Kovo 1 d. „Erudito“ licėjaus 5–10 klasių moksleiviai pristatė III šaltinių analizės projektą. Moksleiviai pristatinėjo labiausiai Lietuvai nusipelniusias asmenybes – šešias savaites tyrinėjo jų biografijas, nuopelnus, darbus, idėjas ir mokėsi dirbti su įvairiais šaltiniais.

Ugdo bendrąsias kompetencijas ir moko atsakomybės

„Mūsų mokiniai pristatė daug gražių, prasmingų, puikiai paruoštų projektų  pagal III-ojo projekto temą „Atraskime Lietuvos vardą garsinančius žmones“ | „Discovering people who put Lithuania on the map“, – pasakoja pagrindinio ugdymo vadovė Kristina Celiešiūtė ir priduria. – Projektai yra neatsiejama „Erudito“ licėjaus filosofijos dalis. Komandinis darbas, darbų pasiskirstymas komandoje ir asmeninė atsakomybė, laiko planavimas, reiklumas sau ir komandos draugui ugdo pačią jauną asmenybę ir bendrąsias kompetencijas, kurių tikrai reikia šiuolaikiniam jaunam žmogui.“

Anot K. Celiešiūtės, projektų pristatymai moko pagarbos kalbančiajam, kultūros (kalbos ir kalbėjimo), įsitraukimo, aktyvaus dalyvavimo. Visa tai yra ir bendros kultūros, etiketo dalis, kurią išmanyti šiuolaikiniam jaunam žmogui taip pat pravartu – apie šių įgūdžių ugdymo svarbą vis daugiau kalbama ir įvairiuose švietimo renginiuose, konferencijose, tiriama šių kompetencijų ir įgūdžių įtaka.

Šaltinių analizės projekto tikslas – išmokti tikslingai pasirinkti informaciją pagal duotą temą, ugdyti tiriamojo darbo įgūdžius, analizuojant šaltinius. Siekiama, kad mokiniai susipažintų su Lietuvą garsinančiais ar garsinusiais žmonėmis. Šiame projekte svarbu, kad mokiniai ugdytųsi gebėjimą rinkti ir vertinti, sisteminti informaciją, teisingai cituoti šaltinius, gebėtų formuoti savo nuomonę, reikšti savo įžvalgas.

Patys moksleiviai, reflektuodami pristatytus referatus, įvardijo skirtingas jų naudas – nuo komandinio darbo ir bendravimo įgūdžių stiprinimo ir suvokimo, koks jis svarbus, atsakomybės ugdymo, gebėjimo atskirti patikimus ir teisingus šaltinius nuo netinkamų, iki naujų žinių ir informacijos įsisavinimo ir supratimo, kad „visada viskas įmanoma“.

Mentorių vaidmuo: paskatinti ir įkvėpti veikti

Pasak pagrindinio ugdymo vadovės K. Celiešiūtės, neatsiejama projektinių veiklų dalis yra mentoriaus įsitraukimas ir įtaka. Jų vaidmuo – paskatinti, klausinėti, stebėti projekto eigą ir progresą, patarti komandai, jei reikia – pakreipti tinkama linkme. Mentorių vaidmenį ir jų svarbą gerai iliustruoja vienas pavyzdys.

Viena šeštokų grupė savo tyrimo objektu pasirinko Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir, mentoriaus Mariaus Zakarevičiaus padedami, ieškojo būdų, kaip su ja susisiekti, kad užduotų keletą juos dominusių klausimų (pavyzdžiui, kokia jos mėgstamiausia spalva, apie ką ji galvojo būdama šeštoje klasėje ir pan.). Vieną dieną administracija sulaukė skambučio iš Dalios Grybauskaitės biuro:

„Sveiki, mano vardas Valentina, skambinu jums iš Dalios Grybauskaitės biuro. Gavome jūsų šeštokų laišką, kviečiantį Dalią Grynauskaitę atsakyti į keletą klausimų ir pasikalbėti. Apgailestaujame, kad Prezidentė labai užimta ir beveik nebūna Lietuvoje, tačiau mes gavome jūsų užklausą ir mums labai įdomu, kodėl savo projektui pasirinkote būtent ją.“

Ir nors su pačia D. Grybauskaite pakalbėti nepavyko, jos padėjėja pažadėjo perduoti linkėjimų Prezidentei nuo „Erudito“ licėjaus šeštokų. Tai tik dar kartą įrodo, kokie atkaklūs, smalsūs, kūrybiški yra „Erudito“ licėjaus moksleiviai ir kokie atsidavę ugdytojai yra šiame kelyje juos lydintys projektų mentoriai.

Nuo Pliaterytės iki Sabonio

Siūlomos temos – visuomenės ir kultūros veikėjai iš dailės, muzikos, kino, teatro, šokio, literatūros, kalbos, žurnalistikos ir kitų sričių, asmenys, nusipelnę mokslo srityje, žmonės, nusipelnę politikos ir verslo srityse. Galimi pasirinkti asmenys atsitiktinumo tvarka: Jurga Ivanauskaitė, Jonas Mekas, Unė Babickaitė, Vitas Luckus, Samuelis Bakas, Antanas Sutkus, Antanas Poška, Matas Šalčius, Vytautas Kernagis, Antanas Škėma, Radvila Našlaitėlis, Jurgis Bielinis, Bona Sforca, Emilija Pliaterytė, Ričardas Gavelis, Jonas Jablonskis, Laurynas Stuoka Gucevičius, Šatrijos Ragana, Lazdynų pelėda, Algimantas Čekuolis, Birutė Galdikas, Žemaitė, Vytautas Andrius Graičiūnas, Martynas Yčas, Marija Teresė Tiškevičienė, Vladas Jurgutis, Volfas Sulimanas, Čijunė Sugihara, Antanas Jurgelionis.

Moksleiviai tyrinėjimo objektais rinkosi ne tik Lietuvai svarbias autoritetais tapusias asmenybes, aktualias Lietuvai ir šiandien, bet ir tas, kurios įkvepia ir žavi juos pačius (sutarta, kad pasirinktas žmogus negali būti nuomonės formuotojas ar socialinių tinklų elito atstovas). Todėl projektų pristatymuose teko išgirsti įvairių asmenybių pavardes – nuo kunigaikščių Gedimino ir Vytauto (viena grupė siekė įrodyti, kad Sofija Vytautaitė tikrai galėjo tapti karaliene), lietuviškąja Žana d‘Ark vadinamos sukilėlių karinių pajėgų kapitonės 1831 metų sukilime Emilijos Pliaterytės (beje, įdomu, kad šią asmenybę rinkosi ne viena mokinių grupė, siekdami įrodyti, kad dydvyriais gali būti ne tik vyrai, bet ir moterys), knygnešio Jurgio Bielinio, Jono Basanavičiaus, kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago, lakūno Jurgio Kairio, filmininko Jono Meko, iki šiuolaikinių popkultūros atstovų (pavyzdžiui, Pink), sporto herojų Aurimo Valujavičiaus, irkline valtimi perplaukusio Atlantą, ilgų distancijų bėgiko, rekordininko Aleksandro Sorokino, krepšinio legendų Šarūno Marčiulionio, Arvydo Sabonio, Jono Valančiūno, kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus ar buvusios šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės.