Kai pirmoje klasėje lietuvių kalbos gramatika išlipa iš vadovėlio: „Erudito“ licėjuje mokomės kūrybiškai | erudito
Skip to content

Priėmimas į priešmokyklines–gimnazijos (0–10 kl.) ir IB DP (11–12 kl.) klases dar vyksta!

Pildyti prašymą

2026-08-07

Kai pirmoje klasėje lietuvių kalbos gramatika išlipa iš vadovėlio: „Erudito“ licėjuje mokomės kūrybiškai

Ar lietuvių kalbos galima mokytis ne iš pratybų sąsiuvinių, o iš meno kūrinio? Erudito licėjaus pirmokai įrodė, kad taip. Pamokos pradžioje mokiniai stebėjo klasėje eksponuojamą klasės mokytojos tapytą paveikslą ir taikė vizualinio mąstymo strategijas. Vaikai ne tik pasakojo, ką mato, bet ir kėlė klausimus, ieškojo įrodymų savo mintims bei kūrė galimas istorijas apie tai, kas […]

Kai pirmoje klasėje lietuvių kalbos gramatika išlipa iš vadovėlio: „Erudito“ licėjuje mokomės kūrybiškai

Ar lietuvių kalbos galima mokytis ne iš pratybų sąsiuvinių, o iš meno kūrinio? Erudito licėjaus pirmokai įrodė, kad taip. Pamokos pradžioje mokiniai stebėjo klasėje eksponuojamą klasės mokytojos tapytą paveikslą ir taikė vizualinio mąstymo strategijas. Vaikai ne tik pasakojo, ką mato, bet ir kėlė klausimus, ieškojo įrodymų savo mintims bei kūrė galimas istorijas apie tai, kas paveiksle jau nutiko arba dar gali nutikti. Natūraliai ir prasmingai į pokalbį įsiliejo lietuvių kalbos gramatika. Atsakydami į klausimą „Ką matau?“, mokiniai vardijo daiktus galininko linksniu: dangų, žolę, namą, gėles. Klausimas „Ko daug?“ padėjo prisiminti kilmininko formas: namų, gėlių, medžių. Aptardami veikėjus vaikai atsakinėjo į klausimus „Ką veikia?“, „Kur?“, „Kame?“, taip kartodami veiksmažodžius ir vietos aplinkybes.

Tačiau didžiausias atradimas laukė vėliau. Mokiniai pasirinko dirbti poromis arba individualiai ir gavo užduotį pratęsti paveikslą, nupiešti, kas galėtų būti kairėje arba dešinėje jo pusėje. Taip gimė netikėčiausios istorijos: ežerai su lynais, Japonijos architektūros motyvai, tvartai su juodomis avimis, paslaptingos dovanų dėžės, kuriose slypi dieviškumas. Vienas mokinys net nusprendė, kad arklys taps šunimi, nes nupiešti arklį pasirodė per sudėtinga ir tai nuostabu, nes kūryboje nėra klaidų, yra tik naujos idėjos. Taip gimė nauja ir dar įdomesnė istorija.

Pristatydami savo darbus vaikai argumentavo pasirinkimus, kūrė pasakojimus, plėtė žodyną ir drąsiai reiškė mintis. Tokiu būdu gramatika tapo ne atskira taisyklių sistema, o gyva kalbos dalimi, reikalinga tam, kad galėtume papasakoti savo istoriją.

Tokios veiklos dar kartą primena, kad mokymasis vyksta ne tik skaitant ar rašant. Kartais užtenka vieno paveikslo, kad klasėje gimtų prasmingos diskusijos, kūrybinės idėjos ir natūralus kalbos mokymasis. O svarbiausia, kad vaikai mokosi su džiaugsmu, smalsumu ir tikru noru atrasti, nes kai vaizduotė susitinka su mąstymu, gramatika tampa nuotykiu.

Jurgita Steponaitienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė VIlniaus „Erudito“ licėjuje 

Prisijunkite prie mūsų

Užsiregistruokite apsilankymui mokykloje ir taptikte mūsų bendruomenės dalimi!