Metus trukęs MO ir „Erudito“ licėjaus projektas: ką keičia menas kasdienėse pamokose? | erudito
Skip to content

Kviečiame į atvirų durų dienas lapkričio 17-19 dienomis Vilniuje ir Kaune

Registruotis
Naujienos

2026-11-19

Metus trukęs MO ir „Erudito“ licėjaus projektas: ką keičia menas kasdienėse pamokose?

Ar meno kūrinių analizė gali padėti mokiniams kritiškiau mąstyti, geriau argumentuoti ir bendradarbiauti? Siekdami tai išsiaiškinti, MO muziejus ir „Erudito“ licėjus visus mokslo metus nuosekliai integravo kultūrinio ugdymo metodą į skirtingų dalykų pamokas, kartu stebėdami ir tirdami šį procesą. Tyrimas atskleidė teigiamų pokyčių net klasėje, kurioje šie gebėjimai jau buvo stiprūs.

Metus trukęs MO ir „Erudito“ licėjaus projektas: ką keičia menas kasdienėse pamokose?

Ilgalaikis projektas klasėje – pirmą kartą

MO muziejus kartu su didžiuoju partneriu „Erudito“ licėjumi pirmą kartą visus mokslo metus nuosekliai integravo Vizualinio mąstymo strategiją (VMS) į vienos klasės ugdymo procesą. Licėjaus devintokai meno kūrinius ir kitą vizualinę medžiagą analizavo istorijos, geografijos, matematikos bei anglų kalbos pamokose, o mokytojos mokėsi pasitelkti meną ne kaip papildomą iliustraciją, bet kaip priemonę mokinių mąstymui ugdyti.

Taikomosios antropologijos organizacijos „Anthropos“ atliktas tyrimas atskleidė, jog ryškiausi kokybiniai pokyčiai po šio projekto pastebėti kritinio mąstymo ir argumentavimo srityje. Pastebėta, jog mokiniai geriau pagrindė savo nuomonę, atidžiau analizavo informaciją ir buvo labiau pasirengę svarstyti skirtingas interpretacijas. Be to, diskusijose tolygiau dalyvavo klasės nariai, o dalis jų pastebėjo konstruktyvesnį tarpusavio bendradarbiavimą.

„Šis tyrimas papildo ankstesnius MO tyrimus, atliktus įgyvendinant ilgalaikes kultūrinio ugdymo programas, ir padeda geriau suprasti, kaip menas gali tapti prasminga kasdienio mokymosi dalimi. Jeigu kultūrinis ugdymas padeda stiprinti mąstymo gebėjimus net aplinkoje, kurioje pradinis jų lygis jau yra aukštas, ką jis galėtų suteikti Lietuvos švietimui, jeigu būtų integruojamas nuosekliai ir sistemiškai?“, – svarsto MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

„Erudito“ licėjaus įkūrėjas Nerijus Pačėsa pastebi, jog skaitmenizacijos amžiuje ypač svarbu ugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą – vis didesnę reikšmę turintį žmogaus pranašumą. Investicija į ilgalaikį bendradarbiavimą su MO muziejumi tampa ir investicija į mokinių ir mokytojų ateitį.

„Meno galia audrinant žmogaus vaizduotę, emocijas ir mąstymą yra nenuginčijama. Vaizduotė yra pagrindinis kūrybinio mąstymo variklis, generuojantis naujas, originalias idėjas. Dirbtinio intelekto ir robotų amžiuje žmogaus išskirtinumas ir vienintelis pranašumas bus originalus mąstymas ir emocinis intelektas. Todėl mūsų didysis tikslas partnerystėje su MO muziejumi puoselėti mokinių santykį su menu, integruoti jį į ugdymo procesą, siekiant ugdyti empatišką ir mąstantį žmogų”, – sako N. Pačėsa.

Nuo meno kūrinio iki kritinio mąstymo

Daugiau nei prieš tris dešimtmečius JAV pradėtas kurti VMS metodas, plačiai naudojamas MO muziejaus kultūrinio ugdymo veikloje, remiasi meno kūriniais ir keliais paprastais klausimais. Juos pasitelkę mokytojai ar edukatoriai, užuot pateikę teisingus atsakymus, skatina mokinius savarankiškai interpretuoti tai, ką mato, dalytis savo įžvalgomis ir jas pagrįsti.

Ryškiausia MO ir „Erudito“ licėjaus tyrimo įžvalga – sustiprėjęs mokinių gebėjimas argumentuoti savo nuomonę ir ją pagrįsti konkrečiais įrodymais. Analizuodami meno kūrinius ir kitą vizualinę medžiagą, mokiniai mokėsi atidžiau įsižiūrėti į detales, lyginti skirtingus paaiškinimus ir persvarstyti pirmines prielaidas.

Šie gebėjimai neapsiribojo meno kūrinių analize. VMS principai buvo taikomi nagrinėjant istorinius šaltinius, tekstus, filmus, karikatūras, diagramas ir statistinius duomenis – jie tapo priemone gilintis į skirtingų mokomųjų dalykų turinį.

Pokyčiai atsiskleidė ir klasės diskusijose. Metų pabaigoje mokiniai jose dalyvavo aktyviau, įsidrąsino ir anksčiau mažiau įsitraukdavę klasės nariai. Pastebėta, kad meno kūrinių analizė suteikė daugiau galimybių atsiskleisti tiems, kurių stiprybės ne visada išryškėja atliekant įprastas dalykines užduotis.

„Vaikai, turintys mažiau potencialo atsiskleisti per dalykinę prizmę, naudojantis VMS metodu gali daugiau įsitraukti, parodyti tam tikras savo žinias ir tokiu būdu neatsilikti nuo klasės draugų“, – baigiamajame grupiniame interviu pasakojo tyrime dalyvavusi mokytoja.

Stipri klasė taip pat gali stiprėti

Tyrėjams buvo svarbus ir pradinis klasės kontekstas. Dar prieš projektą mokiniai buvo įpratę diskutuoti, dirbti grupėse ir išklausyti vieni kitus. Todėl tyrime siekta suprasti ne tik tai, ar atsiranda naujų gebėjimų, bet ir kaip keičiasi jau turimų gebėjimų kokybė.

Metų pabaigoje dalis mokinių pastebėjo didesnį tarpusavio pasitikėjimą, lengvesnį susitarimą ir konstruktyvesnį komandinį darbą. MO muziejaus edukacijos suteikė progų bendradarbiauti ne tik su artimiausiais draugais, bet ir su kitais bendraklasiais, geriau pažinti jų požiūrius bei vertybes.

Bendra meno kūrinių analizė taip pat skatino suprasti, kad tas pats vaizdas skirtingiems žmonėms gali kelti visiškai kitokias mintis. Mokiniai mokėsi ne tik išsakyti savo poziciją, bet ir išgirsti kitą, priimti netikėtas interpretacijas.

„Man buvo įdomu pamatyti, ką kiti žmonės mano apie tą patį dalyką, apie kurį aš turiu savo nuomonę. Kartais interpretacijos drastiškai skiriasi, domina, kaip tu čia sugalvojai?“– dalijosi viena tyrime dalyvavusi mokinė.

Pokytis, kuris lieka mokytojams

Ne mažiau svarbi tyrimo dalis – mokytojų patirtis. Projekte dalyvavusios mokytojos pastebėjo, jog per metus jų santykis su VMS metodu keitėsi – jos pradėjo drąsiau eksperimentuoti, kūrybiškiau integruoti vizualinę medžiagą į pamokas.

„Prisipažinsiu – pakviesta dalyvauti visų metų trukmės tyrime buvau nusiteikusi gana skeptiškai, galvojau – menas yra nuostabu, bet kuo čia dėtas mano dalykas? Ilgainiui pasirodė, kad menas atveria duris į platesnių kontekstų pasaulį ir leidžia tyrinėti kalbą iš visai kitokios perspektyvos“, – pasakojo „Erudito“ licėjaus anglų kalbos mokytoja Viktorija Ulevičienė.

Kaip svarbų pokytį projekte dalyvavusios mokytojos įvardino sustiprėjusius diskusijų fasilitavimo įgūdžius – gebėjimą užduoti atvirus klausimus, įtraukti skirtingus mokinius ir skatinti savarankišką mąstymą. Šie įgūdžiai gali būti pritaikomi ne tik taikant VMS, bet ir organizuojant kasdienį ugdymo procesą gerokai po projekto pabaigos.

„Neseniai vyko įprasta anglų kalbos pamoka, kolegė su mokiniais pasidalino Caravaggio paveikslu „The Incredulity of Saint Thomas“ ir mokiniai visiškai natūraliai, savo valia pradėjo taikyti tai, ko išmoko per praeitus metus, dirbdami su VMS metodu. Man, kaip mokytojai, atsirado naujas įrankis, kurį galima lengvai pritaikyti bet kokiai amžiaus grupei“, – patirtimi dalinosi V. Ulevičienė.

Prisijunkite prie mūsų

Užsiregistruokite apsilankymui mokykloje ir taptikte mūsų bendruomenės dalimi!