Kalėdų laikotarpį „Erudito“ licėjuje pradėjo pradinių klasių moksleivių IB PYP projektai ir tėvų klubo susitikimas
Nesuklysime pasakydami, kad Kalėdos į „Erudito“ licėjų atėjo kartu su pradinių klasių moksleivių IB PYP projektais tema „Kur mes esame“. Tai jau antras 6 savaites trunkantis IB PYP projektas, o jo kulminacija – projekto viešasis pristatymas mokytojams, tėvams ir visai bendruomenei – sutapo su kalėdinio laikotarpio pradžia.
Tėvų klubo susitikimai – nauja bendruomenės tradicija
Advento pradžia „Erudito“ licėjuje šiemet ypatinga: moksleivius ir jų tėvus gruodžio 1-osios rytą pasitiko ne tik išpuoštos Kauno padalinio erdvės, antrokų „nykštukų“ muzikinis pasirodymas Vilniuje su pradinių klasių mokytoja Jūrate Babickiene ir muzikos mokytoja Dovalde Ulčinaite, bet ir socialinio tėvų klubo kavos rytmetis Vilniuje, į kurį susirinko kaip niekad gausi tarptautinė tėvų bendruomenė.
Nors tėvai pasakojo, jog dažnai tarpusavyje bendrauja, susitinka per vaikų gimtadienius, šis rytmetis ypatingas tuo, kad susitiko nacionalinių ir tarptautinių klasių tėvai, taigi jie galėjo iš arčiau susipažinti, dalijosi istorijomis, kaip atrado Lietuvą ir „Erudito“ licėjų, kaip jaučiasi mokykloje ir pan. „Erudito“ licėjaus tėvų klubo inicijuotas kavos rytmetis žada tapti gražia tradicija tėvams (ir seneliams!) pabendrauti tarpusavyje, apsikeisti patirtimis ir naujienomis prie kavos ar arbatos puodelio, aptarti aktualijas ir tada eiti klausyti jų atžalų projektų pristatymų.
Projektinės veiklos – IB PYP programos dalis
Pradinių nacionalinių ir tarptautinių klasių moksleiviai pademonstravo, kad per 6 savaites dar labiau ūgtelėjo, pagilino supratimą apie įvairius dalykus jungiančius ryšius, ypač – su savo šalimi, jos tradicijomis, istorija.
Ne vienas projektas buvo susijęs su Lietuvos istorija, Vilniaus ateitimi. Pavyzdžiui, „Vilnius po 700 metų“, kurį antrokai įsivaizduoja su skraidančiais namais, skraidyti galinčiais žmonėmis, maistą tiekiančiais dronais ir mažiausiai 500 km/h greičiu skriejančiais taksi automobiliais – tokioje ateityje jie, sako, labai mielai gyventų.
Pradinukai prjektinėse veiklose, kurios yra viena pagrindinių tarptautinio bakalaureato pradinėms klasėms (IB PYP) kompetencijų, ugdosi kritinį pąstymą, mokosi pažinti juos supantį pasaulį ir savo santykį jame – daug dėmesio sulaukė jų projektai apie jų miesto ir šalies ateitį po 700 metų, robotų ir žmogaus santykį ateityje ir jų vaidmenį toje ateityje.
Daiktų ir šalių istorijos: pažinti save ir kitą
Projektuose „Kur mes esame (vietos ir laiko atžvilgiu)“ pradinių klasių moksleiviai gilinosi į šalių, žmonių, kultūrų, daiktų istorijas, mokėsi per jas pažinti save ir save konkrečiame laike. Jeigu pradėjusį kartą, pristatant IB PYP projektus pirmą kartą, QR kodas puikavosi ant tėvams skirto elektroninio kvietimo, po 6 savaičių antrokai šią optinę etiketę panaudojo savo projekto „Senų daiktų muziejus“ aprašams – įrašė kiekvieno eksponato audioaprašus. Šiame muziejuje atsirado šimtą metų skaičiuojanti lėlė, XIX amžių menantis „mobilusis“ (projekto autorės tikino žinančios, kaip juo naudotis, tačiau, deja, „eksponatų muziejuose negalima liesti“), senovinė žalvarinė prieskonių grūstuvė, dumplės krosniai įkurti, senovinės papuošalų dėžutės ar laikrodis po stiklu, toks trapus ir mažas, kad valandas jame gali įžiūrėti tik pro didinamąjį stiklą, ar surūdijęs žibintas, kuriam vieninteliam nepavyko sukurti QR kodo, nes jis toks senas, kad apie jį net nepavyko rasti duomenų gugle…
Kauno pradinių klasių mokytoja Rūta Gudynienė pasakojo, kad mokiniai iš savo namų atsinešė po vieną daiktą ir pasakojo tų daiktų istorijas. „Kokių įdomybių išgirdome ir pamatėme! Beveik 100 metų knyga, mamos vaikystės lėlių vežimėlis, mirusio senelio brangus atsiminimas – jo padovanotas tigriukas, Baltijos kelio kolekcinė moneta, tėčio laimėtas futbolo auksinis batelis, prosenelės statulėlė, mamos vaikystės lėkštutė, nuo gimimo vaiką visur lydinti lėlytė ir daugelis kitų. Iš tiesų, kiekvienas daiktas, jeigu prabiltų, papasakotų mums savo unikalią ir be galo įdomią istoriją“, – ši patirtis padėjo ne tik įsigilinti į istoriją, bet ir lavino vaikų šnekamąją kalbą bei viešojo kalbėjimo įgūdžius, turtina jų žodyną, padeda geriau įsiminti pasakojimo struktūrą.
Trečiokai gilinosi į Lietuvos istoriją: kulinarinį paveldą, Lietuvos Didžiuosius kunigaikščius, garsiausias pilis, mokėsi pažinti Lietuvos fauną, kituose projektuose pradinių klasių moksleiviai lavino tyrinėjimo įgūdžius, irgi labai svarbius IB PYP, ir gilinosi į kitų šalių kultūras (pavyzdžiui, domėjosi Havajų kultūra ir net surado Havajų himną, kurio kaip tyčia nebuvo girdėjusi keletą kartų Havajuose viešėjusi viena mama, imitavo ugnikalnių išsiveržimą (argi ne puikus skirtingų dalykų integracijos ir tarpdiscipliniškumo pavyzdys?), statė aukščiausius pasaulio bokštus (ir svajojo apie bilietus į Tailandą, „nors mama sakė, kad Kalėdų Senelis tikrai jų nenupirks, bet jei parašysiu jam laišką, gal vis dėlto nupirks?“ – svarstė Danas), gamino įvairių šalių kelionių lankstinukus, plakatus ir net kūrė interaktyvų ir įtrauklų įrankį draugams ir tėvams – viktorinas ir loterijas. Nori kibino? Atsakyk į klausimą apie Trakus!
Kaip sako mokytoja Rūta, mes kiekvienas kasdien kuriame savo istoriją. Kokia ji bus, priklauso tik nuo mūsų. Ar joje skendėsime šiukšlėse, ar dronais vieni kitiems skraidinsime šokoladinius saldainius, priklauso irgi tik nuo mūsų. Ir mūsų vaikų, nes jie – tos ateities kūrėjai.
Antrojo IB PYP pristatymo nuotraukų albumas
