskienė.

Kaip mes kuriame santykius licėjaus bendruomenėje?

Savarankiškumas

Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti atsakingą savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.

Darbštumas

Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.

Draugiškumas

Vaikai anksti turi suprasti ir pajusti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.

Pilietiškumas

Įsipareigojimas ir rūpestis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasekmes – pilietiškumo pagrindas.

„ERUDITO“ LICĖJAUS
UGDYMO FILOSOFIJOS DEIMANTAS

Esminiai ugdymo principai

Integralus ugdymas

Patirtinis ugdymas

Mąstymo įpročiai

Integralusis ugdymas

1. Išskirtinė mūsų ugdymo ypatybė – integralumas

T. y. visapusiškumas, prasmingumas, darna. Ugdymą organizuojame kaip vieningą sistemą, neskaidant į atskirus, nesusietus mokomuosius dalykus, o jungiant į temas, projektus ir tarpdalykines iniciatyvas.

Integruojančioji ugdymo ašis – vaikas. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų, jo akimis, remiantis jo patirtimi. Pradinukų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Todėl ugdymo turinys turi būti integralus ir atitikti šio amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes.

Kiekvienam vaikui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, ugdymo kontekstualumas. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, reikšminga, prasminga. Siekiama kiekvieną temą padaryti vaikui aktualią ir prasmingą.

Mes tikime tarpdalykine integracija – nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, siekiame ugdyti įvairius dalykinius gebėjimus. Integraliai ugdome vaiko mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius, judesių kultūrą.

Integruotas mokymasis yra pagrįstas komandiniais projektais ir žaidybiniais metodais, skatinant bendradarbiavimą, kūrybingumą ir intelektinį smalsumą.

2. Kaip mokomės integruotų temų?
METŲ INTEGRACINĖS TEMOS MĖNESIO INTEGRACINĖS TEMOS MĖNESIS
ASMENYBĖ 1. Atkaklumas Rugsėjis
2. Impulsyvumo valdymas
3. Nuoširdus ir empatiškas klausymas Spalis
POTYRIAI 4. Mąstymo lankstumas
5. Mąstymas apie savo mąstymą Lapkritis
6. Tikslumo siekimas
SANTYKIAI 7. Klausimų kėlimas ir problemų suvokimas Gruodis
8. Turimų žinių taikymas naujose situacijose
9. Aiškus ir tikslus mąstymas bei bendravimas Sausis
VISUOMENĖ 10. Duomenų surinkimas naudojant visus pojūčius
11. Kūryba, įsivaizdavimas, inovacijos Vasaris
12. Reagavimas su nuostaba ir pagarba
ATSAKOMYBĖ 13. Atsakingas rizikavimas Kovas
14. Humoro supratimas
PASAULIS 15. Mąstymo drauge Balandis
16. Atvirumas nuolatiniam mokymuisi

Patirtinis ugdymas

Tikime, kad vienas iš trijų esminių vaiko mokymosi išteklių yra patirtis. Licėjuje moksleiviai aktyviai veikia ir taip įgauna įgūdžių bei patirties. Viskas, ko mokomasi klasėje turi atitikmenis realiame gyvenime. Į mokymosi procesą yra integruoti patirtiniai projektiniai darbai. Pavyzdžiui, vyresniųjų klasių moksleiviai analizuoja realiai veikiančių įmonių ir organizacijų finansinę bei socialinę veiklą. Analizuodami įmones moksleiviai suranda ir nustato problemas bei atranda sprendimus paverčiant juos vertę kuriančiais dalykais. Patirtiniai projektai ypatingi tuo, kad moksleiviai mokosi dirbti grupėse, išklausyti kitą nuomonę, kritiškai reflektuoti ir analizuoti, o rastų bendrų sprendimų pagrindu įgyja naudingų įžvalgų, kurias panaudoja savo suvokimui ir elgesiui.

Patirtinį ugdymą licėjuje formuojame Harvardo universiteto profesoriaus dr. Tony Wagnerio išskirtų 7 gebėjimų pagrindu. Teisingai ugdomi vaiko gebėjimai leidžia lengvai įsisavinti žinias, suvokti jų prasmę ir taikymo galimybes, integruoti skirtingas žinias ir kurti naujas, bendradarbiaujant ir veikiant kartu.

Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas

Vaikas jau nuo ketverių pradeda viską kvestionuoti, jam reikia pagrįstų atsakymų į kylančius klausimus, jam reikia suvokti, kodėl kas nors vyksta ir kaip gali būti kitaip. Tai stiprindami mes formuojame ne teisingus atsakymus taikančią, o kritiškai mąstančią ir naujų sprendimo būdų ieškančią asmenybę.

Bendradarbiavimas ir lyderystė

Vaikai nuo mažens nori būti kitų vaikų apsuptyje, tačiau perteklinis akcentas į asmeninius pasiekimus ir konkurenciją žlugdo bendradarbiavimo gebėjimus. Mums svarbu, kad vaikai išmoktų veikti komandoje, suprasdami, kad kiekvienas komandoje svarbus ir kiekvieno lyderystė būtina skirtingose situacijose, kad komanda laimėtų.

Judumas ir prisitaikymas

Pasaulis tampa labai mažas, fiziškai ir virtualiai mes galime pasiekti visus pasaulio kampelius, bendrauti su labai skirtingais žmonėmis, pažinti labai skirtingas kultūras. Suvokimas, kad tampame pasaulio piliečiai, dirbam ir keliaujam visur reikalauja gebėjimų prisitaikyti visose aplinkose ir tarpkultūrinėse komandose.

Iniciatyvumas ir verslumas

Vis labiau akcentuojam idėjų svarbą, tačiau dar svarbiau ugdyti gebėjimą imtis iniciatyvos idėjas įgyvendinti, imtis atsakomybės už rezultatą. Aktyvi iniciatyva ir mokėjimas tinkamai organizuoti veiklas – tai gebėjimai, būtini bet kokioje veikloje siekiant aukštų rezultatų.

Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija

Gyvename amžiuje, kai rašytinės informacijos yra labai daug, kai sutelkti svarbiausias mintis ir žinias tampa vis sudėtingiau. Todėl būtina ugdyti gebėjimus aiškiai, trumpai ir sklandžiai perduoti svarbiausią informaciją tiek raštu, tiek žodžiu, mokantis ir kalbėjimo prieš kitus meno.

Informacijos paieška ir analizė

Sparti technologinė sparta, ne tik išplečia informacijos pasiekiamumo galimybes, bet ir iškelia iššūkius: kaip efektyviai atsirinkti svarbiausią informaciją, kaip ją geriausiu būdu panaudoti sprendimams? Todėl būtina mokytis technologijas išnaudoti geresniems sprendimams priimti ir aukštesniems pasiekimams pasiekti.

Žingeidumas ir kūrybingumas

Tai būtiniausi ir sunkiausiai ugdomi gebėjimai, nes aukšti reikalavimai ir dideli mokymosi krūviai atbukina smalsumą ir žingeidumą. Todėl būtinas aukštas pedagoginis profesionalumas, gebant nuolat sudominti ieškoti, eksperimentuoti, pažinti. Būtina taikyti daug ir įvairių aktyvaus mokymosi ir kūrybinių metodų, tam kad išugdyti troškimą

„Erudito“ licėjus – mąstymo ugdymo mokykla

,,Mokymasis be mąstymo beprasmis. Mąstymas be mokymosi – kenksmingas.“ (Konfucijus)

Ypatingą dėmesį skiriame mąstymo ugdymui, kur kiekvienas jos narys dalijasi bendrais įsipareigojimais ir nuolat mąsto apie tai, kas vyksta ugdymo procese.
Visa licėjaus bendruomenė įtraukiama mokytis mąstyti efektyviai, kritiškai ir kūrybiškai bei pritaikyti šiuos gebėjimus ir technikas bendrai konstruojant efektyvią mokymo(si) programą ir bendras veiklas.
Mąstymo įpročius anglų profesorius Guy Claxtonas supriešina su gebėjimais (angl. skills), norėdamas pabrėžti, kad gebėjimai yra tai, ką žmogus gali daryti, bet nebūtinai daro, o mąstymo įpročiai yra tai, ką žmogus renkasi daryti. Taigi, mąstymo įprotis reiškia žmogaus polinkį, išankstinę nuostatą elgtis tam tikru būdu.
Mąstymo įpročiai nėra dar viena „disciplina“, pridėta prie mokymo programų. Mąstymo įpročiai „įpinami“ į mokyklos gyvenimą ir ugdymo programą.

Mąstymo įpročiai

ATKAKLUMAS

Laikykitės tikslo! Nemeskite užduoties jos nebaigę, siekite rezultatų. Nepasiduokite. Ieškokite būdų judėti į priekį.

IMPULSYVUMO VALDYMAS

Duokite sau laiko! Pagalvokite prieš veikdami, būkite ramūs, dėmesingi, apgalvojantys.

MĄSTYMAS APIE MĄSTYMĄ

(metapažinimas) Žinokite, ką žinote! Supraskite savo mintis, strategijas, jausmus, veiksmus ir jų poveikį kitiems.

TIKSLUMO SIEKIMAS

Patikrinkite dar kartą! Visada siekite geriausių rezultatų. Užsibrėžkite aukštus standartus. Tikrinkite ir ieškokite būdų nuolatos tobulėti.

NUOŠIRDUS IR EMPATIŠKAS KLAUSYMASIS

Supraskite kitus! Skirkite savo protinės energijos kitų idėjoms ir mintims. Pasistenkite suprasti kito požiūri ir jausmus.

MĄSTYMO LANKSTUMAS

Pažiūrėkite į viską kitaip! Sugebėkite pakeisti savo požiūrio tašką, matyti alternatyvas, apsvarstyti kitas galimybes.

KLAUSIMŲ KĖLIMAS IR PROBLEMŲ SUVOKIMAS

Kaip žinote tai, ką žinote? Nebijokite kelti klausimus. Žinokite, kokių duomenų Jums reikia ir plėtokite klausinėjimo strategijas informacijai gauti.

TURIMŲ ŽINIŲ TAIKYMAS NAUJOSE SITUACIJOSE

Naudokite tai, ką išmokote? Turėkite prieigą prie jau turimų žinių ir pritaikykite žinias naujose situacijose

AIŠKUS IR TIKSLUS MĄSTYMAS BEI BENDRAVIMAS

Kalbėkite aiškiai! Siekite aiškumo bendraudami tiek žodžiu, tiek raštu. Venkite apibendrinimų, iškraipymų išpūtimo, netikslumų.

DUOMENŲ SURINKIMAS NAUDOJANT VISUS POJŪČIUS

Naudokitės gamtos suteiktomis galimybėmis! Atkreipkite dėmesį į pasaulį aplink jus. Rinkite informaciją visais jutimais: skoniu, lytėjimu, kvapu, klausa ir rega.

ATSAKINGAS RIZIKAVIMAS

Rizikuokite! Ieškokite nuotykių, gyvenkite nenuobodžiai. Nuolatos išbandykite naujus dalykus.

HUMORO SUPRATIMAS

Šiek tiek pasijuokite! Raskite tai, kas netikėta, žaismingą, smagu. Sugebėkite pasijuokti iš savęs.

KŪRYBA, ĮSIVAIZDAVIMAS, INOVACIJOS

Išbandykite kitokį būdą! Generuokite naujas ir neįprastas idėjas, originalumą, laisvumą.

REAGAVIMAS SU NUOSTABA IR PAGARBA

Džiaukitės atrasdami! Raskite pasaulį nuostabų, paslaptingą, intriguojantį fenomenaliais reiškiniais ir grožiu.

MĄSTYMAS DRAUGE

Dirbkite kartu! Sugebėkite dirbti ir mokytis kartu su kitais. Dirbkite komandoje.

ATVIRUMAS NUOLATINIAM MOKYMUISI

Mokykite iš patirčių! Didžiuokitės, bet likite kuklūs, pripažindami, kad yra dalykų kurių nežinote. Atsispirkite sąstingiui.

Ką veikia pradinukas?

Pradinis ugdymas buvusius priešmokyklinukus supažindina su tarpdalykinėmis pamokomis. Pirmoko dienotvarkę sudaro 3 integruoto turinio pamokos po 75 minutes su 2–3 pertraukomis. Po pamokų vaikams siūlomi užsiėmimai, kurių metu laviname vaikų savarankiškumą, kūrybiškumą ir emocinį intelektą.

2–4 klasių mokinių pamokos pailgėja – vaikų dienotvarkę sudaro 3 integruoto turinio pamokos po 90 minučių su 2–3 pertraukomis. Pradiniam ugdymui daug dėmesio skiriame mokykloje, todėl po pamokų vaikai negauna papildomų namų darbų, tik kūrybines savaitės užduotis, kurias atlieka namie.

Kaip vertiname pasiekimus?

„Erudito“ licėjuje orientuojamės į itin aukštus etikos ir mokymosi kokybinius standartus, todėl vertiname ne tik mokinių žinias, bet ir įgytas bendrasias bei specialiasias kompetencijas.  Pradinių klasių mokiniai vertinami aprašomuoju individualios pažangos (ideografiniu) metodu. Mokslo metų pradžioje, susitikimo su tėvais metu yra aptariami individualūs pradinio ugdymo tikslai, du kartus į metus, kiekvieno semestro pabaigoje formuojami  vertinimo aprašai. Jie aptariami susitikimo su tėveliais metu. Nuolatinis formalus mokinių pažangos vertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.

Kaip mes mokomės klasėje?

1 klasė
2–4 klasės