Ką parsivežame iš pasaulinės IB konferencijos? Vilniaus padalinio vadovės Gintarės Aldonytės įžvalgos iš Liono

Kaip išsaugoti mokinių smalsumą, stiprinti bendruomenę ir prasmingai pasitelkti technologijas? Šiuos klausimus pasaulinėje Tarptautinio bakalaureato (IB) konferencijoje Lione nagrinėjo „Erudito“ licėjaus vadovų ir koordinatorių komanda.

Vilniaus padalinio vadovė Gintarė Aldonytė dalijasi parsivežtomis įžvalgomis ir mintimis apie tai, ką jos reiškia kasdieniam mokyklos gyvenimui.

Konferencijoje kiekviena rinkomės skirtingas sesijas, praktinius seminarus ir diskusijas – nuo ugdymo turinio planavimo iki bendruomenės emocinės gerovės ir ilgalaikės mokyklos vizijos. Bendraudamos su kolegomis iš įvairių pasaulio mokyklų turėjome galimybę pažvelgti į savo darbą platesniame kontekste: atpažinti bendrus iššūkius, pasitikrinti pasirinktą kryptį ir atrasti naujų idėjų.

Viena svarbiausių parsivežtų minčių – mokyklos kuriama vertė atsiskleidžia kasdienėse patirtyse: kaip mokiniai jaučiasi mokydamiesi, ar drįsta klausti, kaip bendradarbiauja ir supranta savo pažangą.

Technologijos ir mokytojo ryšys su mokiniu

Dirbtiniam intelektui konferencijoje skirta daug dėmesio. Pristatyti įrankiai, galintys padėti analizuoti duomenis, planuoti pamokas, pritaikyti užduotis skirtingiems mokinių poreikiams ir greičiau teikti grįžtamąjį ryšį.

Tačiau aptariant technologijų galimybes vis grįždavome prie žmogiškojo ryšio. Mokytojas pastebi mokinio dvejones, padrąsina, padeda suprasti sunkumus ir atrasti motyvaciją. Todėl renkantis naujus įrankius svarbu klausti, kaip jie padės mokytis ir suteiks daugiau erdvės prasmingam mokytojo bei mokinio bendravimui.

Smalsumui reikia erdvės ieškoti ir klysti

Kita ryški konferencijos tema – smalsumas ir drąsa mokytis ne visada iš karto žinant teisingą atsakymą. Norime, kad mokiniai tyrinėtų, keltų klausimus ir savarankiškai mąstytų. Tam būtina aplinka, kurioje klaida priimama kaip mokymosi proceso dalis.

Ši mintis glaudžiai siejasi su IB mokymosi gebėjimais – Approaches to Learning (ATL). Tai mąstymo, tyrinėjimo, bendravimo, socialiniai ir savivaldos gebėjimai. Svarbu, kad mokiniai juos ne tik ugdytų, bet ir patys atpažintų: suprastų, kaip pasirinko sprendimo būdą, kaip bendradarbiavo ir ką kitą kartą galėtų daryti kitaip.

Taip mokymasis tampa sąmoningesnis, o pažanga – aiškiau matoma pačiam mokiniui.

Bendruomenės gerovė kuriama kasdien

Emocinė gerovė konferencijoje aptarta kaip neatsiejama mokyklos kultūros dalis. Priklausymo bendruomenei jausmą stiprina kasdienis bendravimas, tarpusavio pasitikėjimas, aiškūs susitarimai ir galimybė sulaukti pagalbos.

Kalbėdamos apie mokinių savijautą, turime kalbėti ir apie mokytojus. Kad galėtume įkvėpti vaikus, svarbu turėti erdvės dalytis patirtimi, išbandyti metodus, aptarti sunkumus ir mokytis vieniems iš kitų. Kolegialus palaikymas padeda kurti aplinką, kurioje saugu augti visiems.

Stipri mokykla remiasi bendru darbu

Tvarios lyderystės sesijos paskatino pagalvoti, kaip mokykloje kaupiame žinias ir dalijamės atsakomybe. Aiškūs procesai, bendras planavimas ir pasitikėjimas padeda užtikrinti, kad vertingos patirtys taptų visos komandos darbo dalimi.

Tai aktualu ir planuojant ugdymą. Skirtingų dalykų mokytojų, koordinatorių ir vadovų pokalbiai padeda atrasti sąsajas tarp temų bei kurti prasmingesnes tyrinėjimo galimybes mokiniams.

Iš Liono grįžome atpažinusios daug sąsajų su tuo, ką jau kuriame „Erudito“ licėjuje, ir aiškiau pamačiusios tolesnio augimo galimybes. Dabar svarbiausia parsivežtas idėjas aptarti su kolegomis ir atrinkti tas, kurios praturtintų mūsų pamokas, bendradarbiavimą bei mokinių patirtis.