Kokia yra Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmė? Ką ši data reiškia Lietuvai? Kaip ji stiprina pilietiškumą ir kodėl svarbu puoselėti istorinę atmintį, nepamiršti svarbių šaliai įvykių? Šiuos ir kitus svarbius laisvės kainos klausimus, minėdami Laisvės gynėjų dieną, moksleiviai aptarinėjo klasėse, atlikdami užduotis, susijusias su Lietuva ir laisvės simboliais, diskutavo per „Erudito“ valandą… Apsvarstėme šiuos klausimus ir su istorijos mokytoja Aiste Oškinyte.

Minėdami Laisvės gynėjų dieną „Erudito“ licėjuje prisimename, kodėl esame laisvi: nuo pat ryto klasių languose pleveno žvakelių liepsnelės, skirtos žuvusiems už Lietuvos laisvę, skambėjo Lietuvos ir garsusis laisvės himnas – daina „Laisvė“, moksleiviai segėjo Lietuvos laisvės simbolį – neužmirštuoles, – kurias patys ir pasigamino (kai kurie mokytojai pasipuošė trispalvės spalvų rankų darbo megztiniu), tylos minute pagerbė žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Prasmingas ir šiltas rytmetis buvo pradinėse klasėse: pamokoje, skirtoje Laisvės gynėjų dienai, dalyvavo ir Sausio 13-osios įvykių liudininkai, Saulėjos šeima ir senelis Gediminas. Jis į pamoką netgi atsinešė plakatą, kurį laikė rankose mitinguose ir per lemtingus įvykius, „Lietuva laisva“. „Atmintis gyva, nes liudija“, – sakome visi kartu, prisimindami tas žmonių užtvindytas gatves.

Kokia yra Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmė? Kuo Sausio 13 dienos minėjimas skiriasi nuo Kovo 11-osios, Vasario 16-osios dienų minėjimo?

Na, pirmiausia, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji mums yra šventės – švenčiame šias dienas, kaip laisvės dienas, kaip Lietuvos gimtadienius. Mūsų nuotaika pakili, esame šventiškai nusiteikę. Sausio 13-oji – priešingai – tai atminties, gedulo diena. Kiekvienais metais minint šią dieną ir prisimenant žmones, kurie paaukojo savo gyvybes dėl mūsų laisvės, kaupiasi ašaros, norisi siųsti didžiausią padėką šiems žmonėms už jų auką vardan mūsų Laisvės.

Kokia situacija buvo Lietuvoje prieš 1991 m. sausio 13 d. įvykius ir po jų?

Lietuva, nors ir paskelbusi savo Nepriklausomybę, buvo terorizuojama SSRS, ir mūsų šaliai buvo daromas spaudimas. Tačiau, pasiryžę laisvei, Lietuvos gyventojai nebenorėjo jos atsisakyti ir, vedami taikaus protesto, stojo jos ginti. Situacija po Sausio 13-osios pasikeitė pirmiausia moraline prasme –  pasauliui buvo parodyta, kad taikiai susirinkę žmonės ginti svarbiausių strateginių pastatų, buvo žiauriai užpulti, kad prieš beginklius žmones išvažiavo tankai. Tai sukrėtė pasaulį, o Lietuva pelnė palaikymą.

Galbūt Jūs pati ar Jūsų artimos aplinkos žmonės turi(t) išsaugoję su šia diena susijusių prisiminimų?

1991 metais aš pati dar nebuvau gimusi. Mano šeima kilusi iš tolimo Lietuvos krašto, todėl Vilniaus įvykiuose nedalyvavo. Tačiau,mano senelis su dvejų metų mano sesute dalyvavo Baltijos kelyje.

Turbūt galime nubrėžti paralelių su Sausio 13-osios ir šiuo metu Ukrainoje vykstančiais įvykiais?

Ir Sausio 13-osios dalyviai, ir Ukrainoje kovojantys žmonės kovoja vardan to paties tikslo – galimybės būti laisviems.

Kaip Sausio 13-osios dienos minėjimas stiprina pilietiškumą? Kodėl svarbu puoselėti istorinę atmintį, nepamiršti svarbių šaliai įvykių?

Pirmiausia – žmonės, dalyvavę Sausio 13-osios įvykiuose, savo pavyzdžiu mums visiems rodo, kokia svarbi yra mūsų Tėvynė Lietuva. Istorinė atmintis – tai mūsų tautos gyvavimo ir išlikimo sąlyga. Vienas svarbiausių tautos bruožų yra bendra istorija. Neturint bendros istorijos, būtų neįmanoma sutelkti tautos bendram tikslui.