Ilgą laiką mūsų gyvenimus balansavo aiškus ekonomikos dėsnis – mažoji visuomenės dalis kuria, didžioji – parduoda savo gebėjimus ir darbo jėgą. Šis modelis netrukus keisis, kai dirbtinis intelektas ir robotizacija perims dalį mūsų darbų. Kad šis pokytis nebūtų skaudus mums, kaip visuomenei ir individams, turime sutelkti dėmesį į tokių kompetencijų ugdymą, kurios leistų prasmingai išnaudoti mūsų žmogiškąjį potencialą ir sėkmingai prisitaikyti prie naujųjų sąlygų. Ir tai turime pradėti daryti jau dabar.

Žvilgsnis į ateitį

Pasaulio ekonomikose vyraujančios tendencijos leidžia susidaryti gana tikslų  mus laukiančios ateities vaizdą. Jau susitaikėme su mintimi, kad dirbtinio intelekto skvarba bus milžiniška, apims visus sektorius, todėl žmogaus vaidmuo keisis radikaliai. Ypač tose srityse, kuriose taikomi kartotiniai sprendimai ir naudojami dideli informacijos kiekiai. Tarkime, šį straipsnį ateityje dirbtinis intelektas parašys žymiai geriau. Tereikės tinkamai suformuluoti užduotį ir dirbtinio intelekto „rašytojas“ apdoros didžiulius informacijos kiekius šia tema, pateiks išvadas iš daugybės tyrimų, studijų, scenarijų ir išgrynins svarbiausius visuomenės ir verslo poreikius.

Poslinkis link robotizacijos, savarankiškai veikiančių įrenginių ir procesų automatizacijos, jau vyksta sparčiu tempu ir gamyboje, ir buityje. Naujo pagreičio jam suteiks robotų papildymas dirbtiniu intelektu, kai robotai galės veikti savarankiškai ir „tobulinti“ operacijų atlikimo kokybę.

Žmonės taip pat „tobulės“ – pasitelkę genų inžineriją, gyvensime vis ilgiau. Visuomenėje auganti vyresnių žmonių dalis  sukurs naujų socialinių iššūkių ir leis atsirasti daugybei naujų veiklos sričių.  Augantis žmonių sąmoningumas leis suklestėti sektoriams, kurie spręs sveikos gyvensenos, ekologijos ir tvaraus vystymo iššūkius.

Žmogaus dilema: kaip prisitaikyti

Kaip rodo žmonijos istorija, visus pokyčius visuomenėje inicijuoja ir įgyvendina gana nedidelė sumaniausių jos atstovų dalis. Likusi dauguma dalyvauja atliekant būtinas funkcijas kitų sukurtiems sprendimams įgyvendinti bei naudojasi sukurtos pažangos rezultatais.

Ateityje atotrūkis tarp „kūrėjų“ ir „atlikėjų“ vis ryškės, nes pastarųjų rolę sėkmingai perims dirbtinis intelektas. Žinoma, atsiras naujų sričių, kuriose žmogus galės išnaudoti savo potencialą, tačiau akivaizdu, kad iš žmogaus šios naujos veiklos pareikalaus kūrybinio, komandinio bei nestandartinio mąstymo ir veikimo bei įvairiapusės ir turiningos komunikacijos gebėjimų.

Kūrėjus ugdanti mokykla – kokia ji?

Visuomenės dalis, kuri negalės konkuruoti su dirbtinio intelekto ir robotizacijos sprendimais, taps valstybės rūpesčiu. Edukologai ir verslo atstovai sutaria, jog jau dabar mokykloje turime ugdyti kompetencijas, kurios leis sėkmingai adaptuotis besikeičiančioje aplinkoje ir būti ta aktyviąja ir kuriančiąja visuomenės dalimi. Šios kompetencijos dar įvardijamos kaip 4C:

• kritinis ir kūrybinis mąstymas (angl. Critical thinking);
• kūrybiniai ir inovaciniai gebėjimai (angl. Creativity);
• bendradarbiavimo ir veikimo komandose gebėjimai (angl. Collaboration);
• komunikavimo žodžiu ir raštu gebėjimai (angl. Communication).

Švietimo programose nemažai kalbama apie šių kompetencijų ugdymo svarbą, tačiau dažniausiai nenurodoma, kaip jas ugdyti, atpažinti ir tuo labiau vertinti. Tad jų ugdymas paliekamas mokytojo asmeninei iniciatyvai. Sėkmingos ugdymo sistemos ir mokyklos šių kompetencijų ugdymą yra pasirinkę prioritetiniu tikslu. Joms skiriama vietos programose, kuriami metodiniai sprendimai, jų ugdymo sėkmė yra integruota į vertinimo ir grįžtamojo ryšio sistemas.

Pažangios programos neužtenka – reikia ir pažangios ugdymo kultūros

Viena iš tokių sistemų – tarptautinio bakalaureato programa. Jos ugdymo filosofija yra pagrįsta besimokančiojo ugdomais gebėjimais, vadinamais Learner’s profile, kurie įvardinami kaip: Ieškantis, Žingeidus, Mąstantis, Komunikuojantis, Principingas, Atviras, Besirūpinantis, Rizikuojantis, Visapusiškas, Reflektuojantis. Šiais 10 gebėjimų remiasi ugdymas ir mokinių veiklos.

Tarptautinio bakalaureato programos turinys inkorporuoja šiuos principus, tačiau vien turėti programą neužtenka. Kiekviena mokykla turi sukurti atitinkamą kultūrą šių principų taikymui ugdymo procese. Jei jie bus taikomi tradiciniais būdais, tai bus tas pats, kas turint išmanųjį laikrodį, naudoti jį tik laiko stebėjimui.

Didžiausias iššūkis mokyklai – keisti kultūrą ir metodus, kuriais perteikiamas ugdymo turinys. Tokios mokyklos kaip „Erudito“ licėjus yra sukurtos naujos kultūros pagrindu ir sutelkia didžiausią dėmesį kompetencijų ugdymui, siekiant išmokyti taikyti žinias, kurti naujus sprendimus ir toliau savarankiškai mokytis vis sparčiau besikeičiančioje aplinkoje.