„Erudito“ licėjuje kalėdiniai sveikinimai skamba beveik dvidešimčia pasaulio kalbų! Netrukus juos išgirsite ir jūs. O kol laukiame mūsų didelės tarptautinės bendruomenės kalėdinio sveikinimo, paprašėme mūsų tarptautinių klasių mokytojų pasidalyti mintimis apie Kalėdų prasmę, jų šalių ir šeimų kalėdines tradicijas ir jų asmeniniais šventiniais norais. Kai skaitysite šį tekstą, didžioji dauguma mokytojų jau bus susikrovę lagaminus ar pakeliui pas šeimos narius švęsti gražiausių metų švenčių. Gera būti drauge!

Kevin Morice

Airija

Kevinas kasmet vyksta švęsti Kalėdų į Airiją, kur susirenka didelė, po visą pasaulį išsibarsčiusi Kevino šeima: Airijoje liko tik jo brolis, teta, močiutė ir pusbroliai, kiti šeimos nariai – dar penkiolika pusbrolių ir pusseserių, Kevino tėvai gyvena užsienyje. „Tokia yra mūsų tradicija – visiems kartu susirinkti per Kalėdas“, – sako K. Morice.

Susitikę, jie eina į muges, klausosi gatvės koncertų, giesmių, žaidžia žaidimus, juokauja. Žinoma, neatsiejama kalėdinių tradicijų dalis – kalėdinis pudingas, įdarytas kalakutas ir, be abejo, dovanos. „Turime tokias ilgas kalėdines kojines, kurias kabiname prie židinio. Jomis labiausiai džiaugiasi vaikai, nes randa vis kokių nors dovanėlių“, – šypsosi tarptautinio bakalaureato matematikos ir pažinimo teorijos mokytojas. Šiemet jam pirmą kartą teks skristi be lagamino, tik su rankiniu bagažu, tad dovanomis iš anksto nespės pasirūpinti. Tačiau juk svarbiausia – pabūti kartu.

O ko pats norėtų Kalėdoms? Kevinas sako, jog turbūt jau kokį dešimtmetį nieko neprašė, dovanoms nebeteikia tokios didelės reikšmės, kaip vaikystėje. „Tačiau dar turiu jaunesnių pusbrolių ir pusseserių, pavyzdžiui, dvejų metukų, tad vis turiu kam pirkti dovanas“, – šypsosi.

Kevinas pasidalijo ir dar viena labai kilnia ir gražia tradicija: kas antras Kalėdas jiedu su broliu nusiskuta plaukus ir paaukoja juos vėžiu sergantiems vaikams, kad iš jų pagamintų perukus. Plaukai turi būti bent 30 cm ilgio, tad juos tenka auginti dvejus metus.

Nollaig Chridheil! Taip airiškai Kevinas visiems linki linksmų Kalėdų.

Katarzyna Christop

Lenkija

Kai tik gali, namo į Lenkiją, į Poznanę, vyksta pradinių tarptautinių klasių mokytoja, IB PYP koordinatorė Katarzyna Christop. „Kadangi gyvenu pietryčių Lenkijoje, mūsų kalėdinės tradicijos yra įvairių šalies vietų mišinys“, – pasakoja Katarzyna.

Didžiausia šventė būna Kūčios: tada puošiama eglutė, ant stalo klojami dvylika patiekalų, o po staltiese – šienas. „Ir Kalėdų dovanas mums atneša ne Kalėdų Senelis, o Starmanas, lenkiškai Gwiazdor.

Katarzyna sako, kad labiausiai jai patinka pati Kalėdų atmosfera, laikas, kurį gali praleisti su šeima. Tad, sako, ir jokių materialių dovanų nereikia: „Labiausiai vertinu patirtis, jos – geriausia dovana.“

Alex Prabu

JAV, Indija

Alexas gimė Britų Kolumbijoje, gyveno Indijoje, dirbo Silicio Ssėnyje Kalifornijoje, dabar laime vadina gyvenimą Lietuvoje (ypač patinka Kaunas, kur ir gyvena). Nors pastaruosius penkerius metus skrisdavo švęsti Kalėdų į Ameriką, į Kaliforniją, šiemet lieka Lietuvoje. „Švęsiu su draugais, kurie yra mane įsivaikinę Lietuvoje, ir jų šeima“, – šypsosi Alexas. Jis tikina, kad jam labai patinka baltos lietuviškos Kalėdos, nes Kalifornijoje sniego nebūna, tad ir kalėdinė nuotaika kitokia. „Pirmą kartą buvau toks laimingas, džiaugiausi kaip vaikas“, – pirmąsias Kalėdas Lietuvoje prisimena Alexas.

Kembridžo programos matematikos mokytojui patinka ir kitokie lietuviški papročiai, tradicijos, sako, kad Kalėdos Lietuvoje padėjo pamėgti pačią šalį, nes geriau ją pažino. Jis siūlytų kiekvienam užsieniečiui bent per vienas Kalėdas pasilikti Lietuvoje ir nepraleisti progos geriau pažinti šią šalį. „Žinoma, pasiilgstu savo šeimos ir draugų, ypač per Kalėdas, bet lietuviai labai šilti ir mieli žmonės, kuo toliau, tuo labiau man patinka“, – džiaugiasi. Ir nors šiek tiek liūdna, kad nepavyks pasimatyti, ilgesį padeda numalšinti artimiesiems siunčiamos dovanos – jis mielai išpildo kelis savo jaunojo pusbrolio norus.

Paklaustas apie asmeninius norus, Alexas atsako, kad tenori jaustis laimingas. Palinkėkime Alexui – ir sau – snieguotų Kalėdų!

George Gatsios

Graikija

Georgas ketvirtadienį irgi išskubėjo pas šeimą, du brolius ir tėvus. Labiausiai Kembridžo programos priešmokyklinės klasės mokytojui patinkanti tradicija – tradiciniai graikiški saldumynai (kourabiedes riestės, graikiški meduoliai melomakarona ir kt.), laikas su šeima, kalėdinė vakarienė (dažniausiai kepta višta su ryžiais ar bulvės).

„Manau, graikiškos kalėdinės tradicijos gana panašios į lietuviškas – tai religinė šventė, kai susitinka šeima, lankomasi bažnyčioje, valgoma tradicinė vakarienė, dovanojamos dovanos.“ Kokių dovanų laukia pats George‘as? „Man labai patiko slapto draugo tradicija „Erudito“ licėjuje, kai kiekvieną penktadienį sulaukdavome kokios mielos staigmenos. O dabar noriu tik sveikatos.“

Chloé Boyaval

Prancūzija

Prancūzų kalbos mokytoja Chloé Boyaval Kalėdoms skuba į Prancūziją. Sako, kad jos gimtinėje kalėdinės tradicijos ne tokios stiprios, tačiau bus didelė eglė su prakartėle, Advento vainikas, tėvai, seserys, seneliai, vidurnakčio mišios, Kūčių vakarienė ir dovanos, kurias Chloé mėgsta ir dovanoti, ir gauti. „Man patinka ką nors pasiūti tiems, kuriuos myliu“, – slaptą talentą atskleidžia pagrindinių klasių mokytoja. Gaila, šiemet šiek tiek pritrūko laiko dovanoms suruošti. Pati mėgsta gauti iš senelių prancūziškų knygų, kurių šie atsiunčia jai į Lietuvą.

Kasmet Chloé šeima traukia „burtą“, kur švęs Kalėdas. „Pernai šventėme pas mano senelę, o šiemet rinksimės pas mano seserį. Ypatingų tradicijų nepuoselėjame, tiesiog džiaugiamės buvimu kartu, maistu, žaidimais ir senelių jaunystės istorijomis, dovanomis“, – pasakoja Ch. Boyaval.

Prancūzai, anot jos, labiausiai švenčia Kūčias, tuomet ir dovanas išpakuoja. Kalėdų pirmą dieną dažniausiai ilsisi ar lanko vieni kitus.

Anne Potesta

Vokietija

Anne nedirba mokytoja, tačiau daug prisideda, kad tarptautinė bendruomenė „Erudito“ licėjuje augtų ir kuo daugiau bendrautų. Nors prisijungė prie „Erudito“ šeimos tik šiemet, atrodo, jog visada čia buvo – su tarptautinių klasių priėmimo vadybininke Anne buvo taip smagu kalbėtis apie šventines tradicijas, jog buvo neįmanoma neįjungti diktofono. Tiesa, Anne labai nustebino tradicinė Kūčių vakarienė: „Ką įmanoma valgyti, jei negalima pieno, mėsos, sūrio, kiaušinių?“ – stebėjosi.

Anne išvyksta švęsti Kalėdų ir Naujųjų namo į Berlyną su mama ir seserų ir brolio šeimomis. „Manau, kad švenčiame panašiai kaip ir Lietuvoje: susirenkame sočios ir gausios vakarienės Kūčių vakarą, giedame Kalėdų giesmes (Anne labai mėgsta dainuoti – red. past.), kurių Vokietijoje yra labai daug, išpakuojame dovanas, džiaugiamės vieni kitų draugija.“ Naujųjų vakarą Vokietijoje įprasta žiūrėti nespalvotą 1963 metų juostą „Dinner for One“ (dar kartais žinomą kaip „90-asis gimtadienis“), režisuotą Heinzo Dunkhase‘o.

Anne papasakojo ir apie dar vieną šeimos tradiciją: nuo to laiko, kai yra išvykusi (maždaug šešeri metai), mama ir sesers šeima gamina jai rankų darbo Advento kalendorių: vaikai dekoruoja maišelius, o juose būna rankų darbo skanėstai, įvairios smulkios dovanėlės, kurios primintų namus, šeimą, Vokietiją. Šį Advento kalendorių šeima siunčia Anne, ir kaskart ji susigraudina, gavusi tokią širdžiai brangią dovaną. Šiemet šis siuntinys, kiek pagulėjęs pašte, pagaliau pasiekė Anne Vilniuje: kai kalbėjomės, kaip tik atėjo žinutė iš „Lietuvos pašto“, kad siuntinys planuojamas pristatyti tą pačią dieną. Kartais kalėdiniai stebuklai labai paprasti…

Peter Venables

Jungtinė Karalystė

Peteris pirmas kalėdinių atostogų dienas praleis Anglijoje su savo šeima ir draugais, o paskui grįš į Lietuvą.

„Per Kalėdas stengiuosi būtinai pažiūrėti filmus „Kietas riešutėlis“ („Die Hard“) ir „Tas nuostabus gyvenimas“ („It’s a Wonderful Life“), o pirmąją Naujųjų metų dieną išsimaudyti jūroje. Pažiūrėsime, kaip seksis šiemet laikytis šio plano!“ – šypsosi J. Venables, Naujųjų švęsti planuojantis grįžti į Lietuvą.

Peteris sako, kad Kalėdų prasmė jam – tai bendravimas, buvimas su savais: „Smagu išgirsti, kaip kam sekasi, kas įvyko man brangių žmonių gyvenimuose, kol nesimatėme.“

O kaipgi dovanos? Geriausia dovana tarptautinio bakalaureato pažinimo teorijos ir anglų kalbos mokytojui – knygos. „Erudito“ licėjuje jį dažniausiai matome skaitantį kokią nors knygą. Šiemet jis norėtų gauti traukinyje pamestą Jacqueline Rose knygą „The Plague“, kurią vadina viena geriausių 2023 metų knygų, naujausią Emily Wilson Homero „Iliados“ vertimą, Olgos Tokarczuk „Jokūbo knygas“ ir metų metais niekaip nesurandamą palestiniečių poeto Mahmoudo Darwisho knygą „Memory for Forgetfulness“ kietu viršeliu.

Alina Zorina

Ukraina

Kad ir kaip būtų gaila, dėl Ukrainoje vykstančio karo Kembridžo programos pradinių klasių mokytoja Alina negalės aplankyti artimųjų per Kalėdas, pasidžiaugti tradicinėmis vaišėmis ir kalėdiniais filmais bei kartu praleistu laiku, statant didžiausią Sniego Senį kaimynystėje. Tad šventes sutiks Lietuvoje, Druskininkuose, kuriuos vadina vienu mėgstamiausių miestų.

„Man Kalėdos – tai tinkamiausias metas savo šeimai ir draugams pasakyti, kiek daug jie man reiškia, ir palepinti juos dovanomis“, – sako Alina. Ji ir pati mėgsta sudarinėti dovanų ir norų sąrašus ir, sako, dažniausiai viskas jame išsipildo! Šiemet ji labai norėtų palinkėti sveikatos visiems savo pažįstamiems, sako, kad ir dailus smaragdinis žiedas būtų neprošal.

Betigül Gokcekoglu

Turkija

Daugelis į Antaliją Turkijoje perka bilietus vykdami atostogų, o Kembridžo pradinės ir pagrindinės programų anglų kalbos mokytoja Betigül šiame kurorte gyvena. Tad kaipgi praleisti progą nuvykti ten švenčių ir pasidžiaugti saulėtomis dienomis?

Antalijoje su šeima ir draugais ji sutiks Naujuosius, bus daug skanaus maisto, stalo žaidimų ir pasivaikščiojimų po miestą.

„Man labai patinka kalėdinės tradicijos „Erudito“ licėjuje – čia visą mėnesį buvo jaučiama Kalėdų dvasia. Labai geras jausmas“, – sako B. Gokcekoglu. Lietuvoje jai labai patinka ir kalėdinės mugės.

Betigül linki visiems sveikatos, taikos, laimės.

Fiona ir Jesse Slingerland

Airija, JAV

Pietų Korėjoje dirbdami mokytojais susipažinę ir aštuonerius metus susituokę (ir dvejas vestuves – Airijoje ir JAV – iškėlę) vyras ir žmona Jesse ir Fiona prieš kelias savaites atvyko į „Erudito“ licėjų ir prisijungė prie didelės tarptautinės „Erudito“ šeimos. Pasidomėjome, kokios jų šeimos kalėdinės tradicijos.

Fiona pasakoja, kad Kalėdų švęsti šiemet vyks į Airiją, su jos šeima, o vasarą aplankys Jesse šeimą, gyvenančia JAV. „Kalėdos – mano mėgstamiausias metų laikas! Man patinka visos kalėdinės linksmybės. Nieko nenustebinsime: mums svarbiausia aplankyti šeimą, draugus, pabūti kartu, pasidžiaugti Kalėdų pusryčiais, o šiemet gruodžio 27-ąją atšvęsime ir mano močiutės 105-ąjį gimtadienį“, – pasakoja F. Slingerland.

Kalėdos Airijoje patinka ir Fionos sutuoktiniui Jesse: „Kadangi esu pusiau žydas, tad ir mano kalėdinės tradicijos pusiau žydiškos. „Man labai patinka šventinė nuotaika aplink ir kalėdinės dekoracijos, kurių Lietuvoje yra visur! Taigi esu labai laimingas.“

Kitais metais Jesse norėtų daugiau pakeliauti. Sako, tai būtų geriausia dovana.

Jens Vandevyvere

Belgija

Kembridžo ir tarptautinio bakalaureato anglų kalbos mokytojas Jensas vieną savaitę praleis Belgijoje, o kitą – Lietuvoje. Per Kūčias su šeima jis tradiciškai vakarieniauja ir išvynioja Kalėdų dovanas. Per Kalėdas pietų pakviečiame visą išplėstinę šeimą.

„Man Kalėdos – tai laikas su šeima ir mylimais žmonėmis ir proga šiek tiek pailsėti ir atsipūsti. Kalėdinės puošmenos, kalėdinės mugės ir šaltas oras labai tam padeda!“ – šypsosi J. Vandevyvere.

Kalbai pasisukus apie dovanas, Jensas patikina, kad šiuo metu jaučiasi laimingas turėdamas visko, ko jam reikia. „Tikiuosi, šis jausmas neapleis dar ilgai.“