Stebint vyresniųjų klasių moksleivių pasirenkamus mokymosi dalykus ir egzaminus, akivaizdu, kad gamtos mokslai nėra patys populiariausi. Dėl to mažėja jaunimo, aukštosiose mokyklose galinčio rinktis inžinerines, technologines ir kitas su tiksliaisiais bei gamtos mokslais susijusias specialybes, kurios technologijų amžiuje yra neatsiejamomis nuo šalies plėtros ir ekonomikos augimo. Kaip sudominti gamtos mokslais?

Ar gamtos mokslai tikrai nėra populiarūs?

Pasak „Erudito“ licėjaus mokytojų, gamtos mokslai mokiniams yra įdomūs, jie supranta jų svarbą kasdieniame gyvenime, bet šių dalykų egzaminus renkasi tik tie, kuriems būtina, o kiti – nenori apsisunkinti ir taip jiems nelengvo laikotarpio.

Džiuginta Gaigalienė, „Erudito“ licėjuje mokanti chemijos ir biologijos, teigia: „Šie mokslai reikalauja gilaus mąstymo, gero įsiminimo, loginio gebėjimo sieti dalykus tarpusavyje. Dar prisideda ir kūrybiškumas, reikalingas norint laviruoti netipinėse situacijose. Tačiau gamtos mokslai vaikams yra įdomūs, jie turi konkrečias sąsajas su kasdieniu gyvenimu“, – sako ji.

Mokytoja pastebi ir dar vieną aspektą – šių mokslų įvaizdį visuomenėje: gamtos mokslų atstovai retai tiesiogiai siejami su gerai apmokamu darbu, plačiomis karjeros galimybėmis, trūksta akcento, kad sunkus mokymasis – atsiperka.

Požiūrį į gamtos mokslus sugadiname patys

Mokytoja Dž. Gaigalienė pasakoja, kad patys moksleiviai jokio nusistatymo prieš gamtos mokslus neturi. Priešingai – jie aktyvūs ir smalsūs, o motyvaciją galime numušti mes patys, kartodami, kokie tie mokslai sudėtingi. „Kai į penktą klasę ateinančiam vaikui pasakojame, kad vėliau jis mokysis chemijos, fizikos, jam būna įdomu, jis nekantrauja. Mūsų, mokytojų, užduotis – tą smalsumą paskatinti, palaikyti“, – sako ji. Mokytoja akcentuoja, kad susidomėjimą reikia kelti ne tik žaidimais, šou elementais, o natūraliai žadinant smalsumą. Tam labai padeda patirtinio ugdymo galimybės. Gamtos mokslai nėra teoriškai išmokstami dalykai, jiems būtini praktiniai bandymai, realūs pavyzdžiai iš gyvenimo.

„Palietimas, eksperimentų ir tyrimu atlikimas savomis rankomis yra natūrali šių dalykų mokymosi dalis. Net namie yra daugybė galimybių mokytis ir eksperimentus daryti su buityje esančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, kai žiemą nagrinėjome medžiagų būsenas, jų kitimus, vaikai nešėsi iš lauko sniegą, tirpino jį, matavo temperatūrą, stebėjo tūrio pokyčius. Chemijos pamokose aiškinamės, kodėl tik rūgštinis valiklis tinka valyti nuo kieto vandens atsiradusias apnašas ir t. t. Biologijoje daug dirbame su augalais – nagrinėjame tikrų augalų žiedus, ieškome jų dalių, dauginame augalus vegetatyviniu būdu, sėjame sėklas, stebime dygimo ir augimo procesus, vėliau pristatome vieni kitiems rezultatus, aptariame“, – realiais pavyzdžiai dalijasi mokytoja Dž. Gaigalienė.

Gamtos mokslų pamokose – naujų patirčių kūrimas

Gamtos mokslai remiasi moksliniu eksperimentu, todėl siekiant gamtamokslinio raštingumo mokiniai yra mokomi atlikti eksperimentą nuo tyrimo klausimo iškėlimo iki rezultatų analizės ir išvadų.

Mokytojai pripažįsta – procese kyla įvairiausių sunkumų, dažnai jie susiję su vaikų nedrąsumu ir nepasitikėjimu savimi. „Kiekvienas naujas matavimo prietaisas kelia sumaištį ir praeina daug laiko, kol mokiniai patiki eksperimentų rezultatais. Stengiuosi, kad per pamokas jie patys praktiškai patikrintų taisykles, dėsnius, savo patirtis ir suprastų, kad mokslo išvados grindžiamos pamatuojamais, apskaičiuojamais ir modeliuojamais įrodymais“, – pasakoja ji. Labai svarbu įvertinti ir mokinių turimą patirtį, o jeigu vienu ar kitu klausimu jos nėra – sudaryti prielaidas tą patirtį įgyti.

Žinių įgijimą palengvina įvairūs mokymosi metodai

Moksleiviai turi skirtingus mąstymo įgūdžius, įsiminimo būdus, vaizduotę ir erdvės pajautimą, todėl pamokose svarbu pateikti medžiagą labai įvairiapusiškai. Yra vaikų, kurie nesupratę, kodėl uždavinyje minusas pavirto pliusu, tiesiog negali eiti toliau. Kitiems svarbu šalia pagrindinių sąvokų ir dėsnių paaiškinti, kaip jie buvo atrasti, t. y. medžiagą jiems svarbu susieti su istorija, įdomiais nutikimais. Tretiems svarbu žinoti praktinį pritaikymą. Dėl to, anot mokytojos, mokymosi medžiagą, užduotis svarbu parinkti taip, kad visų mokymosi poreikiai būtų patenkinti.

Chemijos ir biologijos mokytoja Dž. Gaigalienė sako, kad siekiant palengvinti mokinių žinių įsisavinimą naudojanti pačius įvairiausius pamokų vedimo metodus, tarp kurių – komandinis darbas, viktorinos, eksperimentai tikroje arba virtualioje laboratorijoje, kryžiažodžių kūrimas ir sprendimas, virtualus muziejų lankymas, kūrybinės užduotys ir kt.

Viena iš labai pasiteisinusių technikų, anot mokytojos, apverstos pamokos metodas. „Tai toks mokymosi būdas, kai vaikai, žinodami kitos pamokos temą, jai patys ruošiasi iš anksto. Pavyzdžiui, su mokiniais nagrinėsime fosilijas, tad jie, turėdami apibrėžimą, turi pasidomėti, kas tai ir patys sugalvoti, kaip kūrybiškai namuose pagaminti fosiliją“, – pasakoja mokytoja. Tai ragina vaikus suvokti patį mokymosi procesą, skaityti ir domėtis daugiau, nei tik vadovėlio medžiaga.