Kompiuteris ar planšetė vaikui: ekspertas pasakė, kokio įrenginio visiškai pakanka iki 12 klasės

Ruošiantis naujiems mokslo metams tėvai vis dažniau svarsto, kokiomis priemonėmis aprūpinti savo atžalas – nuo rašiklių ir kuprinių iki technologinių įrenginių. Tačiau ar kiekvienam mokiniui iš tiesų būtinas kompiuteris ar planšetė?

„Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir vadovas doc. dr. Nerijus Pačėsa sako, kad kompiuteris ar planšetė vaikui reikalingi ne tik mokomajam turiniui pasiekti, bet ir technologiniam raštingumui ugdyti – jie padeda ieškoti informacijos, atlikti užduotis, rengti projektus, naudotis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis ir įtvirtinti įgūdžius, kurių prireiks ateityje.

Neturėtume demonizuoti ekranų

Nors pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie ekranų daromą žalą mažamečiams ir paaugliams, ekspertas N. Pačėsa sako, kad ekranai ir kompiuteriai į mūsų gyvenimus atėjo jau seniai. Todėl, jo teigimu, problema yra ne pats ekranas, o tai, kam jis naudojamas.

„Ir prieš 20, ir prieš 30 metų vaikai žaidė kompiuteriais. Vieni prie ekranų praleisdavo mažiau laiko, kiti – daugiau, tačiau problema buvo ta pati. Dabar visi įrenginiai tapo mobilūs, todėl pailgėjo laikas, kai vaikai gali naudotis ekranais. Kartais ekraną kaip vaiko užėmimo ar nuraminimo priemonę pasitelkia ir patys tėvai. Pavyzdžiui, įjungia filmuką, kad vaikas kurį laiką ramiai pabūtų“, – pastebi pašnekovas.

Panašių pavyzdžių, formuojančių priklausomybę nuo ekranų, sako N. Pačėsa, galima rasti ne vieną. Todėl, jo įsitikinimu, problemos reikėtų ieškoti ne pačiuose įrenginiuose, o jų naudojimo įpročiuose. Vėliau mokykloje tenka ieškoti būdų, kaip riboti vaikų naudojimąsi ekranais, tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad šiuos įpročius pirmiausia turėtų formuoti tėvai namuose. Jo teigimu, kai kuriose mokymosi srityse technologijos gali būti gerokai naudingesnės už tradicinius mokymosi būdus.

„Beprasmiška atlikti įvairias skaičiavimo užduotis pratybose, kai tereikia ranka įrašyti tinkamą skaičių ar atsakymą, nes tai mažai siejasi su tuo, ko prireiks gyvenime. Nėra prasmės laikytis pasenusių mokymosi būdų, kai skaičiavimams skirtos programėlės gali pateikti pagal mokinio gebėjimus pritaikytas užduotis, iš karto suteikti grįžtamąjį ryšį, parodyti, kaip sekėsi ir kur padaryta klaidų, bei pasiūlyti pakartoti tas užduotis, kurias dar reikia išmokti.

Tiksliuosiuose moksluose, kuriuose nemažai uždavinių grindžiami algoritmais, technologijos šiandien gali pasiūlyti gerokai daugiau nei įprastas darbas su mokytoju ar klasėje“, – pažymi ekspertas.

Vis dėlto tai nereiškia, kad mokymąsi be technologijų reikėtų visiškai pamiršti. Pasak pašnekovo, yra užduočių, kurioms rašymas ranka išlieka svarbus. Tai, sako jis, yra reikšminga mąstymo proceso dalis – norint ką nors užrašyti, pirmiausia mintis turi gimti galvoje, o tik tada ji išreiškiama raštu.

„Yra įrodyta, kad rašymas ranka reikalauja visiško smegenų susitelkimo į šį procesą. Tai reiškia, kad rašydamas iš tikrųjų mąstai ir ugdai savo mąstymą. Taip pat yra nemažai tyrimų, rodančių, kad rašymas klaviatūra gali tapti automatiniu procesu, o teksto rinkimas nebūtinai reikalauja tokio paties mąstymo. Jeigu pirštai gerai atpažįsta klaviatūrą, jie išmoksta veikti beveik automatiškai, todėl mintis nebūtinai visą laiką nukreipiama į rašomą tekstą. Juolab kad šiandien yra korektūros programėlių, kurios taiso ne tik klaidas, bet ir tobulina teksto logiką“, – aiškina pašnekovas.

Pažintis su technologijomis – vos pradėjus lankyti mokyklą

Tad nors rašymas ranka išlieka svarbia vaiko raidos dalimi, technologijos šiuolaikinėse mokyklose yra neišvengiamos. Todėl pašnekovas sako, kad su jomis vaikus reikėtų supažindinti jiems pradėjus lankyti mokyklą.

„Pradinėse klasėse galėtų būti naudojami dviejų tipų įrenginiai – planšetiniai kompiuteriai su liečiamuoju ekranu ir paprastesni kompiuteriai su klaviatūra“, – sako N. Pačėsa. Tokių įrenginių naudojimas, pastebi jis, ugdo įvairius įgūdžius ir gebėjimus. Visų pirma, padeda vaikui susirasti informaciją ir išmanyti pagrindines įrenginio funkcijas. Įvaldęs šias technologijas, vėliau vaikas gali rengti dokumentus ir skaidres bei naudotis kitomis mokymuisi reikalingomis programėlėmis.

„Kita dalis – specialiai mokymuisi pritaikytas turinys. Jo yra tikrai nemažai. Be to, jis patraukliai sužaidybintas. Vaikams lengva mokytis kalbų, atlikti įvairius rašybos ir skaičiavimo pratimus. Jie gali tobulinti ir pažinimo gebėjimus, ieškoti informacijos įvairiomis temomis, ypač kai pradinukai rengia projektus. Kai kurie jų jau geba parengti projektų pristatymus ne tik skaidrėmis, bet ir sukurti animuotus pristatymus ar trumpus filmukus, naudodamiesi įvairiomis programėlėmis“, – vardija minėtų technologijų naudą ugdymo ekspertas.

Dar viena šių technologijų nauda – įgūdžiai, kurie vėliau gali praversti profesiniame gyvenime. „Jeigu įrenginiai naudojami mokymuisi, mokinys ne tik įsisavina mokomąjį turinį, bet ir ugdo įgūdžius, kurių jam prireiks profesiniame gyvenime. Ilgainiui šie įgūdžiai turėtų tapti automatiniai. Kuo anksčiau vaikas pradeda naudotis įrenginiais, tuo lengviau šiuos įgūdžius įtvirtinti“, – aiškina N. Pačėsa. Štai jo vadovaujamose įstaigose jau priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams ir pirmokams suteikiami mokyklos planšetiniai kompiuteriai, o antrokams–ketvirtokams – kompiuteriai su klaviatūra.

„Taip vaikai nuo mažens ugdo technologinį raštingumą ir gali naudotis mokymąsi praturtinančiu skaitmeniniu turiniu. Kartu mokykla valdo įrenginius ir jų turinį, todėl mokiniai negali pasiekti mokymuisi netinkamų interneto svetainių ar programėlių. Vyresnėse klasėse jau turėtų atsirasti asmeniniai kompiuteriai, kurie iš esmės būtų naudojami tiems patiems tikslams. Šiais laikais mokymosi turinio yra tiek daug, kad mokydamasis tik iš vadovėlio mokinys gerokai susiaurina mokymosi galimybes. Be to, jis neišnaudoja galimybių mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, kurias suteikia skaitmeninis turinys“, – sako jis.

Ar vaikas tikrai mokosi?

Turėdamas kompiuterį ar planšetę vaikas nebūtinai juos naudos pagal paskirtį. Ne visuomet laikas prie ekranų reiškia laiką mokslams, tad kaip atskirti, ar atžala iš tiesų mokosi, o ne užsiima kita veikla? Pašnekovas sako, kad tai padaryti gana paprasta. „Jeigu tėvai, ypač ankstyvuoju vaiko ugdymosi etapu, domisi turiniu, kurį vaikas pasiekia naudodamasis įrenginiu, jie žino, kokios programėlės jame įdiegtos ir ką vaikas su juo gali daryti“, – sako jis. Todėl tėvai turėtų užtikrinti, kad vaiko naudojamame įrenginyje nebūtų laisvos prieigos prie interneto, programėlių, nesusijusių su mokymusi, ar įvairių žaidimų.

„Mokykloje matome, kad mokiniai atsineša kompiuterius, kuriuose įdiegta daugybė žaidimų. Natūralu, kad vaikus traukia nuo mokymosi pereiti prie jų. Tėvų pareiga – užtikrinti, kad vaiko asmeniniame kompiuteryje nebūtų jam nereikalingo ar net žalingo turinio. Tuomet tėvai gali žinoti ir kontroliuoti, ką vaikas veikia naudodamasis įrenginiu. Jeigu paliekama laisva prieiga prie viso interneto turinio ir įvairių programėlių, sužinoti, ką vaikas iš tiesų veikia, tampa gerokai sunkiau“, – pataria N. Pačėsa.

Kaip tėvams išrinkti įrenginį vaikui?

Vis dėlto didžiulėje technologinių įrenginių gausoje tėvams gali būti sudėtinga išrinkti tinkamą mokymosi priemonę vaikui. N. Pačėsa ramina teigdamas, kad šiandien praktiškai bet koks įrenginys atitinka mokymuisi keliamus reikalavimus: „Todėl nekyla klausimas, ar konkretus įrenginys bus pakankamai geras.“ Tačiau dilema gali kilti tuomet, kai įrenginys perkamas specializuotai veiklai. „Pavyzdžiui, viena iš tokių sričių yra sudėtingos grafikos ir dinamikos žaidimai. Jiems reikia našių kompiuterių, kurie per tinklą palaiko ryšį su kitų žaidėjų naudojamais įrenginiais. Tokių įrenginių nereikėtų skubėti pirkti ir taip sudaryti sąlygų vaikui daugiau laiko praleisti prie ekrano. Galingesnio įrenginio gali reikėti ir tam tikriems kūrybiniams poreikiams. Pavyzdžiui, naudojantis specializuotomis grafinėmis programomis, kurioms ne kiekvienas kompiuteris yra pakankamai galingas. Tačiau tai yra gana siauros sritys“, – pataria tėvams pašnekovas. Tad mokiniui iki pat mokyklos baigimo, pasak eksperto, pakanka praktiškai bet kurio rinkoje randamo kompiuterio. Be to, šiuos reikalavimus atitinka ir planšetiniai kompiuteriai, kurių galimybių visiškai pakanka.