Kūrybiškumas nėra tik talentas: meno mokytoja iš Naujosios Zelandijos paaiškino, kaip jį ugdyti

Kūrybiškumas nėra tik įgimtas talentas – tai gebėjimas, kurį galima ugdyti. Tuo įsitikinusi Vilniuje dirbanti, iš Naujosios Zelandijos kilusi vizualiųjų menų ir dizaino mokytoja Beth Roberts.

Pasak „Erudito“ licėjaus mokytojos, menas vaikams padeda lavinti kritinį ir kūrybinį mąstymą – įgūdžius, kurie šiandien svarbūs ne tik mokykloje, bet ir gyvenime. Lietuvoje ją žavi ne tik smalsūs ir motyvuoti mokiniai, bet ir gyva meno kultūra, matoma net miesto gatvėse.

Menas moko spręsti problemas

Mokytoja pasakoja, kad šiandien meno pamokose svarbiausia yra ne kopijuoti, o kurti, tyrinėti ir mąstyti savarankiškai.

„Mokiniai mokomi mąstyti tiek kritiškai, tiek kūrybiškai. Menas iš esmės moko spręsti problemas – čia nėra vieno teisingo sprendimo būdo. Vienas projektas gali turėti dešimtis skirtingų rezultatų, o šis lankstumas itin vertingas gyvenime“, – sako B. Roberts.

Tokie gebėjimai šiandien vis dažniau siejami ir su karjeros sėkme. Pasak mokytojos, darbdaviai vis labiau vertina žmones, kurie geba mąstyti kūrybiškai, spręsti problemas ir į situacijas pažvelgti iš skirtingų perspektyvų.

Tėvams pataria leisti vaikui bandyti

Tėvams, norintiems palaikyti vaikų kūrybiškumą, mokytoja pataria pirmiausia sudaryti jiems galimybes kurti. Namuose verta turėti dailės priemonių, skatinti tyrinėti, eksperimentuoti ir leisti vaikui bandyti be spaudimo.

„Rekomenduočiau kartu lankytis meno galerijose ir parodose, kalbėtis apie meną, dalytis idėjomis bei skatinti atvirus kūrybinius žaidimus. Kūrybiškumui nereikia būti verčiamam. Jį galima švelniai palaikyti per aplinką ir poveikį“, – pataria mokytoja.

Pasak jos, vaikams augant kūrybiškumą svarbu toliau skatinti, nes laikui bėgant jis gali išblėsti dėl išorinio spaudimo ar baimės suklysti.

„Vaikai natūraliai pradeda augti kaip menininkai – jie piešia, įsivaizduoja ir laisvai kuria. Tačiau vėliau jie gali prarasti pasitikėjimą savimi arba nukreipti dėmesį į „praktiškesnius“ dalykus. Tėvai gali padėti skatindami atkaklumą. Menas reikalauja kantrybės ir praktikos. Tai įgūdis, kuris lavėja laikui bėgant, kaip ir bet kuris kitas“, – teigia B. Roberts.

Ji pastebi, kad viena dažniausių vaikams kylančių minčių – „aš nemoku piešti“. Tačiau, pasak mokytojos, šį įsitikinimą galima keisti, jei mokiniai supranta, kad kūrybiniai gebėjimai vystosi žingsnis po žingsnio.

Lietuvių mokiniuose mato daug atkaklumo

Kalbėdama apie lietuvius mokinius, B. Roberts išskiria jų motyvaciją ir norą tobulėti.

„Mane labai sužavėjo lietuviai mokiniai, pasirenkantys meną kaip pasirenkamąjį dalyką. Jie yra labai motyvuoti, nori dirbti papildomai ir yra pasiryžę tobulėti. Tačiau jaunesni mokiniai kartais gali mažiau vertinti meną kaip svarbų dalyką – dažnai tai lemia tėvų suvokimas. Tai matau kaip iššūkį, bet kartu ir galimybę parodyti, koks vertingas iš tikrųjų yra meno ugdymas“, – sako mokytoja.

Vilnius palieka neišdildomą įspūdį

Iš Naujosios Zelandijos kilusi mokytoja sako, kad Lietuvoje ją žavi kultūra, architektūra ir ilga istorija.

„Mane žavi, kad Vilniuje kasdien gali būti apsupta šimtmečių senumo pastatų ir tradicijų, o kultūra matoma ne tik muziejuose, bet ir pačiame mieste. Man didelį įspūdį paliko ir Kaziuko mugė. Mano nuomone, tai gyvas tradicijų, amatų ir istorijos pavyzdys. Tiesa, lietuviška žiema pasirodė gana atšiauri, tačiau gyvenimas Vilniuje, ypač senamiestyje, man labai patinka“, – pasakoja B. Roberts.

Menas – mąstymo ir pasaulio stebėjimo būdas

Pasak mokytojos, per meną mokomasi geriau suprasti pasaulį. Tai ne tik kūryba, bet ir stebėjimas, klausimų kėlimas bei ryšio kūrimas – su savimi, kitais žmonėmis ir aplinka.

„Keliaudama patyriau meną įvairiomis formomis: nuo architektūros Barselonoje iki keramikos Turkijoje ir darbų, apie kuriuos visada svajojau, galerijose. Ši patirtis pagilina ne tik mano žinias, bet ir požiūrį. Mano, kaip mokytojos, tikslas – padėti mokiniams meną vertinti ne tik kaip dalyką, bet ir kaip būdą mąstyti bei stebėti pasaulį“, – sako B. Roberts.